Aktualu - Teisė Visiems

11 months ago

Būna ir taip, kaip išnaudoji visas galimybes nacionaliniuose teismuose, bet kliento interesus gini iki paskutinio...#EŽTT #migration ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

11 months ago

#prieglobstis #religija Tęsiant migracijos temą,- ne mažiau aktuali nūdienų tema yra prieglobstis. 🔐 Tačiau šį kartą apie prieglobstį ne dėl politinių pažiūrų, o dėl religijos. Vienoje naujausioje LVAT nagrinėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, ar asmeniui pakeitus religiją, jau būnant Lietuvoje (priėmus krikštą), atsivertus į krikščionybę, jo kilmės valstybėje jis gali būti persekiojamas dėl religijos, ir ar tai sudarytų pagrindą pripažinti jį pabėgėliu. 🏃‍♀️ Asmuo pateikė savo krikšto vaizdo įrašą kaip įrodymą. 🎬LVAT pažymėjo, kad, įvertinus faktą patvirtinantį vaizdo įrašą, pastoriaus parodymus bei kilmės valstybės informaciją, yra pagrįsta daryti išvadą, kad dėl religijos pakeitimo asmuo gali būti persekiojamas savo kilmės valstybėje☝️ jeigu toliau šią religiją ten išpažintų.❗ LVAT pažymėjo, kad Migracijos departamentas turėjo atlikti išsamų ir kruopštų pareiškėjo atsivertimo, jo tikėjimo rimtumo tyrimą, taip, kaip jis reiškė savo krikščionišką tikėjimą Lietuvoje ir kaip jis ketino jį praktikuoti kilmės šalyje, jeigu būtų įvykdytas sprendimas jį išsiųsti, patikrinimą, išsamiai įvertindamas po išvykimo įvykusių įvykių trukmę, patikimumą ir „matomumą“ bei galimą kilmės šalies reakciją pareiškėjui grįžus į ją. Atsakovas taip pat turėjo įvertinti/patikrinti, kaip šie pareiškėjo veiksmai būtų traktuojami jo kilmės šalyje tiek tuo atveju, jei pareiškėjas nuspręstų išpažinti krikščionybę kilmės šalyje, tiek tuo atveju, jei jis kilmės šalyje grįžtų prie ankstesnės religijos išpažinimo, jei kilmės šalyje būtų žinoma apie jo buvusį atsivertimą (perėjimą) į krikščionybę bei pripažino, tad pagrįstai naikintinas Migracijos departamentas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, kuriame šios aplinkybės neįvertintos (2024-07-03 LVAT nutartis byloje Nr. eA-1910-624/2024).Continuing with the migration theme, asylum is no less relevant today. 🔐A recent case before the Supreme Administrative Court of Lithuania (SACC) addressed the question of whether a person who has already changed his religion while in Lithuania (having been baptised) and converted to Christianity in his country of origin can be persecuted on the grounds of religion and whether this would constitute grounds for recognition as a refugee. 🏃‍♀️ The person has provided a video of her baptism. The Supreme Administrative Court noted that, taking into account the video evidence, the testimony of the pastor and the information provided by the State of origin, it was reasonable to conclude that the person could be persecuted in his/her country of origin for having changed his/her religion. valstybėje☝️ if he/she continued to practise his/her religion in that country.❗ The Supreme Administrative Court noted that the Migration Department should have carried out a thorough and careful examination of the applicant's conversion, the seriousness of his faith, the manner in which he expressed his Christian faith in Lithuania and the manner in which he intended to practise it in his country of origin if the expulsion decision were to be implemented, by assessing in detail the duration, credibility and "visibility" of the events that occurred after departure, as well as the possible reaction of the country of origin on the return of the applicant to it. The defendant should also have assessed/verified how these actions of the applicant would be treated in his country of origin, both in case the applicant decided to practise Christianity in the country of origin and in case he would return to his previous religion in the country of origin, if his previous conversion in the country of origin was known.#asylum #baptism #refugee #migration ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

11 months ago

❌☝️Lietuvių kilmės asmens teisės gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje realizavimo problemos . Lietuvių kilmės asmenys, esantys kitų valstybių piliečiais, turi teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tai pat turi teisę gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka (su sąlyga kad atsisakys turimo pilietybės), dokumentus pateikdami Migracijos tarnybai. 📝 Kad gautų leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jie migracijos tarnybai be kitų dokumentų turi pateikti pirmiausia dokumentu, kad jie yra lietuvių kilmės asmenys taip, kaip tai apibrėžia Pilietybės įstatymas.🚩Pilietybės įstatyme numatoma, kad Lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. 📌Tačiau čia nėra taip paprasta, nes Migracijos departamentui dažniausiai netinka kažkoks vienas dokumentas, kuriame tiesiogiai ir aiškiai nurodyta kad pavyzdžiui pareiškėjo senelis ar vienas iš tėvų yra lietuvis. Dažnai Migracijos departamentas prašo pateikti kitus dokumentus, patvirtinančius, kad toks asmuo gyveno Lietuvoje, turėjo turto, mokėsi , dirbo ir /ar pan. Tokių dokumentų galima prašyti Lietuvos centriniame arba istoriniame archyve, tačiau gali būti, kad tokie dokumentai pateikti nes, pavyzdžiui, nėra skaitmenizuoti. 💻❌Tuomet asmuo susiduria su Migracijos departamento atsakymu, kad duomenų nepakanka. Keista, nors, kaip minėta, tautybė - lietuvis - gali būti aiškiai nurodyta kokiam nors viename dokumente. 📌Tokiu atveju jeigu nėra pirminių ir ar dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių, kad asmuo yra lietuvių kilmės, galima naudotis juridinio fakto nustatymo procedūra civiliniame teisme, t.y. prašyti teismo nustatyti, kad pavyzdžiui vienas iš pareiškėjo protėvių (iki senelių) buvo lietuvis ir kad ji atitinkamai yra lietuvių kilmės asmuo. ❗Tuomet toks juridinio fakto nustatymo sprendimas bus pakankamu įrodymu migracijos tarnybai, kad asmuo yra lietuvių kilmės ir esant kitiems dokumentams bei nesant neigiamos valstybės saugumo departamento išvados (kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui) jis gali tikėtis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. #lietuviųkilmėsasmuo #leidimasnuolatgyventi #pilietybė #saugumas #migracija Проблемы реализации права лица литовского происхождения на получение разрешения на постоянное проживание в Литве . Лица литовского происхождения, являющиеся гражданами других стран, имеют право получить разрешение на постоянное проживание в Литве, а также право получить гражданство Литовской Республики в упрощенном порядке (при условии отказа от своего гражданства), подав документы в Миграционную службу. Для получения разрешения на постоянное проживание в Литве необходимо представить в миграционную службу, помимо прочих документов, документ, подтверждающий, что они являются лицами литовского происхождения в соответствии с Законом о гражданстве.Согласно Закону о гражданстве, лицом литовского происхождения является человек, чьи родители, бабушки и дедушки или один из их родителей, бабушек и дедушек являются или являлись литовцами и который считает себя литовцем и заявляет об этом в письменном заявлении. Однако все не так просто, поскольку Департамент миграции обычно не удовлетворяется одним документом, в котором прямо и четко указано, что, например, бабушка или дедушка или родитель заявителя являются литовцами. Часто Департамент миграции запрашивает и другие документы, подтверждающие, что человек жил в Литве, владел имуществом, учился, работал и т. д. Такие документы можно запросить в Центральном или Историческом архиве Литвы, но не исключено, что они не были представлены, например, потому, что не были оцифрованы. Затем человек сталкивается с ответом Департамента миграции о том, что данных недостаточно. Это странно, хотя, как уже говорилось выше, национальность - литовец - может быть четко указана в любом документе. В этом случае, если нет первичных документов или документов, прямо подтверждающих литовское происхождение человека, можно воспользоваться процедурой установления юридического факта в гражданском суде, то есть попросить суд установить, что, например, один из предков заявителя (до бабушки и дедушки) был литовцем и что, следовательно, она имеет литовское происхождение. Такое решение будет достаточным доказательством для Миграционной службы, что лицо имеет литовское происхождение, и при наличии других документов и отсутствии отрицательного заключения Департамента государственной безопасности (о том, что лицо представляет угрозу государственной безопасности), лицо может рассчитывать на получение разрешения на постоянное проживание в Литве. #миграция #литовец #гражданство #постоянноеместожительства ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

12 months ago

(LT) Panaikinus leidimą gyventi Lietuvoje - jau kitą dieną privalu išvykti iš šalies. ❗✈️ Lietuvoje dirbantys trečiųjų šalių piliečiai iki šiol gavę Migracijos departamento sprendimą panaikinti jiems išduotą leidimą laikinai gyventi šalyje dėl to, kad jie nebeatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, apskundę tokį sprendimą, galėjo teisėtai likti šalyje, nes sprendimo apskundimas automatiškai sustabdydavo jo vykdymą. Tuo pačiu per apskundimo terminą (kuris apytiksliai užimdavo 6 mėnesius) užsieniečiai galėjo teisėtai būti Lietuvoje ir netgi dirbti ir lygiagrečiai susitvarkyti leidimo dirbti pakeitimą, susiradę kitą darbdavį. 🔁📝Toks skundų pateikimas buvo geras būdas taip pat "tempti laiką" iki leidimo laikinai gyventi gavimo kitų pagrindu, neturint pareigos išvykti iš šalies. 🕒 📌Tačiau nuo liepos 1 dienos Įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, atsisakyta iki šiol taikytos praktikos, kuomet užsieniečiui būdavo paliekamas leidimas laikinai arba nuolat gyventi, jei jis teismui apskųsdavo Migracijos departamento sprendimą naikinti jo turėtą leidimą.Tai reiškia, kad užsieniečio turėtas leidimas gyventi skelbiamas negaliojančiu nepriklausomai nuo to, ar užsienietis per 14 dienų teismui apskundė Migracijos departamento sprendimą naikinti jo turėtą leidimą gyventi. Jeigu toks užsienietis lieka valstybėje ir teismas netaiko reikalavimo užtikrinimo priemonių - sustabdyti tokio sprendimo vykdymą (kas taikoma labai išskirtiniais atvejais, dažniausiai, kai nukenčia šeimos interesai), užsienietis gali būti deportuotas iš šalies ir jam uždėtas draudimas atvykti į Lietuvą. ❌#migracija #leidimasgyventi #leidimadirbti #deportacija (RU)Если ваш вид на жительство аннулирован, вы должны покинуть страну на следующий день. ❗✈️ Работающие в Литве граждане третьих стран, получившие на данный момент решение Департамента миграции об аннулировании разрешения на временное проживание из-за несоответствия требованиям, установленным законом, могли законно оставаться в стране, если они обжаловали такое решение, поскольку обжалование решения автоматически приостанавливало его исполнение. В то же время, в течение срока обжалования (который составлял около 6 месяцев) иностранцы могли легально находиться в Литве и даже работать, а параллельно оформлять замену разрешения на работу, найдя другого работодателя. 🔁📝Подобные жалобы были также хорошим способом "протянуть время" до получения временного вида на жительство на других основаниях, без обязательства покидать страну. 🕒 Однако с поправками к Закону о правовом статусе иностранцев, вступившими в силу 1 июля, практика сохранения временного или постоянного вида на жительство в случае обжалования иностранцем в суде решения миграционной службы об аннулировании его разрешения была отменена.Это означает, что имеющийся у иностранца вид на жительство объявляется недействительным независимо от того, обжаловал ли он в суде решение миграционной службы об аннулировании его вида на жительство в течение 14 дней. Если иностранец остается в стране и суд не применяет меру пресечения в виде приостановления исполнения решения (которая применяется в исключительных случаях, как правило, когда затрагиваются интересы семьи), иностранца могут депортировать из страны и запретить ему въезд в Литву. ❌#миграция #разрешение на проживание #разрешение на работу #депортация plačiau - ... See MoreSee Less

Leidimų gyventi netekę užsieniečiai nebegalės dirbtinai vilkinti išvykimo iš Lietuvos - Migracijos departamentas

www.migracija.lt

Įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama efektyviau reguliuoti darbo migracijos srautus, pakeistos kai kurios sprendimų dėl užsieniečių teisinės pad...

View on Facebook

Teisė Visiems

12 months ago

Testamento nuginčijimas 📝❌Neretai gauname užklausų, ar galima nuginčyti testamentą bei kokiais atvejais testamentas negalioja. CK 5.16 straipsnyje nurodyta, kad negalioja testamentas: 📌 sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 📌 sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1dalies 2 punktas); 📌 kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 📌CK 5.16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.Nustačius, kad velionis nebuvo neveiksnus, visgi, galiojantis testamentas gali būti nuginčytas (CK 5.16 straipsnio 2 dalis ir 5.17 straipsnis). Vienas iš galimų testamento nuginčijimo pagrindų, numatytų ne CK V knygoje, o CK I knygoje, yra testatoriaus valios trūkumai sudarant testamentą (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).☝️📝 CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. 🚩 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) CK 1.89 straipsnio nuostata nereiškia, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį gali pareikšti tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jo globėjas. CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; ii) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Teismai turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.)☝️Tokio pobūdžio bylose teismas privalo vertinti ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (sveikatos istoriją, notaro bei artimųjų parodymus).Vienoje iš bylų teismas nustatęs, kad velionė sirgo, palikėjos psichinė būklė tik blogėjo, o duomenų apie tai, kad ginčijamo sandorio (Testamento) sudarymo momentu būtų buvęs fiksuojamas ryškesnis pagerėjimas – nenustatyta, pažymėjo, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu asmeninį testamentą, kuris priimtas saugoti notarų biure.#testamentas #negalioja #neveiksnus ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

12 months ago

Akcininko atsakomybė už juridinio asmens skolas - realybė ar fikcija?☝️❓Lietuvos Aukščiausias Teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo keliamas klausimas, ar juridinio asmens dalyvis (100 procentų akcijų turėtojas) atsako už likviduotos įmonės nesumokėtas skolas.🔁2024-06-24 LAT nutartyje byloje Nr. e3K-3-137-381/2024 pažymėjo, kad kai juridinio asmens akcininkas priima nesąžiningus sprendimus, susijusius su įmonės veikla, jam atsiranda subsidiari atsakomybė už juridinio asmens skolas. ☝️Šioje byloje nustatyta, kad juridiniam asmeniui buvo iškeltas bankrotas, kurio metu nebuvo padengti įsisikolinimai kreditoriams. Akcininkas priėmė SKUBŲ sprendimą dėl įmonės likvidavimo siekdamas išvengti skolos mokėjimo. 🕒Įmonė buvo likviduota. ❌Tačiau teismas pasisakė, kad, kadangi akcininkas žinodamas apie egzistuojančią skolą, pasielgė nesąžiningai, priimdamas sprendimą dėl likvidavimo, būtent jam kyla pareiga padengti skolą, kuri sudarė net 203 284,51 Eur#bankrotas #likvidavimas #subsidiari #atsakomybe ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Ar karas gali būti pagrindu reikalauti pakeisti sutartį?📝❓Pastaruoju metu teismų praktikoje atsiranda bylų dėl sutarties sąlygų pakeitimo dėl Ukrainoje vykdomo karo, kai dėl sutrikusio tiekimo ar nukritusių kainų šalis arba prašo nutraukti sutartį arba pakeisti jos sąlygas - sumažinti kainas.🔁🚩 Vienoje tokioje bylų ieškovai nurodė, kad prasidėjęs karas Ukrainoje, pakilusios EURIBOR palūkanos, prognozės, kad EURIBOR dar kils, nukritusios trąšų kainos, sukėlė disbalansą tarp šalių ir todėl prašė sumažinti trąšų kainas. Ieškovas nurodė, kad nors EURIBOR ginčo sutarčių sudarymo metu buvo pakilęs ir vis dar kilo, o karas Ukrainoje buvo prasidėjęs prieš keletą mėnesių, ieškovai, būdami verslininkais, niekaip negalėjo prognozuoti, kad trąšų kainos praėjus keliams mėnesiams po sutarčių sudarymo staigiai nukris. EURIBOR kilimas buvo prognozuotinas, tačiau neprognozuojamų trąšų ir produkcijos kainų kritimo kontekste tai dar labiau pablogino apeliantų finansinę padėtį ir dar labiau suvaržė galimybę tinkamai vykdyti ginčo sutartis atsiskaitymo dalyje.Tačiau teismo šie argumentai neįtikino. ❌Jis nurodė, kad ieškovai yra verslo subjektai, kurie savo galimybes vykdant veiklą turėjo numatyti iš anksto ir prognozuoti didesnę dalį potencialių rizikų. Dar prieš ginčo sutarčių sudarymą ir trąšų įsigijimą spaudoje buvo pasirodę straipsniai apie trąšų kainų mažėjimą, kas reiškia, kad šios aplinkybės ir trąšų kainų tendencijos ieškovams buvo žinomos ir jie galėjo šias aplinkybes vertinti prieš nuspręsdami sudaryti ginčo sutartis. Tiek ieškovai, tiek atsakovė buvo prisiėmę ginčo sutarčių vykdymą varžančių aplinkybių atsiradimo riziką, kaip savo srities profesionalai įvertino rinkos ypatumus.☑️ Tad ieškovams nepavyko pasiekti sutarčių kainų mažinimo remiantis augančiomis palūkanomis bei staigiai nukritusiomis kainomis, nes jiems keliami didesni atidumo reikalavimai bei jie prisiima tam tikrą riziką dėl aplinkybių pasikeitimo. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Prosenelės ieškinys.👵👦Pakankamai neeilinė byla - ieškovė prosenelė kreipėsi į teismą, prašydama leisti jai bendrauti su proanūke, nes bendrauti jai trukdo vaiko mama.☝️ Dažnai būna, kad, įvykus konfliktams arba skyryboms vaiko tėvai kliudo kitiems giminaičiams bendrauti su vaiku. Tokiu atveju yra galimas ieškinys, prašant nustatyti vaiko bendravimo tvarką su giminaičiais. Tokia teise vienoje byloje pasinaudojo ir vaiko prosenelė. 📌Vaiko mama nurodė, kad vaikas nenori bendrauti su prosenele. 📝Teismas vertino mergaitės duotus paaiškinus ir nurodė, kad mergaitė dar yra tokio amžiaus, kurio metu ji dar negeba objektyviai vertinti savo poreikių, negali numatyti tolimesnės gyvenimo perspektyvos ir iš to atsirandančių pasekmių. Dėl mažo amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos, ji pati negali objektyviai ir savarankiškai priimti sprendimų dėl savo ateities, numatyti, kokia bendravimo tvarka jai pačiai būtų geriausia. Svarbu ir tai, kad pokalbio metu mergaitė išreiškė nuomonę apie tai, kad bendrauti su promočiute ji norėtų tik dalyvaujant močiutei. 📌 Taigi mergaitė neatsisako bendrauti su prosenele, o toks mergaitės noras / elgesys neprieštarauja jos interesams, be to, bendraujant bus išsaugotas emocinis ryšys.Teismas nustatė, kad nuo pirmo dienos prosenelė labai rūpinosi proanūke, nuolat teiraudavosi apie vaiko pasiekimus, aprūpindavo ją reikalingomis priemonėmis.Todėl teismas nustatė, kad vaiko bendravimas su prosenele atitinka geriausius vaiko interesus, todėl nustatė vaiko ir prosenelės bendravimo tvarką. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Svarbu tiems, kad naudoja ATK el parašui - reikalavimas pasikeisti iki liepos mėnesio. ... See MoreSee Less

Departamentas: 20 tūkst. gyventojų iki liepos turės pasikeisti asmens tapatybės korteles

www.lrt.lt

Įsigaliojus griežtesniems Europos Sąjungos (ES) reikalavimams, anksčiau nei šiemet išduotas asmens tapatybės korteles el...

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

🏠⚒️ Nusipirko namą, bet pradėjus gyventi paaiškėjo trūkumai. Pardavėjas sakė kad pirkėjai namą apžiūrėjo, pretenzijų neturėjo, todėl prisiėmė riziką. ❗ 🚩Tačiau teismai laikosi kitos nuomonės. 📌 Ta aplinkybė, kad pirkėjai, prieš sudarydami ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, apžiūrėjo ketinamą įsigyti turtą, be to, ir pasitelkę statybų srities specialistą, neatima iš jų teisės remtis nusipirkto turto trūkumais, paaiškėjusiais po turto įsigijimo, jeigu paaiškėję trūkumai atsakovų (pardavėjų) turto įsigijimo metu nebuvo atskleisti ir jie nebuvo tokie, kuriuos atidus pirkėjas galėjo pastebėti. Nes pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos.📌 Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe.☝️ Nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad pirkėjai turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog pardavėjų parduodamo pastato rekonstrukcija į gyvenamąjį namą realiai atlikta pagal projekte nurodytus sprendinius, panaudojus projekte įvardytų charakteristikų statybines medžiagas, t. y. kad namas faktiškai rekonstruotas pagal tokius sprendinius, panaudojus tokių charakteristikų statybines medžiagas, kokie nurodyti jau po rekonstrukcijos parengtame projekte Teismas pabrėžė, kad pardavėjų poziciją, kad po ginčo namo įsigijimo paaiškėjusių trūkumų ieškovai negali grįsti neatitiktimi projektui, pagal kurį buvo įteisinta atsakovų savavališkai atlikta sodo namo rekonstrukcija į gyvenamąjį, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai nepagrįsta, be to, nesuderinama su sąžiningumo principu. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

🚗⚒️Automobilis turi trūkumų, bet pardavėjas tvirtina, kad yra tinkamas naudoti, nes praėjęs technikinę. 📝Ar gali pirkėjas reikalauti nutraukti sutartį ir atgauti sumokėtus pinigus?❓Lietuvos Aukščiausias teismas sako, kad TAIP.Nes kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis jau pirkimo dieną tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti.❗ Tokio pobūdžio bylose labai svarbu akcentuoti, ką turi įrodyti automobilio pardavėjas, siekdamas išvengti atsakomybės taikymo už netinkamos kokybės daikto pardavimą?📌 LAT išaiškino, kad pardavėjui kyla pareiga įrodyti, jog daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog BŪTENT pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles. Taigi būtent pardavėjas turi nuginčyti savo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus prezumpciją, įrodydamas, kad pirkėjo nurodomi trūkumai galėjo atsirasti dėl pastarojo veiksmų po automobilio įsigijimo. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Įmonės vadovo atšaukimas, jam praradus akcininkų pasitikėjimą. ❌📝Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnyje numatyta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.❓ Kokiais atvejais gali būti taikomas juridinio asmens vadovo atšaukimas iš pareigų? Ar reikia nustatyti jo netinkamą pareigų vykdymą ar kitus LR DK darbo sutarties nutraukimo pagrindą sudarančias aplinkybes? 📌 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) santykių pobūdis. Būtent pasitikėjimo vadovu praradimas ir sudaro juridinio asmens vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindą. Ar pasitikėjimas vadovu turi būti prarastas dėl kažkokių akivaizdžių priežasčių?Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodo, kad NE. Pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas. ☝️ Kokios garantijos taikomos tokiam pasitikėjimą praradusiam vadovui? ❓Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija iš esmės turi priimti motyvuotą sprendimą dėl įstaigos vadovo atšaukimo, kadangi atšaukimas lemia darbo santykių pabaigą (darbo sutarties nutraukimą), o motyvavimas siejamas su atšaukiamo vadovo kalte ar kaltės nebuvimu. Kitaip tariant, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi absoliučią teisę atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų praradus pasitikėjimą juo be jokios motyvacijos, tačiau nemotyvuotas sprendimas dėl vadovo atšaukimo iš pareigų praradus pasitikėjimą vertintinas kaip vadovo atšaukimas iš pareigų nesant jo kaltės, todėl tokiu atveju atšaukiamas iš pareigų asmuo išsaugo visas garantijas, kaip įspėjimo terminas, išeitinė išmoka, o motyvavus tokį sprendimą ir įrodžius kaltus vadovo veiksmus, atšauktas vadovas netenka visų garantijų. ❗#atleidimasisdarbo #vadovas #pasitikejimas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Kaip asmeninę nuosavybę paversti bendrąja daline, jei turtas įsigytas iki santuokos?🏘️📜 Iš praktikos galime pasakyti, kad kai asmenys, kurie buvo sudarę santuoką, skiriasi, klausimų, kad jų santuokos metu įgytas turtas turėtų būti dalinamas, nekyla. Tačiau vis dažniau susiduriame su situacijomis, kai tenka dalinti turtą, įgytą vieno ar kito asmens vardu, jiems nesudarius santuokos, tačiau gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį. Tokiu atveju taip pat yra pagrindas dalinti įgytą nuosavybę, ją pripažinus bendrąja daline, o ne asmenine asmens, kurio vardu ji buvo įgyta. Tad šis straipsnis aktualus būtent sugyventiniams, santuokos nesudariusiems asmenims, kurie planuoja skirtis. ❤️‍🩹📜JUNGTINĖ VEIKLA. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos 🕒pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Taip pat teismai aiškina, kad suprantama, kad ši jungtinės veiklos sutartis yra specifinė, t.y. sudaryta de facto. Tad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų.❗☝️Todėl, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. 🔊 Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių📌 bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), 📌ūkio tvarkymas kartu, 📌 bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Reputacijos sumažėjimas, paskelbus nepalankią nuomonę apie juridinį asmenį. 🔊Neretai pasitiko atvejų, kai tam tikra veikla ar paslaugomis nepatenkintas asmuo parašo atsiliepimą apie įmonę bei jos veiklą. 💻Dažnai įmonės vertina tokius atsiliepimus, kaip kėsinimąsi į jų dalykinę reputaciją. Tačiau ar visada nepalanki nuomonė gali sudaryti pagrindą reikalavimui žalai atlyginti?❓📌Pirmiausia savo dalykinę reputaciją ginantis asmuo turi įrodyti, kad paskleistai nuomonei nėra jokio faktinio pagrindo, tai yra kad ji yra visiškai nepagrįsta ir ją skleidžiantis asmuo tai žinojo. Tokiame ginče, siekiant taikyti atsakomybę nuomonę paskelbusiajam, turėtų būti taip pat nustatyta duomenų, kad 📌nuomonę paskelbęs asmuo paskelbdamas ginčo įrašus būtų sąmoningai siekęs sumenkinti asmens garbę ir orumą ar pažeminti ją kitų asmenų akivaizdoje. Tačiau teismai aiškina, kad saviraiškos laisvė neturi būti ribojama, kai nuomonei netrūksta faktinio pagrindimo ir nuomonę paviešinusio asmens veiksmuose nėra nesąžiningumo požymių skleidžiant jo subjektyvią nuomonę. ☝️ Tad vien nepalankios nuomonės apie viešą asmenį išdėstymas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti atsakomybei už įmonės dalykinės reputacijos sumažėjimą. Tokiu atveju kreipimasis į teismą įmonei ne tik neduos teigiamo rezultato, bet ir sukurs bylinėjimosi išlaidų (savo bei laimėjusios šalies), todėl prieš teikiant tokius ieškinius, būtina pasikonsultuoti su teisininku ir įsivertinti tokios bylos perspektyvas.📝 Plačiau dėl reputacijos pablogėjimo galime pakonsultuoti individualiai labas@teisevisems.lt arba www.teisevisiems.lt ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

❓ Kada viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas atsako už asmens reputaciją žeminančių ir tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimą?🤐Neretai kyla atvejų, kai viešosios informacijos šaltiniuose skelbiami tikrovę neatitinkantys duomenys apie asmenį, kurie kenkia jo reputacijai. Tuomet nukentėję asmenys reikalauja viešosios informacijos rengėjus/skleidėjus tuos duomenis paneigti ir neretai - atlyginti patirtą žalą💸Tačiau neretai būna, kad žurnalistai paviešina kitų asmenų nuomonę ar suteiktą jiems informaciją. Tad ką turi įrodyti viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės?☝️❗ Tokiu atveju viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi pareigą įrodyti, kad kiti asmenys paskleidė asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, o viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas juos tik pakartojo arba pateikė kaip nuomonę, komentarą ar vertinimą, taip pat turi nurodyti duomenis pateikusį asmenį (informacijos šaltinį) (CK 2.24 straipsnio 5 dalis, VIĮ 54 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021, 30 punktas).📌 Visuomenės informavimo priemonės atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą ribojimas įstatyme nustatytas atsižvelgiant į viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų darbo specifiką – tikslą kuo skubiau paskelbti visuomenei kaip tik tuo momentu aktualią informaciją. ☑️Dėl to šios kategorijos bylose svarbu nustatyti, ar žurnalistas sąžiningai suklydo, ar sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančios informacijos, norėdamas patenkinti skaitytojų ar žiūrovų smalsumą arba suintriguoti juos pikantiškais teiginiais ir pritraukti daugiau skaitytojų (žiūrovų), galbūt aplaidžiai atliko savo (žurnalisto) tiesiogines pareigas ir nepatikrino skelbiamos informacijos pagal žurnalisto etikos standartus. ☑️ Sąžiningas žurnalistų elgesys pagal atleidimo nuo civilinės atsakomybės instituto pobūdį vertinamas visų pirma tikrinant, ar buvo laikomasi žurnalistikos etikos #garbeirorumas #viesiosiosinformacijosskleidejas #smeizimas #zurnalistas #etika ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

❓📝 Ar teisėtai darbdavys perkelia darbuotoją darbui į kitą vietovę ir kada nereikia darbuotojo atskiro sutikimo dėl tokio perkėlimo?🔁Pagal bendrą taisyklę darbo vietovei esant esminei darbo sutarties sąlygai, darbdavys, ketindamas darbuotoją perkelti darbui į kitą vietovę, prieš tai turi gauti jo rašytinį sutikimą. ☝️Tačiau teismų praktikoje išskiriami atvejai, kai tokio rašytinio sutikimo nereikia: 🚩kai darbo sutarties sudarymo metu joje buvo apibrėžtos vietovės, kuriose darbuotojas atliks darbo funkcijas, ir sutarties vykdymo metu darbuotojas perkeliamas iš vienos vietovės į kitą; 🚩 kai pačioje darbo sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nesiejama su konkrečia (-iomis) vietove (-ėmis); 🚩 pats darbo funkcijos atlikimo būdas yra tokio pobūdžio, kad funkcijos atlikimas negali būti siejamas su konkrečia vietove (pvz., kilnojamojo pobūdžio darbas, kurio esmė yra pervažiavimai į kitas vietoves). 🚩kai pačioje darbo sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nesiejama su konkrečia (-iomis) vietove (-ėmis). Jeigu darbuotojas nesutinka dirbti kitoje darbdavio nurodomoje vietovėje, kuri pagal darbo sutartį patenka į jo darbo vietovę, laikoma, kad jis be teisėtos priežasties neatvykta į darbą ir tai yra laikoma jo pravaikšta. ❗Nurodomoje byloje darbuotojas buvo atleistas iš darbo apsaugos įmonėje už pravaikštas, kai nesutiko dirbti darbdavio nurodytoje kitoje vietoje, nors darbo sutartyje buvo nustatyta darbo funkcijų atlikimo vieta - visi tos apsaugos įmonės objektai, nesiejant jų su konkrečia geografine vietove. #pravaiksta #darbuotojas #darbdavys #DarboSutartis #darbovietove ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

MOBINGAS (psichologinis smurtas darbe) ir jo pasireiškimo būdai. 😫🤐Valstybinės darbo inspekcijos surinktais bei susistemintais duomenimis, dažniausiai psichologinis smurtas darbe pasireiškia kaip (sąrašas nebaigtinis):🚩 grasinimai (pvz., atleisti iš darbo, bloginti darbo sąlygas sudarant darbo grafikus ir kt.);🚩 pasiekimų nuvertinimas (pvz., kritika darbuotojui dėl atliktų užduočių jį žeminant, siekiant įžeisti ir kt.); 🚩šmeižtas (pvz., tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas. 🚩ignoravimas (pvz., izoliavimas, atribojimas nuo kolektyvo ir bendrų veiklų, nesidalinimas informacija ir kt.);🚩 manipuliavimas (pvz., darbuotojui nustatomas neadekvatus darbo krūvis, manipuliavimas darbo užmokesčiu, keliami neįgyvendinami reikalavimai ir kt.); 🚩 nepagrįsta kritika (pvz., destruktyvi kritika darbuotojui dėl atliktų užduočių jį žeminant, siekiant įžeisti ir kt.);🚩 sarkazmas (pvz., piktas pašiepimas, kandi ironija ir kt.); 🚩 noras išjuokti (pvz., darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai yra pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, išsakomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama priešiška ir neetiška aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir kt.);🚩 riksmai (pvz., bendravimas pakeltu tonu, nevaldomos emocijos ir kt.);🚩 žeminimas (pvz., žeminantys komentarai darbuotojo atžvilgiu, darbuotojo sumenkinimas, panieka ir kt.); 🚩 įžeidimai, siekiant pakirsti darbuotojo pasitikėjimą savimi. 🕵️ Neretai, nustačius, kad darbuotojo atžvilgiu sistemiškai naudojamos tokio psichologinio smurto formos, kyla klausimas, kokiais įrodymai jie gali būti įrodyti.Darbuotojui, manančiam, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas, reikia būti rekomenduojama būti aktyviam, ginant savo pažeistas teises, rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus. Tokiais įrodymais gali būti: 📌 įvairūs dokumentai, 📌SMS žinutės, 📌 elektroniniai laiškai, 📌 nuotraukos, 📌 vaizdo ar garso įrašai,📌 liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą kito asmens elgesį, parodymai. ☝️ Tuo atveju , jei patiriamas mobingas darbe, kurį darbuotojas gali įrodyti viena ar kita priemone, inicijuojamas darbo ginčas bei prašoma neturtinės žalos atlyginimo pirma darbo ginčų komisijoje, o vėliau - teisme#Mobingas #dabogincas #neturtinezala #darbuotojas #darbdavys ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Keli svarbūs akcentai apie tai, ar į asmenine nuosavybės teise vienam sutuoktiniui priklausantį turtą turi teisę reikalauti kitas sutuoktinis skyrybų procese 🏘️💸📝Skyrybų procese visada kyla turto dalybų klausimas. Neretai būna keliamas klausimas, ar sutuoktinis gali pretenduoti į kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą ar į jo dalį. 🚩Lietuvos teisės aktai numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). ⚒️ Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). 📌 Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai. 🚩Kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus.☝️ Kasacinio teismo konstatuota, jog net ir tuo atveju, jeigu sutuoktinis fiziškai neprisideda prie konkretaus turto gerinimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pvz., prižiūri vaikus, laikytina, kad jis prisideda savo darbu, nes sudaro sąlygas kitam sutuoktiniui rūpintis jo asmeninio turto gerinimu. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl kompensacijos vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą priteisimo, reikšmingomis pripažintinos visos sutuoktinio nurodomos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurie sudaro pagrindą spręsti apie jo prisidėjimą prie kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimo. 📌 Taip pat teismai palengvina įrodinėjimo naštą pažymėdami, kad, konstatavimas, jog kompensacija vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimus gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai sutuoktinis, prašantis priteisti kompensaciją, nurodo tikslią lėšų sumą ar konkrečius atliktus su ginčo turtu susijusius darbus bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus, prieštarautų šeimos kaip bendrų tikslų siekiančio darinio esmei, logikos dėsniams, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 straipsnis) #bendrasturtas #nuosavybe #sutuoktiniai #skyrybos #kompensacija ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Sutuoktinio teisė "atsiimti" jo kitam sutuoktiniui dovanotą dovaną santuokos nutraukimo atveju.🤷‍♀️Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės gali iškilti dovanų grąžinimo klausimas. Ar turi teisę sutuoktinis reikalauti grąžinti jam dovaną, dovanotą kitam sutuoktiniui ir jeigu taip, tai kokiu atveju bei per kokį terminą?❓🕵️Pagal Civilinio kodekso 3.99 straipsnio 1 dalį sutuoktiniai turi teisę vienas kitam dovanoti turtą pagal teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo sutartį. ❌Tačiau nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims. ❗ 📌Grąžinti turtą privalančio asmens išlaidos, susijusios su grąžintino turto priežiūra ir saugojimu, atlyginamos - sąžiningam valdytojui turi būti atlygintos daikto išlaikymo išlaidos, išskyrus atvejus, kai jas padengia daikto pajamos. Sąžiningas valdytojas taip pat turi teisę pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu tai nepadarys žalos daiktui. Jeigu šių dalių atskirti negalima, sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Taigi, jeigu pavyzdžiui vienas iš sutuoktinių reikalauja jam grąžinti kitam sutuoktiniui padovanotą nekilnojamąjį turtą, tai kitas sutuoktinis, kuris buvo sąžiningas šio turto valdytojas, turi teisę savo ruožtų reikalauti atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, o taip pat reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas dėl atliktų pagerinimų.⚒️🧱 🚩 Pavyzdžiui, jeigu buvo padovanotas butas, dovanotojas gali reikalauti tą butą jam grąžinti, tačiau turės atlyginti buto išlaikymo išlaidas, o jeigu buvo padarytas remontas ir kt. pagerinimai - ir atliktų pagerinimų išlaidas, nebent jie gali būti atskirti nuo buto, nepadarant jam žalos. #dovanojimas #santuokosnutraukimas #dovanos ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

🧑‍✈️🖥️💵Naujausias sukčiavimo būdas - pinigai už peržiūras YouTube bei netikrus eismo įvykius.☑️Sukčiavimo klasikinis apibrėžimas - tai turtinės naudos gavimas apgaule. Šiuolaikiniame gyvenime sukčiavimas įgauna vis įmantresnius būdus. Na, turbūt ne staigmena kad sparčiai paplitęs sukčiavimo būdas yra gavus žinutę iš pirmo žvilgsnio suprantamo siuntėjo, tokių kaip DPD kurjeris, Lietuvos paštas,VMI, Lietuvos policija, paspaudus atsiųstą nuorodą, suvedami prisijungimo per el-bankininkystę duomenys, ko rezultate yra ištuštinama banko sąskaita. 🕓💸Kuo toliau, tuo įdomiau.Naujausi sukčiavo būdai tampa sudėtingesni, susideda iš dvejų, trejų ar net kelių etapų, auka netgi gauna pradžioje tam tikrą finansinę naudą, tokiu užkimba "ant kabliuko", nes galvoja, kad siūlomas uždarbis - tikras, įgaunamas žmogaus pasitikėjimas, tačiau vėliau praranda daug daugiau. 📌 Kaip, pavyzdžiui, žmonėms siūloma mokėti pinigus už peržiūras Youtube bei "patiktukų" palikimą. Pirma žmogui peržiūrėjus kelis įrašus jam iš tikrųjų sumokama nedidelė pinigų suma (iš netikrų paskyrų), ko rezultate žmogus patiki, kad uždarbis realus. Tuomet su juo susisiekia tariamas "vadybininkas" ir nurodo, kad paskyros, per kurią jis žiūrės įrašus, aktyvavimui reikia sumokėti 1000-3000 Eur. Jei žmogus sutinka ir sumoka minėtą sumą, vėliau su juo nutraukiamas bet koks ryšis, jis blokuojamas ir pan. 📌Kitas išradingas sukčiavimo būdas inscenizuota avarija - pėsčiųjų "atsitrenkimas" į stovinčią transporto priemonę. Po įvykusio netikro partrenkimo tariama "auka" nurodo, kad kreipsis į policiją, jei vairuotojas nesumokės tam tikros pinigų sumos. 🚖🤸‍♀️🤳 ☝️Tokiu atveju labai praverčia vaizdo registratoriai, kurie patvirtina, kad jokio eismo įvykio nebuvo, o įvyko inscenizacija. #sukciavimas #avarija #eismoivykis #sukciai ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

🕵️💏 Neištikimybės kaina santuokos nutraukimo bylose Neturtinės žalos atlyginimas, santuokai iširus dėl neištikimybės ir jos dydis. ⚖️ Teismai savo praktikoje pripažįsta, kad nustačius, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kitas sutuoktinis, sužinojęs apie neištikimybės faktą gali patirti stresą, nusivylimą, depresiją, įtampą, ypač tuo atveju, jeigu šalys turi nepilnamečių vaikų. 🩺💊Neretai teismai priimdavo sprendimus, pažymėdami, kad neturtinė žala atlyginama, jeigu pateikiamu tam tikri dokumentai, pagrindžiantys, pavyzdžiui sveikatos pablogėjimą. 📝☝️Tačiau naujausia teismų praktika formuojama taip, kad vien pats neištikimybės faktas, kurio pagrindu pripažįstama, kad santuoka iširo dėl neištikimo sutuoktinio kaltės sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimui ir nereikia įrodinėti sveikatos pablogėjimo, smurto naudojimo ir pan. ❗ Koks gi tokiais atvejais yra neturtinės žalos atlyginimo dydis?❓aktualiausiose civilinėse bylose teismai, nustatę, jog šalių santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, pastarajam pažeidus sutuoktinio pareigą priteisdavo panašų neturtinės žalos atlyginimo dydį (pvz., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-421-569/2023 (3000 Eur); Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-421-569/2023 (3000 Eur) ir kt.). Taigi neištikimybė kainuoja nei daug, nei mažai - 3000 Eur #SantuokosNutraukimas #skyrybos #neturtinezala ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

SUGEDO ŠILUMOS SIURBLYS - ką turi įrodyti pirkėjas?Pirkėjai įsigijo namą (buvę šeimininkai gyveno jame 13 metų), tačiau žiemą sugedo name buvęs šilumos siurblys. Pirkėjai pasikeitė šilumos siurblį ir pateikė reikalavimą pardavėjams atlyginti naujo siurblio įgijimo bei montavimo išlaidas. 📜Teismas nagrinėjo klausimą, kokius reikalavimus turi atitikti perkamas daiktas bei pardavėjo duodamą garantiją bei ką turi tokiu atveju įrodyti pirkėjas ✔️📜Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.✔️ Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); ❗☝️ tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).📌 Taigi tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).📝Tad patarimas pirkėjams į pirkimo-pardavimo sutartį įtraukti punktą, kad pardavėjas GARANTUOJA, kad daiktas atitinka kokybės reikalavimus ir neturi paslėptų trūkumų - tuomet daikto sugedimo atveju pakaktų įrodyti tik fakto, kad daiktas turi trūkumų. Taip pat nagrinėtoje byloje teismas pasakė, kad utilizavus šilumos siurblį, t.y. ginčo objektą sunaikinus, nebėra galimybės įrodyti aplinkybės, kad parduodamo daikto trūkumai egzistavo perdavimo metu ir (ar) atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo momento. Tad jei sugedo daiktas, jo utilizavimas užkirs kelią nustatyti, dėl kokių priežasčių ir kada jis sugedo, kas atitinkamai turės įtakos bylos baigčiai ❗#garantija #pirkimas #trukumai #silumossiurblys ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

NEPAVYKO NUGINČYTI TĖVYSTĖS, nors vaiko gimimo įraše įrašytas vyras nebuvo vaiko biologinis tėvas ir teisme dėl to ginčų nekilo.❗📌 Teisme buvo nagrinėjama byla pagal ieškovo ieškinį vaiko motinai ir vaikui, kuriuo vyras reiškė tėvystės nuginčijimo reikalavimą, jam nesant vaiko biologiniam tėvui. Susiklostė tokia situacija, kad, gimus vaikui, jo motina gyveno su ieškovu, kuris, nors vaikas ir nebuvo jo vaikas, sutiko pripažinti tėvystę bei būti įrašytam į vaiko gimimo liudijimą. Po kelerių metų jie išsiskyrė, tad vyras kreipėsi į teismą su reikalavimu pašalinti jį iš vaiko gimimo liudijimo, nes jis nebuvo vaiko tėvas, o tas buvo žinoma net pačiam vaikui. ⚖️ Tačiau teismas atsisakė tenkinti tokį reikalavimą, pažymėjęs, kad ☝️ Tėvo emocinis ryšys su vaiku daugiausia formuojamas tėvui auginant vaiką ir rūpinantis juo, o ne dėl fakto apie biologinę tėvystę (su)žinojimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nuo mažens augino vaiką ir rūpinosi juo, nepilnametis vaikas aiškiai išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu („jis vis tiek yra mano tėvas“). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, tikimybė, kad net ir pavykus nustatyti biologinį tėvą, tarp jo ir vaiko atsiras emocinis ryšys, stipresnis už tą, kuris sieja ieškovą ir vaiką, yra labai nedidelė.📝 Todėl teismas, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais atsisakė tenkinti ieškinį ir paliko ieškovo duomenis vaiko gimimo liudijime kaipo tėvo. #tevystesnugincijimas #biologinis #tevas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Teisės aktai numato nuosavybės objekto savininkams pareigą prisidėti prie išlaidų/mokesčių valdomam objektui, proporcingai valdomai daliai. 🏘️➗Tuo atveju, jeigu bendrasavininkai valdo nekilnojamąjį daiktą, kuriame reikia atlikti remontą, tačiau bendrasavininkas nesutinka prisidėti prie remonto išlaidų atlyginimo, ar vis tiek egzistuoja pareiga prisidėti prie tokių išlaidų?❓📝 Pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. ☝️ Kad atsirastų bendraturčio pareiga atlyginti nuostolius, statinys neprivalo būti avarinės būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013). Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo stogas buvo prakiuręs, iš jo bėgo vanduo į pastato vidų ir nors nenustatyta, kad visas pastatas buvo avarinės būklės, tačiau teismas pripažino, kad, esant tokioms aplinkybėms, bendrasavininkas privalo prisidėti prie išlaidų stogo remonto atlyginimui. Taigi, akivaizdu, kad savininkas turi ne tik teises, susijusias su valdomu turtu, bet ir pareigas už kurių nevykdymą jam gali būti taikoma atsakomybė. #nuosavybe #turtas #nekilnojamas #bendranuosavybe #avarinis #islaidos #remontas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

🏘️💹 Nuomininkai gyveno būste, tačiau už elektros energijos vartojimą susidariusią skolą prašoma priteisti iš būsto savininkų. Ar savininkai turi apmokėti elektros energijos teikėjui nuomininkų skolą?❓UAB "Ignitis" pareiškė reikalavimą buto savininkams apmokėti už elektros energijos suvartojimą susidariusią skolą. Nuomotojai nesutiko ir teigė, kad laikotarpiais, už kuriuos susiformavo skola, bute gyveno nuomininkai, o sudarytos nuomos suartys buvo įregistruotos RC, t.y. nuomos faktas buvo išviešintas.📜 Savininkai atsisakė apmokėti skolą tuomet jie buvo paduoti į teismą elektros tiekėjo.⚖️Ar įdomu, kokį sprendimą sprendimą priėmė teismas?☝️📌 Abiejų instancijų teismai pripažino, kad tuo atveju, jeigu nuomininkai atskirai su elektros energijos tiekėju nebuvo sudarę sutarties, tuomet įsipareigojimus turi vykdyti būtent buto savininkai, kurie vėliau gali reikalauti iš nuomininkų jų neapmokėtos skolos sumokėjimo. 📌Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat pažymi, kad kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, civilinėse bylose bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. ✔️ Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Taigi tuo atveju, jeigu esate nuomotojai, ir siekiate išvengti situacijų, kai būsite įpareigoti susimokėti nuomininkų skolas už elektros energijos suvartojimą, rekomenduojame su nuomininkais susitarti, kad sutartis jie sudaro savo vardu ir atitinkamai prisiima įsipareigojimą sumokėti už teikiamas komunalines paslaugas. #elektra #nuoma #nuomininkas #nuomotojas #skola ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Bendravimas su vaiku 50/50 principu 🕓❓Neretai gauname klausimų, ar Lietuvoje taikomas 50/50 bendravimo su vaiku principas, kai vaikas praktiškai pusę laiko gyvena pas vieną, o kitą pusę - pas kitą jo vieną iš tėvų.Atsakome, kad taip, toks modelis yra įmanomas ir netgi taikomas Lietuvoje, tačiau rečiau negu, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. ⚖️ Pažymėtina, kad remiantis kasacinės instancijos teismo praktika prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią ieškovė kas antrą savaitę / kas dvi savaites praleistų su vaikais (pagal modelį “50:50 procentų laiko“), yra iš principo galima. Tačiau pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią, saugią ir ramią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). ❗Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko (vaikų) amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko (vaikų) tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko (vaikų) kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. T📌 Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu pirmiausia turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Dėl to toks modelis („50:50 procentų laiko“) gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai dėl to sutaria abu tėvai, su tokiu modeliu sutinka vaikas, gebantis išreikšti savo pažiūras, taip pat teismas nustato, kad tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.☝️#vaikas #gyvenamojivieta #bendravimas #50/50 ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Restituciniai nuostoliai konkurencijos teisės pažeidimo aspektu.❗⚖️Restituciniai nuostoliai - tai nesąžiningos šalies gauta nauda, kuri yra perduodama nukentėjusiai šaliai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad dauguma Vakarų teisės tradicijos jurisdikcijų leidžia priteisti jų atlyginimą tik ypatingais išimtiniais atvejais, kai pažeidžiamos aukštesnės teisinės vertybės negu tinkamas sutarties įvykdymas (pavyzdžiui, privatumo apsauga, valstybės paslaptys, sąžininga konkurencija ir pan.). ✔️Taigi viena iš sričių, kur pažeidėjo gauta nauda gali būti priteista nukentėjusiajai šaliai, yra sąžiningos konkurencijos pažeidimai.📌 Siekis nesąžiningai konkuruoti ir atlikti sąžiningai konkurencijai priešingus veiksmus dažnai sąmoningai yra skirtas gauti nesąžiningos, taigi ir neteisėtos naudos kitų asmenų sąskaita. Taigi, dėsninga, kad nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo gali reikalauti priteisti iš tokių neteisėtų veiksmų gautą naudą. Pažeidėjo gautos naudos priteisimas nukentėjusiam asmeniui grindžiamas principu, kad pažeidėjas neturi praturtėti iš neteisėtų veiksmų, tačiau tam tikrais išskirtiniais atvejais pažeidėjui gali būti paliekama dalis iš pažeidimo gautos naudos, kuri buvo nulemta paties pažeidėjo savybių ir pastangų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022 70 punktą).☝️ Tačiau nėra paneigiamas visiško žalos atlyginimo principas ir ieškovo teisė reikalauti žalos, viršijančios atsakingo asmens gautą naudą, atlyginimo, proceso įstatymų nustatyta tvarka įrodžius savo reikalavimų pagrįstumą (t. y. pagrindus, kad konkrečiu atveju ieškovo patirta žala yra didesnė, nei iš neteisėtų veiksmų pažeidėjo gauta nauda). Kai byloje pareiškiamas reikalavimas atlyginti ir negautas pajamas, ir neteisėtai gautą naudą, o žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiško žalos atlyginimo ir non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-823/2021, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).Tačiau nukentėjusioji pusė turi įrodyti, kad atsakovas iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos.#Konkurencijos #restituciniai #nuostoliai #nesaziningakonkurencija ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Ar žinojote, kad valdant nekilnojamąjį daiktą 10 metų, turite teisę šį daiktą teisėtai įgyti nuosavybėn, esant tam tikroms sąlygoms? ❓🏘️📜Tai vadinasi įgyjamoji senatis.Tačiau nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, tik esant VISŲ sąlygų visumai: 📌 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 📌 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (LR CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 📌3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (LR CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 📌 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); ✔️teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 📌 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 📌 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 📌 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);📌 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą - 10 metų ☝️ Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai.❗📌 Įgyjamoji senatis į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu. įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-31 nutartyje nurodoma, kad jeigu ir nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog fizinių asmenų lėšomis sukurtų garažų statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad garažai, į kuriuos pareiškėjai prašė pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).#nuosavybe #igijamojisenatis #nekilnojamasisturtas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

📜 Teisinių paslaugų abonementai!❓ Neturite įmonės teisininko, o teisinių paslaugų poreikis yra epizodinis? 📌 Siūlome Jums optimaliausius teisinių paslaugų abonementų variantus bei galimybę išsirinkti geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį, priklausomai nuo valandų kiekio bei paslaugų poreikio.📝 Jums tereikia užpildyti užsakymo formą ir mes su Jumis susisieksime, atsiųsdami teisinių paslaugų sutartį.Nuo šiol teisinių paslaugų teikimas įmonėms dar patrauklesnėmis sąlygomis!teisevisiems.lt/imonems/ ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Išlaidų teisinėms paslaugoms (iki kreipimosi į teismą) atlyginimas. 💸 📌Civiliniame procese galioja bendras principas, kad, teismui tenkinant ieškinį, priteisiamos ir ieškovo patirtos išlaidos paslaugoms, jam gaunant teisinę pagalbą teisme, t.y. už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teisme ir pan. ☝️Tačiau neretai ieškovas dar iki kreipimosi į teismą naudojasi teisininko paslaugomis, siekdamas gauti skolos mokėjimą, kaip, pavyzdžiui, pretenzijos rengimui. ❓ Ar tokios išlaidos teisinėms paslaugoms, patirtos dar iki kreipimosi į teismą, turi/gali būti atlygintos?CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismas, nuspręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).Taigi, išlaidos teisinėms paslaugoms iki kreipimosi į teismą gali būti atlygintos, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jos atitinka nurodytus reikalavimus. #bylnejimosi #islaidos #isieskojimas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Žalos atlyginimas, kai naudojamasi įmonės kuro kortele be teisėto pagrindo🚘⛽ Susiklostė tokia situacija, kad įmonės darbuotojas, vykdantis vairuotojo funkcijas, pildavo kurą, naudodamasis įmonės kuro kortele. Nutraukus darbo santykius, buvęs darbuotojas paliko kuro kortelę vilkike, o vėliau paaiškėjo, kad naudojantis minėta kortele buvo įpilta kuro už 3 564,26 Eur sumą.Įmonė pateikė ieškinį, prašydama įpareigoti buvusį darbuotoją atlyginti žalą.💸Teismai nurodė, kad visgi nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė tokia situacija. Prielaidas ir sąlygas tokiai situacijai atsirasti lėmė ir ieškovės, kaip darbdavės, veiksmai / neveikimas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinė instancijos teismai pažymėjo, kad nesant nustatytos ir reglamentuotos kuro kortelių perdavimo tvarkos, su kuria darbuotojai būtų supažindinti pasirašytinai ir įpareigojami jos laikytis, taip pat, atitinkamai, nereikalaujant iš darbuotojų tinkamai užpildytų dokumentų ar kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima fiksuoti kuro kortelių perdavimą vieno darbuotojo kitam, įmonė, kaip profesionalus verslo subjektas, darbdavė, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, dėl ko laikytina, kad dėl susidariusios situacijos, kai nėra aiškus kortelės valdytojas ir pylęsis degalus asmuo, yra atsakinga ir ieškovė (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). ☝️✔️Taip pat nagrinėjamu atveju papildomai keltinas klausimas dėl nurodytų klausimų nesureglamentavimo iš darbdavės pusės ir iš to kilusios pasekmės, kad ginčo kortelė nebuvo laiku užblokuota, kas taip pat sudarė palankias sąlygas nagrinėjamai situacijai kilti. ❗Taigi, labai svarbu įvertinti, kaip įmonė sureglamentavo kuro kortelių naudojimo, perdavimo, pridavimo procedūras, ar tinkamai supažindino su jomis darbuotojus, ar yra darbuotojų parašai. Taip pat vertinama, ar įmonė laiku ėmėsi priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti, kaip pvz. ar užblokavo kortelę, kad ja negalėtų pasinaudoti tretieji asmenys. Jei nustatoma, kad įmonė neužtikrino šių procesų atlikimo, tuomet įmonė taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės už atsiradusią žalą. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Garbės ir orumo teisių pažeidimo gynybos būdai. ⚖️Pažeidus asmens garbę ir orumą, skelbiant tikrovės neatitinkančią informaciją, nukentėjęs asmuo gali realizuoti savo šių teisių gynybą teisme. Kokius reikalavimus teisme jis gali kelti?🔝 CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: ✔️ 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; ✔️2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; ✔️ 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. ☝️ Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą. #garbe #orumas #gynimas #teises #reputacija ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

🏘️ Namo stogo apšiltinimas 20 cm vietoj deklaruotų 30 cm. Ar tai pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo?Pirkėjai, pamatę pardavimo skelbimą, kuriame skelbiama apie parduodama nebaigtą statyti namą, nurodant, kad stogo konstrukcijos apšiltintos 30 cm storio akmens vatos sluoksniu tarp gegnių, nutarė namą įsigyti. 💸📜Įsigiję namą bei pradėję jame gyventi, pastebėjo apšiltinimo trūkumus, o pasamdytas ekspertas konstatavo, kad namo stogo apšiltinimo storis ne 30 cm., o 20 cm., kas sudarė pagrindą konstatuoti, jog yra pagrindas patenkinti ieškovų reikalavimą dėl išlaidų, susijusių su papildomu stogo apšiltinimu. ⚖️ Teismai pažymėjo, kad netinkamai apšiltinta namo stogo konstrukcija yra paslėptas trūkumas, buvęs namo perdavimo pirkėjams metu, kurių jie negalėjo pastebėti įprastos apžiūros metu, todėl tenkino reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (2023-12-07 LapT nutartis civilin4je byloje Nr. e2A-682-912/2023).#Stogas #apsiltinimas #ranga #trukumai #nuostoliai ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Ar naminio gyvūno šeimininkas turi atsakyti už jo laikomo gyvūno padarytą žalą?🦮🦴🌳Lietuvos įstatymai numato atsakomybę asmeniui, kurio laikomas gyvūnas padarė žalos tretiesiems asmenims. 📜⚖️ Pagal CK 4.41 straipsnį gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. ☝️LR Gyvūnų apsaugos ir gerovės įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų (2 p.), užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (3 p.), nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (4 p.).📌Būtent šis įstatymas ir konkretizuoja šeimininko atsakomybę už jo gyvūno kitiems asmenims padarytą žalą. Ši žala nebūtinai turi būti padaryta asmens sveikatai (pvz. nepririštas šuo puolė žmogų, apkandžiojo, padarė jam sveikatos sutrukdymą), bet gali būti padaryta kitoms teisėms bei interesams. Pavyzdžiui, vienoje byloje buvo nustatyta, šeimininkė, laikydama šunis uždaroje teritorijoje, nesistengia nedelsdamas surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus. Šie teršalai užteršė vandenį, kurį naudoja ir kaimynai, kurie ir kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo dėl kaimynės netinkamai laikomų šunų, kurie užteršė geriamąjį vandenį. 🦮🧪🫗#atsakomybe #naminisgyvunas #zala #seimininkas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

MOMENTAS nuo kurio priteistinas išlaikymo padidinimas. 🕐🔝💸Neretai kreipiasi klientės, dažniausiai mamos, nurodydamos, kad išlaidos vaikui pastaruoju metu ženkliai išaugo arba atsirado kitų išlaidų (pavyzdžiui, vaikui diagnozuota liga), tad kažkada priteisto išlaikymo nebeužtenka. ⛔ Tėvas nesutinka mokėti didesnio išlaikymo, tad klientės kreipiasi į advokatus dėl išlaikymo padidinimo. ⚖️ Tokių bylų nagrinėjimas užtrunka, nes be privalomos mediacijos būna ne vienas teismo posėdis, teismas ragina šalis susitarti taikiai ir tik to nepadarius, atverčia bylą. Ieškovė jaudinasi, nurodo, kad išlaidos vaikui yra ženkliai išaugusios, jai tenka žymiai didesnė išlaikymo našta, o atsakovas, jei ir mokės padidintą išlaikymą, tai tik tada , jei teismas tokį ieškinį tenkins ir toks sprendimas įsiteisės. ☝️Nereta klientė nustemba, kai pranešame, kad išlaikymo padidinimas nebūtinai bus priteistas nuo sprendimo įsiteisėjimo ar kreipimosi į teismą dienos, o, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti priteistas nuo poreikio didesniam išlaikymui atsiradimo dienos❗📌 Visų pirma, pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Tai reiškia, kad, atsiradus poreikiui didesniam išlaikymui turi būti informuojama kita pusė ir nuo tada atsiranda pareiga mokėti padidintą išlaikymą, nes pasikeičia vaiko poreikiai. ✔️ Jeigu tokiu atveju kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos .📜⚖️ Tačiau tokiu atveju labai svarbu teisme įrodyti, kad atsakovas buvo informuotas apie padidėjusį išlaikymą bei apie jo dydį. #islaikymas #padidinimas #Alimentai #poreikiai #vaikas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Išlaikymo indeksavimas💱💸Neretai tampa staigmena, kai antstolis nukreipia išieškojimą į asmenį, iš kurio priteistas išlaikymas periodinėmis įmokomis mokėti. Asmuo teigia, kad tinkamai moka priteista iš jo išlaikymo sumą ir nėra skolingas. Tačiau tai nėra visai taip - asmuo yra skolingas, jeigu jis moka tik priteistą išlaikymą, šios sumos neindeksuodamas įstatymų nustatyta tvarka. ☝️ Pareiga indeksuoti išmokas numatyta pačiam skolininkui, jis turi pasiskaičiuoti, koks yra mokėtinas išlaikymo dydis, pritaikius indeksaciją. 📌 Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: ▶️1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir ▶️2) atsižvelgiant į infliaciją. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. ✔️ Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. ➡️Tarkim išlaikymas priteistas rugsėjo mėnesį, tuomet kitų metų vasario mėnesį jis nebus dar indeksuojamas nes nebus praėję 6 mėnesiai. Tačiau jeigu išlaikymas priteistas tarkime kovo mėnesį, tuomet kitų metų vasarį išlaikymą mokantis asmuo privalės atlikti indeksaciją. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui ❗#islaikymas #indeksavimas #Alimentai #antstolis ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Juridinio asmens reputacijos ginimas, Facebook, paskelbus reputaciją "bloginančią" informaciją.💻Juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti - reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. ❗❗⚖️Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan.✔️ Labai svarbu pažymėti, kad tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi, visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. ☝️Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas bylą, kurioje buvo vertinama, ar Facebook paskleista informacija apie Gariūnų verslo parko pertvarkymą (žiedinės sankryžos įrengimą ir pan.) žinutėje pateikta nuomonė („Gariūnai Vilniuje bando daryti Garliavą“; „90-ųjų marozynas“; „Gariūnai jau tapo <...> ? šių laikų luditai“; „Man labai keista, kad toks teisinis nihilizmas ir apsauginių agresyvumas įmanomas 21 amžiuje. Akivaizdu, kad Gariūnai vis dar gyvena 90-uosiuose <...>“; „Iš kitos pusės, nusiteikite, kad bus mini Garliava“) kenkia reputacijai, pažymėjo, kad :❗ Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai, etiškai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovo subjektyvūs kritiški samprotavimai, neturi faktinio pagrindimo, išreikšti nesąžiningai, nesiremiant jokiais faktais arba tam tikrus faktus nutylint. Priešingai, kaip nustatyta byloje surinktais duomenimis, atsakovas domėjosi ieškovių veikla, rinko publikacijas ir faktus, iš kurių suformavo savo nuomonę, kad ieškovės elgiasi netinkamai ir atlikdamos prieš teismo sprendimų vykdymą nukreiptus veiksmus trukdo Vilniaus savivaldybės darbuotojams ir jų pasitelktiems rangovams atlikti suplanuotus rangos darbus.Taip pat svarbu paminėti, kad tokiose bylose dėl reputacijos ginimo, skirtingai nuo garbės ir orumo ginimo, juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: 📌 į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, 📌 poveikis 📌 realiai patirta žala. ☝️ Vien deklaratyvus nurodymas, jog reputacija pablogėjo, tačiau nepateikus jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų negalima daryti išvados apie tai, kad įrodytas reputacijos pablogėjimas. Kokiais įrodymais gali būti įrodinėjamas reputacijos pablogėjimas?✔️ asmens vertinimas kitų asmenų atžvilgiu iki Žinutės paviešinimo ir po to, ✔️ duomenys apie tai, kad dėl Žinutės paviešinimo sumažėjo ieškovių pajamos, su jomis buvo nesudaromos ar nutraukiamos sudarytos sutartys, ✔️ atsirado kitokios aplinkybės, pagrindžiančios, kad po Žinutės paviešinimo buvo sumenkintas pasitikėjimas asmeniu, kaip patikimu kontrahentu. #juridinioasmensreputacija #smeiztas #garbeirorumas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Kodėl bei kokiais atvejais sutuoktinio asmeninė nuosavybė gali būti pripažinta bendra jungtine nuosavybe? 🏘️Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 📌 pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 📌 antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 📌 trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu ❗ Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ➡️ Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan.❓❓Turite klausimų, kaip turtas bus dalinamas skyrybų metu? drąsiai kreipkitės asmenine žinute arba per užklausos formą www.teisevisiems.lt 💻#bendranuosavybe #jungtinenuisavybe #asmeninenuosavybe #pagerinimai ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Nusipirkote automobilį, kurio variklis netrukus sugedo? 🚘Kreipusis į teismą, nebūtinai bylą laimėsite.❗ Teismas vertins tam tikras aplinkybes, reikšmingas ginčo sprendimui, o būtent:📌ar pardavėjas parduodamas automobilį nurodė, jog automobilis yra be defektų;📌 trūkumų nustatymo laikas (praėjo nedaug laiko po automobilio pardavimo; nebuvo nuvažiuota daug kilometrų); 📌 automobilio ridos žymų (ne)atitikimas; 📌ar yra duomenų apie netinkamą automobilio eksploatavimą;📌 automobilio trūkumų šalinimo kaina.❗ Labai svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. ❗ Anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika ir nurodytos teisės normos nesudaro pagrindo netaikyti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nurodytos prezumpcijos vien dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra naudotas automobilis. ➡️➡️ Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). 📌🚘 Taigi, jeigu nenustatoma, kad trūkumai buvo akivaizdūs ar atsirado dėl automobilio netinkamo eksploatavimo, trūkumai paaiškėjo per 6 mėnesių terminą nuo pardavimo, yra nemažai šansų, kad toks pirkėjo ieškinys dėl netinkamos kokybės automobilio įsigijimo bus patenkintas. #automobilis #defektai ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Teisė būti "pamirštam" internete. 💻🗂️📌 Jau ne vienerius metus tobulėjant technologijoms ir komunikacijos priemonėms vis daugiau asmenų siekia apsaugoti savo interesus, remdamiesi vadinamąja teise būti pamirštam. Ši teisė grindžiama asmens interesu gauti galimybę ištrinti, pakeisti arba apriboti prieigą prie praeities informacijos, kuri turi įtakos tam, kaip jis šiuo metu yra vertinamas visuomenėje. Internete gali būti paskelbtas straipsnis apie praeityje asmens padarytą nusikaltimą, kitokią neteisėtą/neleistiną/amoralią veiklą, tačiau, praėjus keliems ar net keliolikai metų, tokia neigiamai asmenį charakterizuojanti informacija vis dar turi neigiamos įtakos jo tolimesniam gyvenimui, jo reputacijai, profesinei veiklai ir pan. 📌 Tačiau kitoje pusėje yra žiniasklaidos teisė bei archyvų reikšmė. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad interneto archyvų atsiradimas labai prisidėjo prie naujienų ir informacijos išsaugojimo ir prieinamumo. Be to, skaitmeniniai archyvai yra svarbus švietimo ir istorinių tyrimų šaltinis. Kad spauda galėtų tinkamai atlikti savo užduotį kurti archyvus, ji turi turėti galimybę sukurti ir palaikyti išsamius įrašus. ➡️ Tad šiuo atveju susidaro situacija, kai egzistuoja prieštaringi interesai - asmens teisė būti pamirštam bei žinių archyvų vientisumas. Kokie kriterijai turi būti vertinami, nustatant intereso prioritetą? Sprendžiant susikertančių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, kai susiduriama su veikla, susijusia su spaudos archyvų vientisumo išsaugojimu, aktualūs šie EŽTT praktikoje naujausiu sprendimu įtvirtinti kriterijai: 📌 a) archyvuotos informacijos pobūdis; 📌 b) laikas, praėjęs nuo įvykių ir nuo pirminio paskelbimo bei paskelbimo internete; 📌 c) dabartinis informacijos aktualumas; 📌 d) asmens, reikalaujančio teisės būti pamirštam, žinomumas ir jo elgesys po įvykių; 📌 e) neigiamos tolesnio informacijos prieinamumo internete pasekmės; 📌 f) informacijos prieinamumo skaitmeniniuose archyvuose lygis ir 📌 g) priemonės poveikis saviraiškos laisvei ir, konkrečiau, spaudos laisvei. Taip pat svarbu pažymėti, kad norėdamas pagrįsti skaitmeniniame spaudos archyve saugomo straipsnio pakeitimo poreikį, suinteresuotas asmuo turi pateikti tinkamai pagrįstą reikalavimą dėl rimtos žalos jo privačiam gyvenimui.⚖️➡️➡️ Šioje LAT nagrinėtoje byloje ieškovas prašė įpareigoti visuomenės informacijos priemonę pašalinti iš viešosios erdvės informaciją apie jo padarytus nusikaltimus prieš 10 metų, motyvuodamas tuo, kad šį informacija pažeidžia jo garbę ir orumą, o teistumas seniausiai yra išnykęs, ji nebėra viešas asmuo Tačiau LAT pažymėjo, kad:▶️ nusikalstamos veikos padarymas reiškia nusikaltimą padariusio asmens poelgį, kuriuo jis pats pažemino savo garbę ir orumą, todėl informacijos apie nusikalstamą veiką ir kartu atvaizdo paviešinimas atitinka visuomenės teisę žinoti apie nusikaltimą ir jį padariusį asmenį.▶️ išnykęs ieškovo teistumas savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog visuomenė neturėtų žinoti apie publikacijose aprašomus įvykius. Visuomenės teisės ir intereso žinoti ir domėtis trukmė neturėtų būti siejama su asmens teistumu. Asmens nuteisimo faktas kaip reikšminga informacija, pateikiama visuomenei, jos reikšmingumas ir visuomenės teisė susipažinti išlieka ir praėjus ilgesniam laikotarpiui negu teistumo terminas. ⚖️📌 LAT pažymėjo, kad akivaizdu, kad tokia aplinkybė ir informacija apie padarytą nusikaltimą pati savaime menkina nuteisto asmens garbę ir orumą visuomenės akivaizdoje, nes nusikaltimas yra moraliai smerktinas to asmens poelgis. Informacijos apie nusikaltimą viešinimas labiau nepažemina ir nepažemins ieškovo, negu kad pažemino jo paties garbę ir orumą nusikalstamos veikos padarymas. Toks faktas ir jo nusikaltimą padariusio asmens neigiamai reputacijai pasekmės išlieka visam gyvenimui. Tačiau kita vertus, teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nuteisti asmenys, atlikę bausmę, gali teisėtai siekti vėl visiškai integruotis į visuomenę. ❗Vis dėlto, kaip jau minėta pirmiau, tai, kad asmuo buvo „reabilituotas“, savaime negali pateisinti teisės būti pamirštam pripažinimo (2023-11-16 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-1075/2023)#tesebutipamirstam #ziniasklaida #informacija #garbeirorumas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Prieglobstis. Ne paslaptis kad pastarųjų įvykių kontekste į Lietuvą plūsta kitų valstybių piliečiai, prašydami jiems suteikti Lietuvoje prieglobstį. Prieglobsčio prašymai dažniausiai grindžiami persekiojimu dėl politinių įsitikinimų - opozicinių pažiūrų - turėjimo, karo nepalaikymo. ✔️ Migracijos departamentas visgi, nagrinėdamas tokius prašymus nustato ne tik politinių įsitikinimų buvimą, bet ir realų tokių asmenų persekiojimą, o nenustatęs persekiojimo, prieglobstį suteikti atsisako. ⚖️📜 Tačiau po 2023-09-21 ESTT prejudicinio sprendimo priėmimo pakaks nustatyti tik faktą, kad asmuo turi tokias pažiūras, nereikalaujant nustatyti netgi konkrečių veiksmų, jas išreiškiant.Toks sprendimas šiandieninės politinės situacijos kontekste yra aktualus ir sudarantis visas sąlygas prieglobstį gavusių asmenų augimui..#prieglobstis #migracija #pabėgėlis #estt #opozicija ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Griauti ar negriauti tvorą? ⛏️🧱Įsigijote žemės sklypą, tačiau paaiškėjo, kad buvusio bei gretimo sklypo savininkų susitarimo pagrindu į Jūsų įsigytą žemės sklypą įsiterpia gretimo žemės sklypo tvora, 🏕️🧱tokiu būdu sumažinant Jums priklausančio sklypo plotą. 🤷⛏️Ar reikalavimas nugriauti tvorą šiuo atveju būtų vienintelis galimas teisių gynimo būdas?⚖️Analogiškas bylas nagrinėję teismai pažymi, kad tokiose bylose pasirinkus ultima ratio priemonę – reikalavimą nugriauti tvorą nuo sklypo ne visada gali ir turi būti tenkinamas.❗📌 Teismai pažymi, kad net ir pripažinus teisių pažeidimą, reikalinga vertinti, ar toks teisių gynimo būdas nesudarytų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimo. ➡️➡️ Įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims.📌 Išimtinis šios teisės gynimo būdas gali būti netaikomas tuo atveju, jei pažeista teisė apginama kitu būdu. Kaip yra pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013, civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. ✔️ Tad siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikių ir neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų.⚖️ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013 pažymėta, kad žemės sklypo ir ant jo stovinčių įrenginių savininkų ginčas spręstinas teisėtais būdais, laikantis interesų pusiausvyros, būtinumo ir proporcingumo reikalavimų, kuo mažiau suvaržant savininkų galimybes įgyvendinti nuosavybės teises ir mažinant tikėtinų ginčų, susijusių su šių teisių įgyvendinimu, kilimo galimybę ateityje (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnio 1 dalis, 1.2 straipsnis). Kitų pažeistos teisės gynimo būdų taikymo išnagrinėjimu būtų tinkamiausiai užtikrinamas proporcingumo principo ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimas šioje konkretaus ginčo situacijoje.❗❗❗Kokie tie "kiti būdai"? ✔️Nuoma✔️ panauda✔️ servitutas📜 Ginčui esant teisme, teismas neturi teisės įpareigoti ginčo šalis sudaryti žemės sklypo nuomos/panaudos sutartį, tačiau servitutas, kai šalys nesusitaria dėl savo interesų suderinimo ir teisingos pusiausvyros, yra teismo pagal jo kompetenciją galima ir ekonomiškai racionali priemonė tvoros savininko ir žemės sklypo savininko interesams dėl naudojimosi svetimu daiktu apimties ir atlygintinumo bei jo dydžio suderinti. ➡️➡️➡️Tad šiuo atveju žemės sklypo savininkas gali ginti prašydamas nustatyti atlygintinį servitutą, numatant kad gretimo žemės sklypo savininkas naudojasi jo sklypo dalimi už atlygį (kompensaciją), kuri gali būti tiek periodinė, tiek ir vienkartinė. #tvora #zemessklypas #servitutas #kompensacija #griovimas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Nuostolių atlyginimas "už prarastą galimybę" arba turto pabrangimo kainos atlyginimas, pardavėjui nesąžiningai nutraukus preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį. 🏘️💰📜Nepagrįstai nutraukiant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, gali būti priteisiamas nuostolių "už prarastą galimybę" atlyginimas tai šaliai, kurios atžvilgiu nutraukiama preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Vadovaujantis teismų praktika, gali būti priteisiama turto pabrangimo kaina, jei dėl nutrauktos sutarties šalis turėjo sudaryti kitą pirkimo sutartį, tačiau jau didesne kaina. ⬆️⬆️⬆️Tačiau kaip yra tuo atveju, kai nutraukus preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį šalis neįgijo kito turto, tačiau, vadovaujantis naujomis rinkos kainomis, turtas, kurį ji galėtų įgyti, jai kainuotų brangiau negu vadovaujantis preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi?❓❓Teismai išaiškino, kad prarastos galimybės piniginė vertė gali būti apskaičiuojama, remiantis kainų skirtumo principu tik tada, kai įrodoma: 📌 kad derybų metu sąžininga šalis turėjo realią, o ne hipotetinę galimybę sudaryti sandorį su konkrečiu trečiuoju asmeniu palankesnėmis sąlygomis ir 📌 kad po nesąžiningo derybų nutraukimo nukentėjusi šalis per protingą terminą sudarė pradinę (nesudarytą pagrindinę) sutartį pakeitusią sutartį blogesnėmis (nei siūlė trečiasis asmuo) sąlygomis. Tačiau jeigu nėra tenkinama nors viena iš minėtų sąlygų, toks metodas ("už prarastą galimybę") negali būti taikomas. ❗Visgi, tai neatima iš pirkėjo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo kitu teisiniu pagrindu - bendruoju nuostolių atlyginimo principu. 💸 2023-06-29 Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-401-881/2023 pažymėjo, kad ieškovai gali prašyti atlyginti kainų skirtumą, kuris atsirado dėl to, jog jie prarado galimybę įsigyti būstą preliminariosios sutarties nutraukimo metu buvusiomis kainomis, jiems neįgijus kito turto, tačiau vertinat, už kokią kainą jie galėtų įsigyti turtą, t.y. nereikalaujamas realus turto įgijimas, o vertinama tik galimybė įgyti tokį turtą bei turto kaina. ⚖️ Tokiu atveju yra galimybė prašyti priteisti nuostolių atlyginimą, kuris būtų apskaičiuotas, remiantis ne konkrečiu metodu, kaip prarastos galimybės piniginė vertė, o kaip negauta nauda, t. y. prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – sutaupyti, kuri pagal savo esmę patenka į negautų pajamų sampratą. Tad kai derybos dėl turto įgijimo yra pasiekusios aukščiausiąjį lygį, galimas abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodo (kaip skirtumo tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu) taikymas. Minėtoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė nesąžiningai nutraukė preliminariąsias sutartis ir sugriovė ieškovų pagrįstą pasitikėjimą įsigyti būstą už sutartą kainą, dėl ko ieškovai už norimą gyvenamąjį būstą turės mokėti 59 800 Eur daugiau, siekiant atkurti padėtį, buvusią iki preliminariųjų sutarčių pasirašymo, teismas nurodytą sumą ieškovams priteisė iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimą. Ši naujausia teismų praktika yra labai svarbi ir aktuali, nes iš esmės praplėtė nuostolių atlyginio pagrindą, nereikalaujant realaus turto įgijimo. ❗❗#turtas #pirkimas #preliminarisutartis #nuostoliai ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Kviečiame apsilankyti ir blogo interneto puslapyje - teisevisiems.lt/ , kur ne tik galėsite susipažinti su straipsniais aktualiomis teisinėmis temomis, bet ir juos pakomentuoti, o taip pat užduoti savo teisinį klausimą ten nurodytais kontaktais. #teisevisiems #blogas #puslapis #Straipsniai #komentarai ... See MoreSee Less

Homepage 2 - Teisė Visiems

teisevisiems.lt

Mūsų ilgametė profesinė patirtis, sprendžiant įvairius teisinius klausimus, leis Jums jaustis ramiems ir užtikrintiems siekiamu rezultatu, patikint savo problemų sprendimą mums – teisininka...

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas ⬆️⬆️Laikui bėgant pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Tačiau ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.💸 📌 Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.🙅‍♀️ Tačiau bylose, kuriose teismai nustato, kad tėvas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, byloje nesant duomenų apie kokius nors jo fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo profesines galimybes atitinkantį darbą, papildomą darbą ar pajamų šaltinį, kad galėtų išlaikyti save ir užtikrinti pakankamą išlaikymą visiems savo nepilnamečiams vaikams. Kaip šiuo metu (2023 metais) apskaičiuojamas minimalus išlaikymas vaikui? ❓💸2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudarė 840 Eur (atskaičius mokesčius – 633 Eur). Kiekvieną mėnesį gaunama 85,75 Eur išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Taigi minimalus išlaikymo vaikui dydis sudaro 547,25 Eur (633 Eur – 85,75 Eur). Todėl kiekvieno iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydis turi būti ne mažesne nei 273,63 Eur išlaikymo suma (547,25 Eur / 2).❗ ✔️ Šalis, kuri prašo padidinti išlaikymą, nustatant didesnę suma, negu 273,63 Eur, turi pateikti įrodymus ir apskaičiavimus, kad vaiko poreikių tenkinimui būtų reikalinga didesnė nei 633 Eur išlaidų suma ( dėl išlaidų sveikatos priežiūrai ir pan.). Tokių duomenų nepateikus, teismas neturi pagrindo didinti išlaikymo, nustatant didesnę sumą negu 274 Eur. 🚼#islaikymas #padidinimas #vaikas #Alimentai #skyrybos ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Kaip pakeisti vaiko pavardę? ❓🙅‍♀️Jaunesnio negu 16 metų vaiko pavardės keitimas teismo tvarka (kai nėra gautas vieno iš tėvų sutikimas).⛔Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. ❗✔️Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus.📌Nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. 📌Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius. Pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo. 🚼#vaikas #pavarde #keitimas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Iki santuokos turėjote butą, bet per skyrybas sutuoktinis prašo pripažinti jį bendrąja jungtine nuosavybe?🤷🏘️ Kokiais atvejais tai yra įmanoma?Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: ✔️ pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės;✔️ antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; ✔️ trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.Kas yra esminis turto pagerinimas?⛏️⚒️🧱Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. 📌 Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe❗ Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. 📌📌📌#skyrybos #bendrojinuosavybe #asmeninenuosavybe #turtodalybos #sutuoktiniai ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Autorių ir gretutinių teisių pažeidimai, viešai transliuojant kūrinius be autoriaus sutikimo. 🎶🔊📽️📺 Viešbučio kambariuose per televizorių transliuojant tam tikrus kanalus, per kuriuos viešinami autorių kūriniai, nemokant autoriams atlyginimo, pažeidžiamos autorių teisės. Viešbučiai ir kitos įstaigos (kavinės, restoranai, pasažai Spa centrai ir kiti verslo subjektai), siekdami transliuoti kūrinius, turi gauti autorių sutikimą. ❗⚖️ LAT savo praktikoje pasakė, kad konstatuotas autorių teisių pažeidimas, nustačius kad viešbučio kambariuose buvo transliuojami ir retransliuojami televizijos kanalai ir atitinkamai naudojami muzikos kūriniai, nors viešbutis nebuvo sudaręs licencinės sutarties dėl konkrečių autorių teisių objektų naudojimo ir nemokėjo autorinio atlyginimo už kūrinių naudojimą. 📜Licencinėje sutartyje turi būti nurodytos šios sąlygos: i) suteikiamos teisės (kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdai); ii) kolektyviai administruojamo repertuaro apibūdinimas (tais atvejais, kai suteikiama licencija naudoti konkretų kūrinį ar gretutinių teisių objektą, nurodomas kūrinio ar gretutinių teisių objekto pavadinimas); iii) atlyginimo tarifai, atlyginimo mokėjimo tvarka ir terminai; iv) įpareigojimai dėl naudotojo teiktinų pranešimų apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą ir pranešimų teikimo sąlygos; v) sutarties šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė. 📌Tiek viešo atlikimo teisė, tiek viešo paskelbimo teisė yra išimtinė, ir kiekvienas naudotojas turi gauti autoriaus (ar jo įgalioto asmens) sutikimą. Taigi, viešos įstaigos, kuriuos atlieka minėtus veiksmus neturėdamos licencijavimo sutarties, pažeidžia autorių teises. #autoriuteises #licencijavimas #kuriniai #gretutinesteises #atlikejas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Kada galima reikalauti žalos atlyginimo buto užliejimo atveju?💧🏙️Daugiabučiuose vis dar neretai pasitaiko butų užliejimų atvejų. Kaip parodo praktika, dažniausiai buto užliejimas įvyksta iš viršuje esančio buto. 🙅‍♀️ Viršuje esančio buto savininkas teigia, kad nukentėjęs turi įrodyti, kad viršuje esančio buto valdytojas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių įvyko apačioje esančio buto užliejimas, t.y. pavyzdžiui, kad pats sugadino vamzdžius, dėl ko įvyko vandentiekio avarija ir buvo užlietas žemiau esantis butas.Ar jis tesus?❓🤷Nors tokia gynybinė pozicija gali egzistuoti, ji, vadovaujantis teismų praktika yra nepagrįsta. ❗ Asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.📌 Kitaip sakant, viršuje esančio buto valdytojo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. ✔️ Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. ✔️Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. 💧🏘️Taigi, Ieškovas neprivalo įrodyti, kad buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių asmenų patalpų. Atsakovas gi turėtų šiuo atveju įrodyti, kad vanduo ištekėjo ne iš jo buto. #uzliejimas #butas #zala ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

🏘️👪 Nutraukiant santuoką, neretai kyla klausimas kaip bus dalinamas sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas, sprendžiamas klausimas kuris iš sutuoktinių liks gyventi gyvenamojoje patalpoje, o kuris turės kraustytis, sprendžiama kokią kompensaciją reikės sumokėti. ⚖️Tačiau analizuojant teismų praktiką, pažymėtina, kad teismai nėra linkęs netaikyti turto padalinimo principo natūra, net sutuoktinių santykiams esant konfliktiškiems, nes tokiu atveju pažymima, kad santuokos nutraukimo atveju buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo nepatogumų naštą, o nukrypimas nuo turto panaikinimo natūra taikomas tik esant tam tikroms sąlygoms. ✔️Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, 📌natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, 📌 sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, ❗t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. 📌 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją. 📌 Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010). 📌 Tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį).#skyrybos #turtodalybos #kompensacija #natura ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Automobilio pardavėjas vengia registruoti pirkimo-pardavimo sutartį Regitroje. 📜🚘 Ar naujas pirkėjas turėtų kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jį pripažįstant automobilio savininku?❓Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kad po automobilio nuosavybės perleidimo Regitrai nepateikiama automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir nėra pakeičiamas savininkas registre. 📜✔️ Pažymėtina, jog kad naujasis savininkas, turėdamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nėra privalomai registruotina, yra pripažįstamas automobilio savininku ir be nuosavybės teisės registracijos, tad kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo - jo pripažinimo automobilio savininku nėra jokio teisinio pagrindo, ką savo naujausioje praktikoje pažymėjo LAT (2023-07-11 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-943/2023): ⚖️ Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant ginčus tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo registre. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, kartu ir savininko pasikeitimas yra įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013 ir kt.).🤷Tokiam asmeniui kreipusis į teismą dėl jo pripažinimo automobilio savininku, byla bus nutraukta, jei jis ir taip turi dokumentus, patvirtinančius juridinį faktą – nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę. Kitas atvejis būtų, jei pirkimo-pardavimo sutartis iš viso nebūtų sudaryta, tuomet galima reikšti reikalavimą dėl jo pripažinimo savininku. ❗Koks reikalavimas tuomet gali būti reiškiamas teisme?Nustačius, kad pardavėjas vengia įregistruoti naują savininką registre ir taip galimai pažeidžia pirkėjo teises ar teisėtus interesus, galima reikšti teismui prašymą įpareigoti pardavėją atlikti registracijos veiksmus per prašomą terminą. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Vaiko, nesulaukusio 16 metų, pavardės pakeitimas👪 Būna atvejų, kai tarp tėvų įvykus skyryboms, keliamas klausimas dėl vaikui, kuriam buvo suteikta tėvo pavardė gimimo metu, pavardės pakeitimo, suteikiant motinos pavardę. ❓ Kokie gi yra vaiko pavardės pakeitimo proceso reikalavimai?📌 Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.❗ 📌 Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Kai kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas nepateikiamas, nes jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, o civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių, ar vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, civilinės metrikacijos įstaiga turi kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados, kurioje įvertinama vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo.☝️Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą, nė vieno iš tėvų teisė pakeisti jaunesniam kaip 16 metų nepilnamečiam vaikui gimimo metu suteiktą pavardę nėra viršesnė. Kasacinis teismas yra išakinęs, kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. 📌Prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais.⚖️Kasacinis teismas, atsižvelgęs į geriausių vaiko interesų principo turinį, nurodė, jog teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus, galėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: ✔️vaiko nuomonę; ✔️ vaiko identiškumą; ✔️ kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; ✔️kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; ✔️ vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; ✔️ kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); ✔️ kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 38 punktas).❗ Svarbu pažymėti, kad tokiose bylose vaiko nuomonė turi lemiamą reikšmę, tad jei vaikas nesutinka pakeisti pavardę ir toks jo sprendimas neišprieštarauja jo interesams, teismas netenkins ieškinio dėl pavardės pakeitimo. #vaikopavarde #skyrybos #vaikonuomone ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Koks yra mažiausias želdinių sodinimo iki kaimyninio sklypo ribos atstumas?🥀Tarp kaimyninių sklypų savininkų neretai kyla konfliktų dėl to, kad vienam atrodo, jog kito kaimyno pasodinta gyvatvorė ar medžiai užstoja vaizdą ar kelia kitokių nepatogumų (pvz. meta lapus/vaisius į kaimyno sklypą). Tokiu atveju aktualu yra pasidomėti, koks visgi pagal įstatymus turi būti želdinių atstumas nuo kaimyno žemės sklypo ribos?🏘️Taigi, atsakome - Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės numato, kad mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu, gyvatvorė veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama iki 2 m aukščio išskyrus šiaurinę sklypo pusę (tarp 315° ir 45°), kur gyvatvorė formuojama iki 1,3 m aukščio.📌 Tuo atveju, jeigu nesilaikoma šių atstumų reikalavimų, gretimo sklypo savininkas turi teisę reikalauti nusikelti pasodintus želdinius bei persodinti juos 1 m. atstumu nuo sklypo ribos, taip pat reikalauti sumažinti jų aukštį. Asmeniui nesutinkant, reikalavimas įpareigoti nusikelti želdinius gali būti reiškiamas teisme. #sklyporiba #zeldiniai #KAIMYNAI #zemessklypas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

🏘️ Sutuoktinių turto padalinimas po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo. Kaip žinia, santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai be kitų klausimų sprendžia ir turto padalinimo klausimus, nuspręsdami , kuriam atiteks tas arba anas santuokoje įsigytas turtas. ☝️ Tačiau būna atvejų, kad tam tikras turtas nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje. Kaip tuomet sprendžiamas tokio turto padalinimo klausimas? Ar įmanoma priklausantį turtą padalinti po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo?❓Yra dvi procesinė galimybės:📌 buvę sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu. Tačiau šiuo atveju yra svarbu, kad yra nustatytas naikinamasis terminas, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (5 metai), kurį praleidus, gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą.📌(buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Tokiu atveju inicijuojama visiškai nauja byla dėl turto padalinimo. ⚖️ LAT yra pasisakęs, kad sprendžiant šį klausimą, be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kitas aplinkybes. Nenustačius šių aplinkybių negalima daryti išvados dėl susiklosčiusios situacijos išskirtinumo ir bendrosios taisyklės išimties taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 30–32, 34 punktai).#turtopadalinimas #SantuokosNutraukimas #ProcesoAtnaujinimas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

📷 Kito asmens nuotraukos viešas paskelbimas su neigiamu komentaru Facebook. Ar be asmens garbės ir orumo pažeidimo yra ir teisės į asmens atvaizdą pažeidimas❓Neretai tam tikrose Facebook grupėse pasitaiko nepatenkintų užsakovų/klientų komentarų apie vieno ar kito meistro nekokybiškai atliktus darbus. Tokiu atveju meistras, apie kurį paskelbtas gal ne visai tikrovę atitinkantis komentaras, arba jį įžeidžianti nuomonė, gali ginti ne tik garbę, orumą ir reputaciją , bet ir turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl neteisėto jo atvaizdo naudojimo socialinėje erdvėje. ☝️ 🚩CK 2.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. CK 2.22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies) negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau teismai aiškina, kada kito asmens nuotraukos paviešinimas nebus laikomas jį žeminančiu, t.y. pvz.:📌 asmens nuotrauka paimta iš viešosios erdvės, t. y. tai paties jo įkelta jo socialiniame tinkle „Facebook“ „profilio nuotrauka“, kuri prieinama visiems. 📌Panaudotoje nuotraukoje asmuo nėra pavaizduotas žeminančiai, iš jos negalima susidaryti neigiamos nuomonės apie asmenį; 📌nuotrauka nebuvo redaguota (pakeista), siekiant kaip nors neigiamai parodyti (įžeisti) asmenį;Nuotrauka buvo įkelta į Facebook grupes, kuriuose kitas asmuo padarė įrašus, kurie nepripažinti žeminančiais atsakovo garbę ir orumą. ⚖️ Taigi, nors pagal bendrą taisyklę, yra ginama asmens teisė į atvaizdą, tačiau ne visada kito asmens nuotraukos paviešinimas be asmens sutikimo bus laikomas neteisėtu. #garbe #orumas #atvaizdas #komentaras #reputacija #smeiztas #nuotrauka ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

❓👪🏘️ Dažai klientai klausia, ar turtas, kuris įgytas vyrui ir moteriai gyvenant kartu, auginant vaikus, vedant bendrą ūkį, tačiau įgytas vieno iš sugyventinių vardu, gali būti dalinamas tarp sugyventinių kaip bendra nuosavybė, jiems sukant skirtingais keliais?Atsakymas yra, kad toks turtas gali būti dalinamas, nors ir įgytas vieno iš sugyventinių vardu. Tokiu atveju gali būti taikomas jungtinės veiklos institutas. 🚩 Nesusituokusių kartu gyvenančių (ar gyvenusių) asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. ❗Pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.📌 Bet net ir konstatavus buvusią jungtinės veiklos sutartį, toks faktas savaime nesukelia teisinių padarinių visam tos sutarties laikotarpiu sugyventinių įgytam turtui, o tik tam, kuris įgytas būtent tos sutarties (susitarimo dėl jungtinės veiklos) pagrindu.☝️ Asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias ne tik šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvieno iš narių įnašo dydį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2020). ⚖️ Teismai konstatuoja, kad vien gyvenimo kartu faktas, bendrų vaikų auginimas, bendra buitis nėra pakankami išvadai padaryti, kad šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nukreipti į bendro turto sukūrimą. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktika šiuo aspektu yra visiškai aiški – net ir šalims gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas). ☝️ Todėl tokie argumentai, kad nepagrįstai nevertinama šalių gyvenimo kartu trukmė ir faktas, kad jie susilaukė bendrų vaikų, kad sugyventinė rūpinosi buitimi ir vaikais, sudarė sąlygas sugyventiniui vystyti sėkmingą verslą, nesant duomenų nei apie bet kuria forma šalių išreikštą valią (susitarimą) sukurti bendrą turtą, nei įrodymų apie moters pinigines investicijas į ginčo turtą ar apie kitokį esminį jos prisidėjimą prie šio turto sukūrimo teisiškai neaktualūs ir nesuponuoja išvados, kad šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. 🚩🚩Taigi, svarbu pažymėti, kad, įrodinėjant, jog šalys sukūrė bendrą dalinę nuosavybę, gyvendamos kartu, neužtenka įrodyti bendro gyvenimo fakto - būtina įrodyti buvus susitarimui kurti bendrą turtą bei įnašą šio turto sukūrimui. #turtas #nuosavybe #sugyventiniai #jungtineveika ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Namas "SĖDA".Ar galima reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu įsigytas namas pradėjo "sėsti"?🏘️🔨⚙️Vienoje iš bylų ieškovai nurodė, kad pastebėjo, kad ėmė „sėsti“ namo grindys ir trinkelių grindinys žemės sklype. Jie kreipėsi į pardavėją su ieškiniu, reikalaudami atlyginti nuostolius, ieškinyje nurodė, kad organoleptiniu metodu nustatyta, kad gruntas nėra pakankamai sutankintas. Todėl ieškovai pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudami sumokėti ieškovams 13 261,05 Eur, į šią sumą įtraukdami 12 711,05 Eur Namo paslėptų trūkumų šalinimo kaštus ir 550 Eur nuostolių.🧱📜 ⚖️Teismai sprendė, kad atsakovė, neįvykdydama savo, kaip pardavėjos pareigos įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado dėl ieškovų veiksmų, nepaneigė ieškovų teiginių dėl daikto trūkumo, taigi, pripažino pardavėją atsakinga už šiuos trūkumus. ❗KALBANT DĖL ŽALOS DYDŽIO, ieškovas savo nuostolius grindė Defektų ir pažeidimų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, t.y. tik ateityje atsirasiančiomis išlaidomis, teisminio nagrinėjimo metu dar faktiškai nepatirtomis, teismas tokį įrodymą pripažino tinkamu ir priteisė trūkumų pataisymo išlaidas, kurias ieškovai patirs tik ateityje. Tad teismas priteisė ataskaitoje nurodytą sumą, reikalingą parduoto daikto trūkumams pašalinti.☝️📌 Taigi tuo atveju jeigu namas/statinys "sėda" ir nenustatyta, kad tai vyksta dėl pirkėjo kaltės, o pvz. natūraliai vyksta tokie procesai po kurio laiko, įsigijus nekilnojamąjį turtą, kas anksčiau laikyta natūraliu ir normaliu procesu, galima reikalauti pardavėjo atlyginti šių trūkumų pašalinimo išlaidas, kurios turi būti tinkamai įformintos bei nurodytos dokumente (ataskaitoje), pripažįstamu įrodymu.#statyba #brokas #trukumai #nuostoliai #ieskinys ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Santuokos nutraukimo bylose neretai iškyla klausimas, kaip bus dalinamas vienintelis šeimos turėtas nekilnojamasis turtas, kur šeima gyveno🏘️ Santuokos nutraukimo bylose, kuriose kyla klausimas dėl turto padalinimo, teismai pažymi, kad 🚩 turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. 🚩Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam turto dalinimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Kas yra turto padalinimo natūra negalimumas?❓Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Kas yra turto padalinimo natūra nepriimtinumas?❓Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. Santuokos nutraukimo bylose ginčo šalys neretai kelia reikalavimus nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo. Tačiau tokiu atveju teismas turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. ☝️Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, 🔜 pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, 🔜 antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).Mūsų kliento byloje sutuoktinė prašė teismo jos ir sutuoktinio su paskola įsigyto buto nedalinti pusiau, o butą priskirti jai, motyvuodama tuo, kad su ja lieka gyventi jų dukra. Tačiau teismas tokio prašymo netenkino ir pažymėjo tokius esminius aspektus: 📌Sutuoktinė neįrodė, jog turto padalijimas idealiosiomis dalimis (po 1/2 dalį) techniškai yra sudėtingas, reikalaujantis didelių sąnaudų.📌 Motyvas, jog buto padalijimas natūra gali kelti naujų ginčų tarp šalių dėl turto tolesnio naudojimo ir disponavimo, yra teisiškai mažiau reikšminga aplinkybė, nei atsakovo teisė į būstą, kurią jis įgijo santuokos metu ir stengėsi išlaikyti butą, iš jo neišsikeldamas bei mokėdamas kredito ir kitas įmokas.📌 vien tai, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, nėra pakankamas pagrindas padalyti sutuoktiniams priklausantį butą jį pripažįstant ieškovės asmenine nuosavybe, priteisiant atsakovui kompensaciją, kai byloje nustatyta, jog ieškovė su vaiku turi kitą tinkamą vaikui gyvenamąją vietą ir pati išsikėlė iš ginčo buto. 📌 Šioje byloje padalijus butą natūra idealiosiomis dalimis šalių vaiko interesai nebus pažeisti, nes byloje nenustatyta, kad atsakovo ir šalių vaiko santykiai būtų blogi, bute yra atskiras kambarys, taigi vaiko interesai nebus pažeisti.📌 išmokamos kompensacijos dydis pažeis atsakovo interesus, t. y. jo teisėto lūkesčio – gyventi bute, kurį įsigijo už paskolą, – principą. 📌Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą ir nedengia šalių bendros paskolos. 📌 Ieškovės idealiosios dalies turėjimas bute taip pat užtikrins jai gyvenamąją vietą.⚖️ Taigi, net aplinkybė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina nėra esminė, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto dalinimo, jį priskiriant būtent vaiko motinai. Tokiose bylose teismas vis labiau vertina kitos šalies teisę į gyvenamąją patalpą bei teisėtus lūkesčius turėti gyvenamąją patalpą, ypač kai sutuoktinis neturi kitos gyv. patalpos, moka kreditą, rūpinasi būstu, jį išlaiko. ❗ Taip pat svarbu, kad tokio pobūdžio bylose aplinkybė, kad šalis pati išsikraustė iš gyvenamosios patalpos, gali būti vertinama šios šalies nenaudai. #skyrybos #turtas #padalinimas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems updated their profile picture.

2 years ago

Teisė Visiems ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems updated their cover photo.

2 years ago

Teisė Visiems's cover photo ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

📌 Įpėdiniui paveldėjus turtą, jis gauna ne tik palikėjo turtą, bet ir skolas, kurių išieškojimą kreditoriai gali nukreipti į paveldėtą turtą. 🚩 Tačiau įpėdiniui žinant apie šią galimybę, jis, priėmęs palikimą, gali vengti palikimo teisės liudijimo išdavimo, net išdavus tokį liudijimą, jau yra galimas išieškojimo iš paveldėto turto procesas.Taigi, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos, nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ar ne. ☝️Tačiau nepaisant to, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (2023-04-27 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-1075/2023)❗ ✔️Paveldėjimo teisės liudijimas suteikia galimybę ne tik įpėdiniui, bet ir jo kreditorių naudai išieškojimą vykdančiam antstoliui disponuoti paveldėtu turtu, tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą. 🚩🚩Jeigu paveldėtojas vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir išviešinti savo turimą nuosavybės teisę į tam tikrą nekilnojamąjį turtą, ieškotojas/antstolis turi galimybę kreiptis į teismą, reikšdamas reikalavimą įpareigoti per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Tokiu būdu suteikiama procesinė galimybė nukreipti išieškojimą į skolininko paveldėtą turtą, dėl kurio jis vengia gauti paveldėjimo tesiės liudijimą, vengdamas išieškojimo bei užkertama teisė jam piktnaudžiauti savo, kaip įpėdinio teisine padėtimi. #palikimas #ipėdinis #turtas #skolos #Išieškojimas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Sulaukiame nemažai prašymų pakonsultuoti dėl įžeidžiančių komentarų Facebook ir kituose socialiniuose tinkluose. Naujajame straipsnyje aptariamas teisių gynimo būdas, kuris gali būti taikomas tokiais atvejais. ... See MoreSee Less

Įžeidė Facebook? Kokie neturtinės žalos gynimo būdai galimi be šmeižimo bei garbės ir orumo gynimo? — Teisė Visiems

www.teisevisiems.lt

Patyrusių advokatų komanda teikia ekspertinę teisinę pagalbą įvairiose praktikos srityse, įskaitant civilinę, baudžiamąją, administracinę, darbo, šeimos, turto ir migracijos teisę.

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Sugyventinių atsakomybę už kartu paimto kredito grąžinimą - ar kreditą mokėjusi šalis gali reikalauti kito partnerio atlyginti pusę sumokėto kredito sumos? ❓🏘️Kai du asmenys nusprendžia gyventi kartu nesusituokę, jie pradeda kartu vesti bendrą ūkį, skiria savo lėšas bendriems šeimos poreikiams. ✔️💰 Neretai tokie asmenys pasiima ir kreditą būstui įsigyti ir tampa bendraskoliais, solidariai atsakingais bankui už kredito mokėjimą. Kol tarp šalių nekyla ginčų, jie gyvena santarvėje bei taikoje, kreditą gali mokėti vienas iš bendraskolių, jei jam leidžia galimybės, nereikalaudamas pusės sumos kompensuoti kito bendraskolio. Kitas partneris tuo tarpu gali prisidėti prie šeimos gyvenimo kitais būdais - rūpinasi buitimi, perka, gamina maistą, rūpinasi buitimi. 👜🍽️🪠📌🚩 Taikaus gyvenimo laikotarpiu klausimo dėl kredito grąžinimo sumos pasidalinimo tarp šalių gali ir nekilti, tačiau tuo atveju, jeigu sugyventinių keliai visgi po kurio laiko, išmokėjus kreditą, išsiskiria, reikia išsiaiškinti kokios yra kreditą mokėjusio bendraskolio teisės bei galimybės atgauti pusę kredito sumos iš buvusio partnerio . ❗ Iš tikrųjų, esant tokiai situacijai, kai sugyventiniai tampa solidariais bendraskoliais, nepaisant to, kad vienas jų mokėjo bankui, o kitas neprisidėjo prie įmokų mokėjimo ar prisidėjo tik dalinai, įvykdžius solidarę prievolę kreditoriui, susiklosto dalinės atsakomybė santykiai tarp bendraskolių. Tai reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. 📌📌Tai reiškia, kad šiuo atveju kreditą grąžinęs partneris įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (šiuo atveju - sugyventinės) įvykdytos prievolės dalies.☝️❗ Tokiu atveju, neįrodžius, kad tarp partnerių egzistavo susitarimas, kad visas kredito įmokas už abu solidariuosius skolininkus moka tik vienas partneris, nereikalaujant jų (jų dalies) grąžinimo iš atsakovės (tokio susitarimo egzistavimą turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad toks susitarimas buvo), jis turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą partneriui atlyginti pusę sumos, sumokėtos, kaip kredito grąžinimas (atimant įmokas kurias partneris jau yra sumokėjęs). #sugyventiniai #partneriai #solidariatsakomybe #kreditas #atgreztinisreikalavimas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

➡️➡️➡️🏘️ Pastačiau ir pardaviau gyvenamąjį namą, statytą ūkio būdu. Dabar pirkėjas kreipėsi dėl namo neatitikimo kokybės reikalavimams ir prašo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.💰 Ar namą pastatęs savo jėgomis, turiu tokias pat pareigas užtikrinti jo kokybę pirkėjui kaip ir bet koks stambus vystytojas?👀Su tokiu klausimu kreipėsi į mus klientas, prašydamas įvertinti jo galimybes teisme apsiginti nuo pirkėjo pareikšto ieškinio, kuris teigia, kad įsigijo nekokybišką namą. Kliento nuomone, jam, kaip namą pastačiusiajam ūkio būdu, neturėtų būti taikoma tokia plati atsakomybė už daikto kokybę, kaip rangovams o jeigu ir taikoma, tai tik iki daikto perleidimo momento (pavyzdžiui galėtų būti taikoma jam namą nuomojant)❓❓✔️✔️ Pasitelkdami kasacinio teismo praktiką klientą pakonsultavome, kad Statybos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis apibrėžta rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra taikoma ir rangovui, pastačiusiam statinį ūkio būdu, ir yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. ❗🚩 Pirma, gyvenamojo namo statytojos vykdoma veikla vertintina visų pirma kaip ginčo gyvenamojo namo sukūrėjo, t. y. gamintojo, veikla, toks gamintojas išsaugo ryšį su savo sukurtu daiktu – statiniu net ir perleidus šį statinį tretiesiems asmenims. 🚩 Antra, rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta erga omnes (prieš visus), todėl jos pažeidimo atveju rangovui taikoma atsakomybė. Taigi, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to kokiu būdu statytas namas. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo parodų įrodomoji galia. 🕵️Vykstant teisminiam ginčui, neretai bylos dalyviai kviečia liudytojais savo giminaičius, partnerius, kitus artimus žmones, kuriems yra žinomos ar gali būti žinomos ginčui svarbios aplinkybės. Tad teismams tenka vertinti tokių asmenų, galimai suinteresuotų bylos baigtimi, parodymus, paaiškinimus. ❓Ar visais atvejais tokie suinteresuotų asmenų parodymai turėtų būti pripažįstami nepatikimais dėl liudytojo ryšio su bylos šalimi?☝️ 🚩Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022, 50 punktas).✔️ Taigi, iš minėtos LAT praktikos seka išvada, kad aplinkybė, jog liudytojas galimai suinteresuotas duoti vienai iš bylos šalių palankius parodymus, nereiškia, kad jo parodymai bus vertinami kaip nepatikimi, jei jie atitinka patikimumo kriterijus, t.y. yra . nuoseklūs, išsamūs, detalūs. Tačiau tokio liudytojo parodymus net ir pripažinus patikimais, nebūtinai bus įrodyta aplinkybė, nes teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Kavinėje įvyko nelaimingas atsitikimas? Kas atsakys? ☕🌭2021-03-21 Kauno apygardos teismas atsakė į šį klausimą nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-196-413/2023, kurioje nustatyta, kad kavinės lankytoja Palangoje lankydamasi kavinėje, atsisėdusi ant kėdės, ant kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo įstrigusi stiklo šukė, patyrė sveikatos sužalojimą - pjautinę žaizdą. Patyrusi turtinės bei neturtinės žalos, jis kreipėsi į teismą, reikalaudama kavinės atlyginti jos patirtą žalą. Byloje teismas išaiškino, kad atsakovė yra ūkio subjektas, užsiimantis viešojo maitinimo veikla (gamybine ir prekybine veikla, apimančia maisto gamybą, pardavimą ir jo vartojimo organizavimą). Jos teikiamos paslaugos yra neatsiejamai susijusios su vartotojų konkrečių poreikių tenkinimu ir jų teisių šioje paslaugų srityje įgyvendinimu, todėl ieškovei tenka pareiga užtikrinti, kad viešojo maitinimo patalpa (-os), jų įranga atitiktų higienos, saugos darbe ir kitus maitinimo įmonei keliamus reikalavimus, o įvykus nelaimingam atsitikimui – įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui žalą, padarytą nesaugiu maistu ar nesaugia paslauga (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnis). ☝️🚩 Tiek pirmosios tie apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė neužtikrino saugių paslaugų suteikimo savo klientams sąlygų, kadangi ant atsakovės kavinės inventoriaus (kėdės) buvo pašalinių daiktų (į kėdę įstrigusi stiklo šukė), dėl ko buvo sužalota kavinės lankytojo (ieškovės/vartotojo) sveikata.❗ Taigi, net ir nutikus nelaimingam atsitikimui viešojo maitinimo vietoje, atsakinga yra būtent maitinimo įstaiga, kuri turi atlyginti lankytojo patirtą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.💰 Šioje byloje teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, pažymėjo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, kurių 4.2.2 punkte nustatytas iki 5 MMA dydis, kai nesunkaus sveikatos sutrikdymo laikotarpis trunka nuo 1 iki 3 mėnesių. 🔜Teismams neretai kyla klausimų dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, tad manytina, kad šis poįstatyminis teisės aktas galėtų būti vienas iš neturtinės žalos dydžio orientyrų. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Vaiko gyvenimas, taikant 50/50 modelį su abiem tėvai po skyrybų. Kada jis nustatomas?👪Pastaruoju metu pastebima tendencija prašyti teismo nustatyti 50/50 vaiko su tėvais bendravimo modelį. Tačiau Lietuvos teismai, skirtingai nuo kitų Europos valstybių, ypač skandinavų valstybių teismų, šį modelį taiko labai rezervuotai, vertindami, ar toks bendravimo modelis pirma geriausiai užtikrins būtent vaiko interesų apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatavo, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).Tuo tarpu vėlesnėje praktikoje, pasisakydamas dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo, pavyzdžiui, teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 58 punktas).Tačiau kartu teismai atkreipia dėmesį, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.Taip pat tokiose bylose svarbią reikšmę turi paties vaiko nuomonė bei noras, o taip pat Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada dėl tokio modelio taikymo. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

📜🖌️ 💰 Pirkėjų teisė reikalauti ne tik nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, jiems įsigijus netinkamos kokybės daiktą, bet ir reikalauti kompensuoti dėl rinkos kainų pokyčio atsiradusius nuostolius. Kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime turėjo nemalonią patirtį, įsigijęs nekokybišką daiktą. Tokiu atveju vieni numoja ranka ir neinicijuoja "ilgo, skausmingo ir brangaus" savo teisių ginimo proceso, ypač jeigu pardavėjas nesutinka su pareikšta jų atžvilgiu pretenzija dėl daikto nekokybiškumo. Kiti gi yra pasiruošę savo teises ginti, tačiau nežino, kokios šiuo atveju yra jų galimybės bei kokius reikalavimus pardavėjui jie gali reikšti? ❓ Ar gali reikalauti ir papildomų nuostolių atlyginimo, jei dėl nepasekusio sandorio nebegali už atgautą pinigų sumą įsigyti analogiško daikto, nes daikto kaina padidėjo?Civilinio kodekso 6.334 straipsnyje numatyta, kad nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:📌 kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;📌 kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;📌 kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;📌 grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.☝️ Taip pat svarbu paminėti, kad be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų specialių teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti taip pat ir nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo. 🚩 Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334, 6.399 straipsniuose, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu su nuostolių atlyginimu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. ❗ Tačiau atlyginami turi būti tik tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais.Taigi, pirkėjas turi teisę pardavėjui papildomai reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, jeigu, pritaikius CK 6.334 str. numatytą teisių gynimo būda, atlyginti ne visi patirti pirkėjo patirti nuostoliai.✔️ Vienoje iš bylų pirkėjai, įsigiję netinkamos kokybės namą, kuriam buvo nustatyti paslėpti fundamento trūkumai, pareiškė reikalavimą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Kartu pirkėjai pažymėjo, kad tik nutraukus sutartį ir taikius restituciją, nebūtų įgyvendintas jų teisėtų lūkesčių principas, nes pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos kainoms, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai už gautą 116 210 Eur sumą negalės įsigyti gyvenamojo būsto, lygiaverčio įsigytam 2013 m. rugpjūčio 19 d. Dėl to ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 145 790 Eur nuostolių atlyginimo – namo ir sklypo rinkos vertės (darant prielaidą, kad namas yra be trūkumų) bei kainos, kurią ieškovai sumokėjo už namą ir sklypą skirtumą (262 000 Eur (nekilnojamojo turto be trūkumų vertė) – 116 210 Eur (ieškovų sumokėta kaina) = 145 790 Eur).Taigi, pirkėjai prašė atlyginti dėl rinkos kainų svyravimo atsiradusį kainų pokytį ir teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirkėjai pasirinko galimus jų pažeistų teisių gynimo būdus – taikyti specialųjį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą jų pažeistų teisių gynimo būdą kartu su bendruoju teisių gynimo būdu – reikalauti atlyginti nuostolius, kurie nekompensuoti pritaikius CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisų gynimo būdą, ir toks pasirinkimas yra galimas.🚩❗ Šioje byloje teismas tenkino pirkėjų reikalavimą tiek dėl restitucijos, tiek ir papildomų nuostolių, atsiradusių dėl to, kad už grąžintus pinigus pirkėjai dėl rinkos kainų svyravimo nebegalės įsigyti nekilnojamojo turto, atlyginimo (2023 m. kovo 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-106-912/2023)Foto : www.pixabay.com ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Dėl įsigyto namo trūkumų, kurie nebuvo matomi daikto įsigijimo metu, bet paaiškėjo po pusmečio, ištaisymo išlaidų atlyginimo. Vienoje iš bylų Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo ginčą dėl nuostolių atlyginimo, pardavus daiktą su paslėptais trūkumais. (2023 m. kovo 7 d, nutartis byloje Nr. e2A-137-407/2023).Byloje nustatyta, kad, įsigijus gyvenamąjį namą, kurio pirkimo metu pirkėjai jokių esminių trūkumų nepastebėjo, praėjus apytiksliai pusei metų, pirkėjai pastebėjo įtrūkimą namo sienoje, kuris plėtėsi, trūko grindys, atsirado įtrūkimai lubose, namo išorėje, per lubas pradėjo tekėti vanduo. Kreipusis į ekspertus, atlikus gyvenamojo namo apžiūros, matavimo ir skaičiavimo veiksmus, buvo parengta ataskaita, kurioje konstatuota, kad gyvenamasis namas turi esminių defektų, kurių priežastis – neteisingai įrengti pamatai. Dėl šių defektų namas negali būti eksploatuojamas, nes yra labai didelis pavojus, kad namas gali sugriūti.Pirkėjams kreipusis į teismą, nors pardavėjai ir neigė tai, kad trūkumai paslėpti, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad netinkamai įrengti gyvenamojo namo pamatai yra paslėpti trūkumai, buvę jau daikto perdavimo metu, kurių pirkėjai (ieškovai) įprastos apžiūros metu negalėjo pastebėti, todėl pardavėjai turi kompensuoti pirkėjams trūkumų pašalinimo išlaidas. Pardavėjai taip pat bandė ginčyti defektų pašalinimo išlaidas, akcentuodami namo nusidėvėjimą, tačiau teismas konstatavo, kad jie nepateikė jokių įrodymų, kad dėl namo nusidėvėjimo minėtos trūkumų pašalinimo išlaidos yra mažesnės. Ši byla aiškiai iliustruoja tai, kad net ir po daikto, kuris atrodė tinkamos kokybės, įsigijimo atsiradę trūkumai, kurie nebuvo ir negalėjo būti matomi jo pirkimo metu, gali būti laikomi paslėptais trūkumais, pareiga kuriuos ištaisyti /ar kompensuoti jų ištaisymo išlaidas kyla pardavėjams. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Ar vartojimo sutartis yra "šventa karvė"?❓❓Šiuo įrašu norisi įnešti kiek aiškumo, kalbant apie vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą. Šiuolaikiniame pasaulyje, jeigu sandoris nesudaromas turguje ir jei tai nėra vienkartinis pirkimas, o sudaroma, pavyzdžiui, paskolos sutartis, elektros energijos teikimo, sporto klubo abonemento ir kt. paslaugų sutartis, tapo įprasta pasirašyti "sutartėlę". Verslininko elektroniniu paštu yra siunčiama sutartis, su keliuose lapuose išdėstytomis sąlygomis su prašymu - pasirašyti arba tiesiog FYI "žiniai".Ilgainiui, pradėjus vykdyti sutartį, vartotojas supranta, kad sutarties tam tikros sąlygos jam netinka, pvz. per didelės neaptartos vartojimo palūkanos, sudėtingos sutarties nutraukimo sąlygos, gautų "naudų/nuolaidų" gražinimo sąlyga ir kitokios sąlygos, kurios apsunkina asmens galimybes keisti paslaugų teikėją, jam sukelia papildomų finansinių praradimų. Vartotojas kreipiasi į verslininką ir nedrąsiai pareiškia, kad nori sutartį nutraukti. Tuomet verslininkas išsitraukia ir mojuoja vartotojo pasirašyta arba jam siųsta sutartimi ir teigia, kad šios sąlygos buvo sutartyje, tad, būk mielas, grąžink visas naudas, gautas taikant tau nuolaidą už energijos teikimą arba nusprendęs iki 12 mėn. termino pabaigos nutraukti sutartį su sporto klubu, mokėk kas mėnesį po 10 eurų netesybas (iki sueis 12 men. minimalus terminas). Ką vartotojas tokiu atveju daro? ❓❓Ogi kaip nuskriaustas vaikas nulenkia galvą ir mąsto "pats kaltas" "bus pamoka" "sutartis reikia skaityti".... Ar pažįstama? Jeigu dar ne, tai neabejotina nors kartą susidursite su panašia arba net analogiška situacija, kurioje sutartis yra lyg "šventa karvė" ir jau vėlu ką nors keisti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas mojuoja pirštu ir sako, kad viskas ne taip, o sprendžiant, ar nurodyta sąlyga yra individualiai su vartotoju aptarta ( kas turi būti nustatyta), turi būti atsižvelgta štai į ką:📌 CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė – nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. 📌Sutarties sąlygos pripažinimui individualiai aptarta nepakanka to, kad vartotojui būtų sudarytos sąlygos susipažinti su sutarties tekstu ir iš anksto iki sutarties pasirašymo sutarties tekstas būtų pateiktas vartotojui, tačiau svarbu nustatyti, kad vartotojas turėjo galimybę daryti realią įtaką sutarties turiniui, t. y. vartotojas turėjo realią galimybę derėtis ir galimybes keisti sutarties turinį. ✔️❗❗❗ Aplinkybė, kad vartotojas buvo tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis, turi reikšmės sutarties sąlygos skaidrumo vertinimui, tačiau neįrodo, kad vartotojas turėjo galimybę daryti realią įtaką sutarties turiniui.Taigi, jei nustatoma, kad sąlyga nors ir buvo sutartyje, tačiau vartotojas neturėjo galimybės daryti jai įtakos ar derėtis dėl jos, tokia sąlyga negali būti pripažinta individualiai aptarta, todėl laikoma nesąžininga. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime susiduria su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu ir neretai prireikia teisininko komentaro/pagalbos šiame nelengvame procese, nes kalba eina apie kelis šimtus tūkstančių eurų sumą, paskolas, palūkanas, tad natūralu, kad norisi viską padaryti teisingai, kad vėliau netektų minti teismų slenksčius, samdytis advokatų bei nemiegoti naktimis. 📜🖌️Šiomis dienomis, tiek pirkėjai, tiek pardavėjai suinteresuoti ikisutartinius santykius įforminti preliminariąja turto pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje pirkėjai išreiškia valią pirkti (ir jaučiasi saugūs užsirezervavę turtą), o pardavėjai sutinka būtent šiems pirkėjams parduoti turtą už sutartyje numatytą kainą ir irgi jaučiasi ramūs, kad rado pirkėjus. Neretai pagal preliminariąją sutartį yra mokamas avansas ir/ar susitariama dėl baudų mokėjimo sutarties nesudarius numatytomis sąlygomis, nuostolių atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. ( civilinė byla Nr. e2A-130-912/2023) nagrinėjo apeliacinį skundą byloje, kur susidarė situacija, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta pagal pirkėjams pateiktą projektą būtent pirkėjų iniciatyva, tačiau šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į visas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pagrindinė sutartis visgi nebuvo sudaryta dėl pardavėjų kaltės ir įpareigojo pardavėjus pirkėjams atlyginti nuostolius.. 💰 Taigi tiems, kas ruošiasi pirkti arba jau sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, ši naujausia praktika būtų aktuali ir labai naudinga. ➡️ Bylos fabula:Pardavėjai su pirkėjais sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto (žemės sklypo kartu su namu) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė, pagal kokį žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą bus nustatytas naudojimasis žeme. Tačiau atėjus laikui pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjai sutartį nurodė jau kitą naudojimosi žemės sklypu projektą, dėl kurios nebuvo gautas potencialių pirkėjų sutikimas, jie net nežinojo, kad buvo parengtas naujas projektą, todėl jie nesutiko sudaryti pagrindinės sutarties pakeistomis sąlygomis ir pareikalavo sudaryti sutartį pagal pirminį projektą. Pardavėjas tuo tarpu nusprendė, kad pirkėjai pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti atsisako ir sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartį su kitu pirkėju. Pradiniai pirkėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjų kaltės ir pareikalavo atlyginti nuotolius. ➡️Lietuvos apeliacinio teismo Išvados byloje Nr. e2A-130-912/2023:Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ginčą, pažymėjo, kad, nors preliminariojoje sutartyje nėra susitarimų, priedų, kurių pagrindu atsakovai būtų įsipareigoję parengti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ parengto dviejų butų gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektą, tačiau vis dėlto pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime neteisingai nurodė, kad šalys preliminariojoje sutartyje nustatė, jog visi kiti klausimai, kurie neaptarti preliminariojoje sutartyje, bus sprendžiami sudarius pagrindinę sutartį. ❗❗Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai yra neatskiriama preliminariosios sutarties dalis (CK 6.401 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.401 straipsnio 2 dalies 7 punktą, būsimo gyvenamojo namo preliminariojoje sutartyje privalo būti nurodyta žemės sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamąjį namą ar butą pirkėjo teisė į žemės sklypą. ❗Taigi atsakovai, siekdami pakeisti bendrai naudojamo žemės sklypo plotą, turėjo informuoti apeliantus apie jų teisių į žemės sklypą pakeitimą (sumažėjimą), taip pat nurodyti, dėl kokių priežasčių, naudojimosi žemės sklypu tvarka negalėjo būti parengta pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ projektą, kuris pateiktas apeliantams preliminariosios sutarties sudarymo metu. Svarbu tai, kad atsakovas trumposiose žinutėse patvirtino, kad žemės sklypo planas turėjo būti parengtas pagal pirmąjį (t. y. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą) projektą. ✔️✔️Taigi prie pagrindinės sutarties pridėtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas neatitiko ankstesnio apeliantų ir atsakovų susitarimo.Apeliantai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes žemės sklypo naudojimosi tvarka parengta ne pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ projektą. Atsakovai, keisdami žemės sklypo naudojimosi tvarką, apie tai nepranešė apeliantams, nors žinojo, kad sumažės jų naudojamas žemės sklypo plotas. Tai apeliantams, kaip būsimiems pirkėjams, buvo labai svarbu. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad apeliantai atsisakė pirkti preliminariojoje sutartyje sutartą turtą:📌 Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės, nes jie pateikė notarui naują su apeliantais nesuderintą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, kuris neatitiko pradinio apeliantams sudarant preliminariąją sutartį pateikto projekto.❗Toks atsakovų elgesys vertintinas kaip vengimas sudaryti pagrindinę sutartį anksčiau šalių sutartomis sąlygomis. Tokių veiksmų rezultate, kad nepagrįstai atsisakoma sudaryti pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį, taikytina atsakomybė, pasireiškianti tiek netesybų mokėjimu, tiek nuostolių atlyginimo forma. #preliminarisutartis #nekilnojamasturtas #pirkimaspardavimas #bauda #netesybos #nuostoliai ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Ar apeliacinės instancijos teismas gali, peržengdamas apeliacinio skundo ribas, taikyti ieškovo neprašomą teisių gynimo būdą?Lietuvos Aukščiausias Teismas 2023-02-02 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, nagrinėdamas klausimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kai apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva taikė Ieškovo neprašomą teisių gynimo būdą (dėl daikto nekokybiškumo, sumažindamas kainą), pažymėjo, kad: ✔️ Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito pirkėjo teisių gynimo būdo – dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo, kurio ieškovė nenurodė kaip savo reikalavimo, taip pat kurio nepagrindė reikšmingomis tokiam įstatyme nustatytam teisių gynimo būdui taikyti faktinėmis aplinkybėmis ir tokių aplinkybių neįrodinėjo, juo labiau ieškovė nepareiškė reikalavimo pritaikyti konkretų pirkėjo teisių gynimo būdą – daikto pirkimo kainos sumažinimą. ✔️ Šiuo atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – remiantis dviem pagrindais pripažinti sandorio dalį negaliojančia. ✔️Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovės, kaip daikto pirkėjos, teisių pažeidimo neatitiko ieškovės įrodinėto faktinio ieškinio pagrindo. 📌Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį jame nenurodytu faktiniu pagrindu, ne teisiškai kvalifikavo šalių teisinius santykius, bet, pažeisdamas šalių dispozityvumo, rungimosi civiliniame procese principus (CPK 12, 13 straipsniai), peržengė ieškinio ir apeliacinio skundo ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis). ❗❗📌 Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai teismas ex officio peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją.❗📌Apeliacinės instancijos teismas turi pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nurodyti nagrinėjimo, peržengus apeliacinio skundo ribas, teisinį pagrindą, suteikti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims dėl to visa apimtimi pasisakyti (raštu arba žodžiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 46 punktas; kt.).Taigi, apeliacinės instancijos teismas negali, neįspėjęs šalių, taikyti ieškovo neprašomo teisių gynimo būdo, nors toks teisių gynimo būdas turėtų pagrindą konkrečiame ginče. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Nuo kurio momento atsiranda pareiga mokėti didesnį išlaikymą?Šiuolaikiniame pasaulyje, augant kainoms, didėjant infliacijai nėra retas atvejis, kad yra kreipiamasi į teismą dėl jau priteisto vaikui išlaikymo dydžio padidinimo. Teismų praktikoje kilo klausimas, nuo kurio momento atsiranda pareiga mokėti padidintą išlaikymą vaikui, jeigu teismas tokį reikalavimą tenkina.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas.⤴️ Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, pakeičiama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia paprastai laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. ❗Kita vertus, kasacinis teismas nurodė, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių, – tai, jog CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai). Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami visiškai priešingus teisinius padarinius turintys santykiai, t. y. vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek sumažinant, šios normos aiškinimas ir taikymas gali skirtis priklausomai nuo ginčo santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). 📌Svarbu pažymėti, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama.❗❗ ➡️➡️ Dėl to didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014) - Taigi, tiems , kas kreipiasi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, aktualu žinoti, kad tokiu ieškiniu turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo dienos. 2023-01-26 LAT nutartis byloje Nr. e3K-3-53-943/2023 ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Įsigyto daikto trūkumas paaiškėjo per 6 mėnesius nuo daikto įsigijimo? Ką tokiu atveju turi įrodyti vartotojas, kad pardavėjui kiltų pareiga atsakyti už daikto trūkumus?📜 CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija skirta vartotojo įrodinėjimo naštai dėl netinkamos kokybės prekės įsigijimo palengvinti tais atvejais, kai daikto trūkumai išryškėja per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo pirkėjui momento. 📌 Taikant minėtą prezumpciją preziumuojama, kad vartotojui buvo perduota netinkamos kokybės prekė; paneigti šią prezumpciją turi pardavėjas. ❗Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, plėtodamas praktiką dėl minėtos prezumpcijos reikšmės šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymui, yra nurodęs, kad vartotojas, siekdamas pasinaudoti aptariama prezumpcija, turi įrodyti tam tikrus faktus: ➡️ pirma, vartotojas turi įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar yra netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui; ❗ vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą, jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju; ➡️➡️ antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. 📌Nustačius šiuos faktus vartotojas atleidžiamas nuo įrodinėjimo, kad neatitikimas egzistavo prekės pateikimo momentu (2022-11-16 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022)Kita vertus, verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje C 497/13).Tačiau jeigu daikto trūkumas paaiškėja vėliau, t.y. po 6 mėnesių, vartotojas nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti, kad daikto kokybės trūkumai egzistavo jau daikto perdavimo metu.Taigi, jeigu daikto trūkumas paaiškėjo ne vėliau begu po 6 mėnesių nuo jo įsigijimo, nedelskite ir kreipkitės į pardavėją dėl trūkumų pašalinimo. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Ar santuokos nutraukimo bendru sutarimu procese šalims susitarus, kad visas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, tokia sutartis neabejotinai bus tvirtinama?❓📜✔️ Nagrinėjant santuokos nutraukimo bendru šalių susitarimu bylą, santuokos metu įgytą turtą, priklausiusį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, paskyrus vienam sutuoktiniui kitam nepaskiriant jokios kompensacijos, teismai automatiškai tokios sutarties tvirtinti negali. 📌❗ Nors ir yra bendras sutarimas, teismai turi vertinti, ar tokia sutartis atitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o prieš tvirtindamas tokią sutartį teismas turi įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis. ❗❗Tokią pareigą teismas privalo įgyvendinti nepriklausomai nuo aplinkybės, ar pareiškėjai yra atstovaujami advokato ir ar byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, esant atitinkamam šalių prašymui. 💯Taigi teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 39–40 punktai). Paprastai tokios sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teisėtumo patikra atliekama žodinio proceso metu, tiesiogiai teismo posėdžio metu išklausant pareiškėjus ir išsiaiškinant priežastis, kodėl buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, arba šią pareiškėjų poziciją išsiaiškinant kitais būdais (gaunant papildomus rašytinius paaiškinimus ir pan.). ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Ar gali vienas iš žemės sklypo savininkų užsakyti atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesant kitų bendraturčių sutikimo?🏘Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsakydamas į šį klausimą, 2019 m. spalio 19 d. nutartyje pažymėjo, kad atliekant keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Iniciatyvą atlikti tokius kadastrinius matavimus gali išreikšti ir vienas iš bendraturčių, tačiau įregistruoti juos viešame registre, nesant kitų bendraturčių sutikimo, jis negali. ⁉ Tačiau kas yra tada, jei kiti bendraturčiai neduoda sutikimo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimui?⏩ Tokiu atveju bendraturčių be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas. Siekiant išvengti tokio ribojimo, bendraturčiams be teisėto pagrindo neduodant sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, šiuos matavimus siekiantis atlikti bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tokius matavimus be kitų bendraturčių sutikimo. Teismas, vertindamas bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą, turi įvertinti, ar atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jais nėra pažeidžiamos kitų bendraturčių nuosavybės teisės. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Papildomas darbas ar tik padidėjęs darbo mastas?❓Kas yra papildomas darbas ir kuo jis skiriasi nuo padidėjusio darbo masto bei kokios yra šių sąlygų pakeitimo procedūros? 📌 Papildomu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdinga šių požymių visuma: ✔️ dirbamas toje pačioje darbovietėje, kaip ir pagrindinis darbas; ✔️ nesulygtas pagrindinėje darbo sutartyje darbas ar einamos papildomos pareigos, t. y. darbuotojo vykdomos darbinės funkcijos negali būti tapačios funkcijoms, nustatytoms pagrindinėje darbo sutartyje; ✔️ papildomas darbas gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku; ✔️ nuolatinio pobūdžio. 📌 DK 197 straipsnyje minimas darbų masto padidinimas yra kitas darbo, viršijančio normalią ar nustatytąją darbo laiko trukmę, atvejis. Nors DK nepateikiama darbų masto padidinimo sąvoka, tačiau kasacinis teismas, atribodamas šią kategoriją nuo papildomo darbo, yra nurodęs, jog papildomo darbo sutartimi yra susitariama dėl visiškai kitos darbo funkcijos, nei yra sudaryta pagrindinio darbo ar pagrindinių pareigų sutartis, o darbo masto padidinimas siejamas su tos pačios pagrindinės darbo funkcijos darbo krūvio padidinimu (arba per normalų darbo laiką, arba per kitą darbo laiką). ❗❗Paprastai tariant, padidėjęs darbuotojo darbų mastas (apimtis) reiškia, kad darbuotojas, atlikdamas tas pačias savo darbo funkcijas, turi įvykdyti didesnes darbo normas. ▶️ Paprastai darbo krūvio padidėjimas yra laikino pobūdžio (pvz., atsiradus poreikiui atlikti laikinai nesančio tokį patį darbą dirbančio darbuotojo funkcijas). Padidinto masto darbas apmokamas už faktiškai atliekamą darbą ir nepriklauso nuo veiklos rezultatų, už kuriuos gali būti skiriamos skatinamosios išmokos. Taigi darbo masto padidinimui konstatuoti būtina įvertinti darbo sutartimi sulygtą darbo krūvį (nustatytą normą) su realiai tenkančiu darbo krūviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-248-2017, 26, 27 punktai). Už darbo sutartį numatytos darbo normos viršijantį darbą apmokama papildomai pagal faktą pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Darbdaviams ir patiems darbuotojams ne visada yra aišku, ar atliekamas darbas yra papildomas ar tai yra darbo normą viršijantis darbas. Tad siekiant nustatyti, ar toje pačioje darbovietėje dirbamas darbas yra darbų masto padidinimas ar papildomas darbas, lemiamą reikšmę turi darbo funkcijos (ne)tapatumas pagrindine darbo sutartimi sulygtai darbo funkcijai (2022-11-16 LAT nutartis byloje Nr. e3K-3-260-1075/2022). Nustatyti, ar darbuotojas dirba papildomą darbą, ar tai yra darbo masto padidėjimas, yra reikšmingas darbo sutarties pakeitimo aspektu, nes yra numatytos skirtingos procedūros. 🔽🔽🔽Pripažinus, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl papildomo darbo, tokia darbo sutarties sąlyga su ieškovais galėjo būti nutraukta nesant darbuotojų sutikimo, įspėjus raštu tokius darbuotojus prieš penkias darbo dienas (DK 35 straipsnio 5 dalis). 💯 Taigi, darbdavys vienašališkai gali nutraukti sąlygą dėl papildomo darbo, nereikalaujant darbuotojo nei sutikimo, nei pritarimo. 📌 Kai, tuo tarpu, siekiant nutraukti sąlygą dėl padidėjusio darbo krūvio, taikytinas DK 45 straipsnis (Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva), kuris numato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.❗Tad šiuo atveju darbo sutarties sąlyga dėl padidėjusio darbo masto negali būti pakeista, nesant darbuotojo pritarimo ar sutikimo. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

🏘️ Kaip santuokos nutraukimo procese dalinamas turtas, kurio įgijimui buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos arba turtas?Kaip žinia, santuokos nutraukimo procese teismas padalina sutuoktinių turtą. Bendroji jungtinė nuosavybė dalinama lygiomis dalimis, jei nenustatomas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, vienas iš kurų - jei nustatoma, kad bendrosios nuosavybės įgijimui sutuoktinis panaudojo savo asmenines lėšas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis).📌 Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos.❗ Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ✔️ ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ✔️ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; ✔️ kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 42, 43 punktai). Tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 55 punktas). ➡️➡️Taigi, jeigu pavyzdžiui butas nupirktas sutuoktinių vienam iš jų investavus, pavyzdžiui, paveldėtas/dovanotas lėšas, tuomet santuokos nutraukimo procese asmenines lėšas investavęs sutuoktinis turi teisę į jų dydžio kompensavimą pinigine išraiška arba pretenduodamas į didesnę turto dalį, jį dalijant natūra. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

📌 Už vaiko mokykloje padarytą žalą gali būti atsakingais pripažinti vaiko tėvai. ✔️Teismai nagrinėjo civilinę bylą, kurioje nustatė, kad vienas iš mokinių, mokykloje per pertrauką mesdamas suledėjusią sniego gniūžtę, sužeidė kitam mokiniui dešinę akį, taip padarydamas turtinę ir neturtinę žalą. Bylą nagrinėję teismai atsakingomis dėl žalos padarymo pripažino tiek mokymo įstaigą, tiek žalą padariusio nepilnamečio motiną. Vaiko motina, nesutikdama su savo atsakomybe, ginčijo tokį teismų sprendimą, teigdama, jog aplinkybė, kad sūnus buvo mokykloje, šalina jos pačios atsakomybę.❗Tačiau LAT teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus pripažino nepagrįstais ir pripažino atsakingais už padarytą žalą tiek mokymosi įstaigą, tiek ir vaiko motiną.LR CK 6.275 str. 2 d numatyta bendra taisyklė, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.📌Tačiau LAT 2022-12-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-469/2022 išaiškino, kad ši norma negali būti aiškinama kaip savaime šalinanti tėvų ar globėjų atsakomybę. Tėvai ar globėjai gali būti atsakingi už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, jeigu nustatomas jų deliktinės atsakomybės prievolės sąlygų visetas, be kita ko, jie nepaneigia, kad žala padaryta dėl netinkamo auklėjimo pareigos vykdymo.Civilinės atsakomybės dėl nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytos žalos atveju veikos neteisėtumas pasireiškia už nepilnametį atsakingo asmens netinkamu priežiūros ar auklėjimo pareigos vykdymu, kai nepilnametis atlieka veiksmus, kurie, jeigu būtų įvykdyti pilnamečio asmens, būtų vertinami kaip neteisėti. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veika (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022, 25 punktas).Tas viena vertus, nepilnametis tėvų, globėjų, mokyklos ar kitos institucijos turi būti prižiūrimas, kad tyčia ar dėl didelio neatsargumo nesužalotų kito asmens. ▶️▶️ Kita vertus, tėvų auklėjimo pareiga apima ir pareigą įdiegti vaikui supratimą, kad žaloti kitą žmogų ar sukelti jam skausmą yra nedora, neleistina ir neteisėta. Šiuo gi atveju teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės sūnus pagal savo amžių (virš trylika metų) turėjo suprasti, kad, mesdamas suledėjusią sniego gniūžtę, gali sužaloti kitą žmogų, sukelti jam skausmą, kad aptariamoje situacijoje elgėsi neleistinai. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog atsakovė žalą padariusio nepilnamečio motina šiuo aspektu netinkamai vykdė auklėjimo pareigą ir nepaneigė savo kaltės dėl sūnaus padarytos žalos. ✔️💯Taigi, ši nauja teismų praktika sugriežtina atsakomybės tėvams taikymą už tinkamą vaikų auklėjimą bei nustato jiems atsakomybę už vaiko veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su netinkamu vaiko auklėjimu, vaikui būnant kitoje vietoje (šiuo atveju - mokykloje). ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

💯 Pagaliau LAT suvienodino teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui iš dalies patenkinus reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra nevienoda, todėl yra poreikis šią praktiką suvienodinti. ▶️ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 išaiškinta, kad civilinio proceso teisės normose nenustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimtys bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šios praktikos laikytasi ir kai kuriose vėlesnėse kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.❗Tuo tarpu pastarųjų kelerių metų kasacinio teismo praktikoje skirstant bylinėjimosi išlaidas bylose, kuriose teismas iš dalies tenkino reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, laikytasi kitokios pozicijos. ▶️ Kaip pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 pažymėta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. ❗❗Visgi, LAT pažymėjo, kad Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant byloje keliamą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai iš dalies tenkinamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, svarbu įvertinti šiam klausimui aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. ✔️ EŽTT yra pažymėjęs, kad nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pirmiausia tais atvejais, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C?olic? pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46). Taip pat EŽTT yra pripažinęs, kad išimtiniais atvejais didelės bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Konvenciją ir tuomet, kai proceso šaliai visiškai nepavyko pagrįsti savo ieškinio ir kai ši šalis dėl tam tikrų priežasčių negalėjo numatyti savo sėkmės perspektyvų, nes, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo rezultatas priklausė nuo naujo teisės klausimo išaiškinimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Cindrič ir Bešlič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 72152/13, par. 107).⛔ EŽTT nuomone, jei nėra svarių priežasčių, pateisinančių tokį rezultatą, tokia situacija ginčą paverčia beprasmiu, o šalies teisę į teismą padaro teorinę ir iliuzinę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C?olic? pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46).➡️➡️ Taigi, EŽTT jurisprudencija atskleidžia, kad mechaniškas taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta taisyklė „pralaimėjęs moka“ gali būti vertinama kaip ribojimas, varžantis teisę kreiptis į teismą.Taigi, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. ❗Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad:📌 Tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes. 💯❗Šis teismų praktikos suvienodinimas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra reikšmingas ir svarbus, manytina, kad paskatins asmenis kreiptis teisminės gynybos dėl neturtinės žalos atlyginimo, nebijant, kad, tenkinus ieškinį iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos viršis priteistos neturtinės žalos dydį. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Kaip vertinami kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykiai?👨‍❤️‍💑📜 ir kokia nuosavybės teisine forma yra įgijamas turtas?Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį.‼✔🚩 Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. ❗ Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). ➡Tačiau aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise 🏘Aškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. ✔Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.‼💯 Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).#bendrojidalinenuosavybe #asmeninenuosavybe #jungtineveikla ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Ar gali draudikas atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką, esant bet kokiam procesiniam pažeidimui?❔ ⚖ Apeliacine instancija bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas akcentavo aplinkybę, kad draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. ⏩⏩ Draudikas turi atsižvelgti į draudėjo padaryto pažeidimo reikšmę visame draudžiamąjį įvykį lėmusių priežasčių kontekste ir draudimo išmoką mažinti gali tik proporcingai pagal pažeidimo reikšmingumą (2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018). ✅ Teisinio reglamentavimo paskirtis – apriboti draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką.Aplinkybė, kad draudėjas nepateikė sąrašo sudegusiame name buvusių kilnojamųjų daiktų, negali būti pagrindu draudikui iš viso atsisakyti mokėti draudimo išmoką (2022-06-07 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. e2A-1063-560/2022). ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Juridinio asmens reputacijos gynimo būdai, skleidžiant nuomonę. 🔊Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat juridinio asmens dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. ✔❗ Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – ✅ pažeidimo pripažinimą✅ publikacijų ribojimą✅ turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt., tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021). ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

🚚 Ar visais atvejais, kai krovinį krauna siuntėjas, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą transportavimo metu?🤷‍♂️ ✅ Kad vežėjas būtų atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, turi būti įrodytos visos trys privalomos aplinkybės: ☑ krovinį pakrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, ☑ dėl to susidarė ypatinga rizika ir ☑ tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą.Vienoje iš bylų (e2A-1308-779/2021 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1308-779/2021) buvo nustatyta, kad siuntėjas krovinio diržais nepritvirtino. 🚩 Tačiau teismas nustatė, kad krovinio specifika vežėjui turėjo būti žinoma, o krovinio krovimo eiga nebuvo išskirtinė ir atitiko įprastos tokių pačių krovinių, kurių vežimus atsakovė vykdė anksčiau, pakrovimo sąlygas. ⚖Teismas taip pat nustatė, kad faktinio vežėjo vairuotojai, priėmę ir apžiūrėję krovinį bei vėliau jį tvirtindami, nes siuntėjas pakuotės netvirtino, pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį turėjo atsisakyti vežti krovinį, jei būtų nustatę, jog krovinio pakuotė yra netinkama, tačiau to nepadarė, priėmė krovinį vežti be pastabų. Krovinio priėmimas vežti, suvokiant, kad jis netinkamai pritvirtintas, sukėlė atsakomybę jau vežėjui. ‼Teismai pasisakė, kad krovinio priėmimo ir tvirtinimo aplinkybės rodo, jog vežėjas ✔ neskyrė reikiamo dėmesio tam, jog būtų užtikrintas saugus krovinio gabenimas, tiksliau, elgėsi taip, kaip analogiškoje situacijoje rūpestingas ir atidus vežėjas nesielgtų, o tai lemia vežėjo nerūpestingumo prilyginimą tyčiniams veiksmams. ⏩ Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. ☑ Iš byloje esančių duomenų nustačius, kad krovinys transporto priemonėje čiuožinėjo (fiksuotos net 0,5 m slydimo žymės), krovinių apsauginiai metaliniai rėmai buvo susipynę tarpusavyje, metalinių rėmų buvo neįmanoma atskirti be pjovimo, vadinasi, jie susipynė transportavimo metu, metalinių rėmų čiuožinėjimas turėjo sukelti atitinkamą triukšmą, todėl krovinį gabenant ilgą maršrutą (Prancūzija – Lietuva), akivaizdu, kad transporto priemonė turėjo ne kartą sustoti ir buvo visos galimybės vairuotojams patikrinti, ar įranga gabenama saugiai ir stabiliai.‼💯 Taigi, teismai konstatavo, kad krovinio priėmimo ir tvirtinimo aplinkybės rodo, kad vežėjas neskyrė reikiamo dėmesio tam, jog būtų užtikrintas saugus krovinio gabenimas, elgėsi taip, kaip analogiškoje situacijoje rūpestingas ir atidus vežėjas nesielgtų, o tai lėmė vežėjo nerūpestingumo prilyginimą tyčiniams veiksmams, dėl ko jis prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais. #CMR #kroviniosugadinimas #vezejoatsakomybe ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtų ribojimų nustatymas, žemės sklypo savininkui nesutinkant. 🏕 ❔ Ar teismas gali savo iniciatyva pakeisti netinkamą tesių gynimo būdą tinkamu? ⚖ LAT savo naujausioje praktikoje nurodė, kad tuo atveju, jei į įstatyme nurodytą teritoriją (teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) patenka kitas žemės sklypas ir šio sklypo savininkas neduoda sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtų ribojimų nustatymo, o įstatyme nurodytos teritorijos nustatymas nepatenka į atvejų, kai žemės savininko sutikimas nereikalingas, sąrašą, suinteresuotas asmuo (žemės sklypo savininkas) savo tinkamo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teises gali įgyvendinti kreipdamasis į teismą, kad jo naudai teismo sprendimu būtų nustatytas servitutas svetimam daiktui (tarnaujančiajam daiktui) remiantis servituto institutą reglamentuojančiomis teisės normomis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika.🚩 Tačiau asmuo negali prašyti teismo įpareigoti žemės sklypo savininką duoti sutikimą dėl tam tikrų ribojimų nustatymo. 🔊❔ Ar teismas gali išeiti iš ginčo ribų ir taikyti kitą teisių gynimo būdą, nei prašoma ieškinyje? ☑ CK 1.137 ir 1.138 straipsniuose nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 26 punktas). ✅ Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Būtent ieškovas turi tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (nurodydamas savo pasirinktą teisių gynybos būdą) ir pagrindą bei įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.🚩🚩 Taigi, ieškovui prašant taikyti vieną jo teisių gynimo būdą, kaip šiuo atveju -įpareigoti žemės sklypo savininką duoti sutikimą specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymui, teismas savo iniciatyva negali pakeisti teisių gynimo būdo nustatydamas servitutą, kai ieškovas neprašė taikyti šio teisių gynimo būdo (kai būtent toks teisių gynimo būdas taikytinas tokio pobūdžio bylose).#servitutas #teisiugynimas #specialiossalygos ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Kada įmonės vadovas laikomas įvykdžiusiu pareigą organizuoti buhalterinę apskaitą įmonėje?⁉ Ir kokios neigiamos pasėkmės, neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų? Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ne tvarkymą. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. ✅Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. 🚩 Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pareiga išsaugoti bendrovės finansinės apskaitos dokumentus tenka taip pat bendrovės vadovui, o už jų neišsaugojimą gali kilti civilinė atsakomybė.⏩ Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. ⏩⏩ Jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui (BAĮ 19 straipsnio 4,5 dalys).✔ Jeigu nustatoma, kad nėra išsaugoti finansinės apskaitos dokumentai, nepateikta įrodymų ir nenurodyta objektyvių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad dokumentų negalima pateikti (pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nėra objektyvi aplinkybė, lėmusi dokumentų nepateikimą), t.y. direktoriai nevykdė savo pareigos išsaugoti finansinius dokumentus, laikytina pagrindu taikyti contra spoliatorem prezumpciją ( contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti).#BuhalterineApskaita ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Ar preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo -pardavimo gali būti kvalifikuojama kaip pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis?Gali, tačiau reikalingos tam tikros sąlygos. Tuo atveju jeigu preliminariojoje sutartyje susitarta iš esmės dėl visų esminių Turto pirkimo–pardavimo sąlygų, pirkėjas yra visiškai įvykdęs savo įsipareigojimus, t. y. yra sumokėjęs visą Turto kainą, valdo ir naudojasi Turtu kaip savo, pardavėjas leido pirkėjui įsirenginėti butą ir priėmė visą ieškovų sumokėtą Turto kainą, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad tokiu atveju tarp šalių sudaryta sutartis yra ne vien preliminarioji sutartis pagal CK 6.165 straipsnį, t. y. ne vien tik sutartis dėl organizacinių veiksmų atlikimo siekiant ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ji gali būti kvalifikuojama kaip savarankiška sutartis ir atitinkamai gali būti sprendžiama dėl pirkėjų pažeistų teisių gynimo, kai atsisakomą ją vykdyti (2022m. gegužės 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-286-302/2022). ✅ CK 6.309 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad daikto pirkimu ir pardavimu laikomas įsipareigojimas parduoti daiktą, jeigu jis kartu perduodamas būsimam pirkėjui valdyti. ✅ Įstatymai ir teismų praktika nereikalauja, kad kartu su įsipareigojimu parduoti turi būti perduodama nuosavybės teisė. Ginant pažeistas teises pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar buvo perduotas daikto valdymas, o ne nuosavybės teisė. Tai neprieštarauja CK 6.305 straipsnio nuostatai ir teismų praktikoje pateiktam išaiškinimui, kad nuosavybės perdavimas yra pirkimo–pardavimo sutarties požymis. Iš tikrųjų, pirkimo–pardavimo sutartimi iš pardavėjo už atlyginimą (kainą) yra perduodama nuosavybė pirkėjui, tačiau esant ginčui dėl sutarties sudarymo pagal įsipareigojimą parduoti ar pirkti daiktą (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), pakanka nustatyti, kad pardavėjas davė įsipareigojimą parduoti daiktą, t. y. įsipareigojo perleisti už atlyginimą (kainą) nuosavybės teisę, ir daiktą perleido valdyti, t. y. leido daryti jam ūkinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus. Šių sąlygų nustatymas patvirtina, kad nuosavybės teisė perėjo iš pardavėjo pirkėjui ir įformina pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 58 punktas).🚩 Taigi, nustačius, kad perkamas turtas faktiškai perduotas pirkėjui valdyti, pastarasis sumokėjo už jį visą kainą, darytina išvada, jog pirkėjo ir pardavėjo vis dėlto faktiškai buvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, bet ne preliminarioji. kaip vyksta notarinis įforminimas jei šalis atsisako forminti pirkimo-pardavimo sutartį?Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad, jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.🚩 Taigi, reziumuojant, pardavėjui atsisakant įforminti Turto pirkimo–pardavimo sutartį įstatyme numatyta tvarka, teismas Preliminariąją sutartį gali pripažinti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi ir priėmimo–perdavimo aktu.#preliminariojisutartis #pirkimopardavimosutartis ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Darbuotojo laisva valia pakeisti darbovietę ar darbuotojų viliojimas?⚖ Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. ❗ Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo ✅ Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos dispozicija nurodo, jog turi būti atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant pervilioti darbuotojus. Tokie veiksmai gali pasireikšti kaip siūlymas pereiti dirbti į kitą įmonę, turi būti sudaromos sąlygos tam. ⏩⏩ Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti darbą, todėl sąžiningas perėjimas pas kitą darbdavį pats savaime negali būti vertinamas kaip darbuotojo perviliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 74 punktas).Taigi, tik aktyvūs veiksmai, siekiant įtakoti darbuotojo apsisprendimą pereiti dirbti į konkuruojančią įmonę, gali būti priažįstami darbuotojų viliojimu. Tačiau tokios aplinkybės kaip pvz bloga darbo atmosferą po to, kai pasikeitė bendrovės vadovas, nepatvirtina aplinkybės, kad konkuruojančios įmonės atstovai atliko kokius nors aktyvius veiksmus, siekdami pervilioti darbuotojus (2022 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. e2A-253-407/2022)#konkurencija #nesaziningiveiksmai ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

⚖ Nukentėjusiajai teisme pakeitus parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto - teisme vis tiek apkaltinamasis nuosprendis smurtautojo atžvilgiu. ‼Teismai labai rimtai vertina smurto artimioje aplinkoje atvejus, išsamiai tiria įrodymus ir juos vertina, siekdami priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, apginti nukentėjusiojo(-iosios) teises, o kaltininką - teisingai nubausti. 👊🚩 Teismai pažymi, kad fizinio skausmo įrodinėjimas yra ne paprastas procesas. Tokio pobūdžio bylų ypatumas tas, jog dažniausiai smurtaujama aplinkoje, kurioje būna tik kaltininkas ir nukentėjusysis, o pašalinių smurto liudytojų nebūna. Todėl svarbią reikšmę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įrodymu tokiose bylose pripažįstamas ir pvz slapta darytas garso ar vaizdo įrašas. ✔ Smurto artimoje aplinkoje bylose neretai pasitaiko situacijos, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duoda parodymus apie prieš ją panaudotą smurtą, kai tuo tarpu teisme savo poziciją pakeičia (dėl spaudimo, šantažo, baimės, nerimo, ekonominio nestabilumo arba finansinės naudos gavimo, bauimės dėl vaikų ir pan.). Kaip tuomet teismai turi vertinti tokius parodymus? Ar jiems esminę reikšmę turi nukentėjusiosios parodymai, duoti teisme? ar jie vertina įrodymų visumą? Teismai visgi pažymi, kad nustatant tiesą byloje reikšmės turi ne tik nukentėjusiosios parodymų nuoseklumas ar nenuoseklumas, tačiau visos byloje nustatytos aplinkybės, sukuriančios individualų nagrinėjamos situacijos foną. ❗Vienoje iš bylų nukentėjusioji nekardinaliai pakeitė savo parodymus, tačiau būtent dėl svarbiausio kaltinimo elemento – smūgio sudavimo į veidą, nurodė priešingus parodymus tiems, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad galimai ji pati sau sudavė į veidą. Akivaizdu, kad parodymai buvo pakeisti, darant nukentėjusiajai įtaką, jai jaučiant baimę iš kaltininko pusės. 🚩 Tačiau dėl šio pokyčio teismas nukentėjusiosios parodymus vertino bylos aplinkybių kontekste, pažymėdamas, kad esant pateiktoms dviem skirtingoms nukentėjusiosios įvykių versijoms, vadovautis vien teisme duotais kaltinamąjį teisinančiais nukentėjusiosios parodymais, yra neobjektyvu.Vertinant baudžiamosios bylos duomenis, teismas pažymėjo, kad Ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu, t. y., iš karto po įvykio, užfiksuota baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas ir akivaizdi baimė, pažymėta sužalojimo vieta veide; asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant dešinio skruosto matyti kraujosruva, pareigūnui paklausus R. B. kas nutiko, nurodo, kad kaltinamasis trenkė (nuo dešinės veido pusės patraukia pridėtą plastikinį maišelį ir kaire ranka paliečia dešinę veido pusę);Teismai pažymi, kad tokiose bylose svarbią reikšmę turi ir pirmines apklausas atlikusių pareigūnų parodymai, kurioje fiksuojama, ką jiems nurodė nukentėjusiosios apklausos metu. Kaip pavyzdžiui šioje byloje vyriausioji tyrėja nurodė, kad apklausos metu nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus. Nei vienos apklausos metu nenurodė, kad ji buvo kitaip sužalota. Nukentėjusiąją matė po įvykio praėjus kelioms dienoms. Sužalotas paakys matėsi. Atliko akistatą. Nukentėjusioji papildomos apklausos metu nurodė, kad buvo suduota į veidą <...> Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien tai, jog nukentėjusioji teismo metu suabejojo, kad smūgį į veidą jai sudavė kaltinamasis, neįrodo, kad jis prieš ją nesmurtavo. Šiuo atveju nukentėjusiosios parodymai ebuvo vertinami kaip melegingi. ☑‼ Taigi, net ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms aukoms vėliau keičiant savo parodymus teisme smurtautojo atžvilgiu dėl baimės, spaudimo, kitokios fizinės arba psichinės prievartos, teismai visgi ne formaliai ir mechaniškaai nagrinėja tokias bylas, o gilinasi į visas aplinkybes, ypatigą reikšmę suteikia aukų pirminiam parodymams bei nurodytoms aplinkybėms. Įrodymais tokiose bylose gali būti netgi slapta daryti garso, vaizdo įrašai, pareigūnų parodymai bei kitų asmenų, kuriems nukentėjusioji pasakojo apie konfliktą bei prieš ją pavartotą smurtą. #smurtasartimojeaplinkoje #auka #nukentejusioji ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

🎧🎤 Kito konflikto dalyvio atžvilgiu slaptai daryto garso įrašo galia - kokio pobūdžio baudžiamosiose bylose jis turi įrodomąją galią?Nors kai kuriais atvejais garso įrašų turinys negali būti patikrintas kitais duomenimis, nei juos dariusios nukentėjusiosios parodymais, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad kai kurių kategorijų nusikalstamos veikos, pvz.: ✅dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo, ✅ smurto artimoje aplinkojeyra latentiškos, vyksta dažnai tik dviejų asmenų – kaltininko ir nukentėjusiojo akivaizdoje. ‼ Nuo jų nukentėję asmenys dėl įvairių priežasčių bijo arba vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, neturėdami jų pareiškimus patvirtinančių duomenų, o tokius duomenis surinkti su teisėsaugos pagalba sunku ar kartais net neįmanoma. 🔀 Todėl tokiais atvejais, kai nukentėjęs asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kaltininko pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, patvirtinančius kaltininko nusikalstamą veikimą, kaip ir šioje byloje nagrinėjamu smurto artimoje aplinkoje atveju, tai nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 9 dalyje, suvaržymu.✅ Be to, nesant galimybės tokius įrašus patikrinti kitais duomenimis, tai nereiškia, kad negalime jų nepripažinti įrodymais. Tokiu atveju jie vertinami ne atskirai, o kitų įrodymų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, 47 punktas).#smurtasartimojeaplinkoje #Smurtas #nukentejusysis ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

❗ Ar nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, kurio neužtenka pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būtu taikomos priemonės, siekiant apginti nukentėjusiąją šalį? ⚡Vadovaujantis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, tokios priemonės gali ir turi būt taikomos, siekiant išvengti dar didesnės žalos nukentėjusiajam asmeniui atsiradimo.🚩 Taigi, gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būti skiriamos šios laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: ✔ įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; ✔ įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.🚩🚩 Kokios šių priemonių skyrimo procedūros?Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo. ‼ Apylinkės teismas sprendimą dėl šių priemonių skyrimo priima ne vėliau kaip per 24 valandas.⏩⏩ Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos tol, kol bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau svarbu pažymėti, kad aukščiau nurodytos nustatytos priemonės neskiriamos, kai smurtautojas yra nepilnametis.🚩#Smurtas #smurtasartimojeaplinkoje ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

🚿🧺 Užpylė kaimynas? Patyrėte žalos? Kokias aplinkybes turite įrodyti, kad kaimynui būtų taikoma atsakomybė, pasireiškianti pareiga atlyginti dėl buto užpylimo atsiradusius nuostolius?✅ Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas apipiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.✅ Žalą padariusio asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš kaltininko valdomo buto ar kitų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. ❗ Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. ☑ Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. ⏩⏩ Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų ‼#butouzliejimas ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

✅ Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumo, kai yra sumokama ne procesinius dokumentus pasirašiusiam advokatui, o projektą rengusiam advokato padėjėjui, 2022 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022 išaiškino:Sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens teisės į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apeliacinėje instancijoje ar kasaciniame teisme atlyginimą, esminę reikšmę turi tai, kas – advokatas ar advokato padėjėjas – atliko atstovavimo veiksmus, o ne tai, kieno iš jų vardu surašyti apmokėjimo dokumentai; tarp šių asmenų nesant ginčo, teismas neturi vertinti jų vidinių finansinių santykių.❗⚖ Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pripažino pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tuo pagrindu, jog išlaidos patirtos ne už advokato, o už advokato padėjėjo paslaugas.#bylinejimosiislaidos #advokatas #advokatopadejejas ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Nuo kurio momento juridinio asmens akcijas įgijęs asmuo įgyja visas turtines ir neturtines akcininko teises? 🖋🧾 ⚖ Vadovaujantis teismų praktika, nuosavybės teisė į uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas įgyjama, ir kartu įgyjamos akcininko teisės, nuo įrašo atlikimo bendrovės akcijų sąskaitose. Kasacinis teismas, aiškindamas akcininko teisių įgijimo momentą, nurodė, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra 📜 įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. ‼ Uždarosios akcinės bendrovės nematerialios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dėl nematerialių akcijų perleidimo sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. 🚩 Taigi, nuosavybės teisei į nematerialias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: ✅1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); ✅ 2) nematerialių akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. ❗ Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti ABĮ nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Ranga ar paslaugų teikimas? Kur skirtumas?❔🤷‍♂️🚩 Neretai ginčus nagrinėjantiems teismams tenka kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius, identifikuojant jų rūšį. Neretai santykiai būna panašūs, tad kvalifikuoti pagal vieną arba kitą teisės normą yra ypač svarbu, nes nuo santykių rūšies priklauso esminiai dalykai, tokie kaip, pvyzdžiui, nuostolius patyrusio asmens gynybos būdai, jo galimi reikalavimai ir pan. ✔ Teismas neretai susiduria su rangos ir atlygintinų paslaugų santykių atribojimu. ⚖ Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). ⚖ Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. ‼ Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. ⏩⏩ Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

🚩 Neteisėtos sudėties teismas (asmeninių ryšių pagrindu) 🚩Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-421/2019, vertindamas asmeninių ryšių svarbą sprendžiant, ar pareiškėjo dvejonės dėl teisėjo nešališkumo stokos buvo objektyviai pagrįstos konstitucinės asmens teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimo užtikrinimo kontekste, pažymėjo, kad : ✅ ta aplinkybė, jog bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjos sutuoktinis buvo vienas iš advokatų profesinės bendrijos steigėjų, partneris bei praktikuojantis advokatas, kurioje dirbantys kiti du advokatai toje byloje atstovavo atsakovui ir trečiajam asmeniui, sudarė pagrindą pripažinti, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.❗🔊 Teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo R. B. santuokiniai ryšiai su advokate, kuri savo veiklą vykdo advokatų kontoroje kartu su atsakovams bei tretiesiems asmenims atsakovų pusėje šioje byloje atstovavusiais advokatais ir advokato padėjėja, galėjo ieškovui, kuriam priimtas nepalankus apeliacinės instancijos teismo sprendimas, objektyviuoju aspektu sukelti pagrįstų abejonių, kad teismo sudėtis nebuvo tokia, kuri garantuotų teismo nešališkumą ir atitiktų Konvencijoje įtvirtintą standartą, taikant objektyvųjį testą. ⏩⏩ Tokios abejonės privalėjo būti pašalintos kolegijos pirmininkui ir pranešėjui nusišalinant nuo bylos nagrinėjimo CPK 66 straipsnio pagrindu (CPK 68 straipsnio 1 dalis) ir taip užtikrinant proceso dalyvių teisę į nešališką teismą. ⏩⏩ Dėl to konstatuotina, kad, nagrinėjamoje byloje nepritaikius teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo instituto, tokia susiklosčiusi situacija objektyviai sukelia abejonių dėl teisėjo (teismo) nešališkumo ir pažeidžia ieškovo teisę į nešališką teismą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 21 straipsnis). ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Asmuo įsigijo kačiuką, kuriam praėjus 10 dienų po įsigijimo buvo konstatuotas FIP virusas (koronavirusas), sukėlęs vidaus organų pakitimus, dėl kurių kačiukas buvo užmigdytas.😺💉Įsigijęs kačiuką asmuo prašė teismo priteisti jam už kačiuką sumokėtą sumą (virš 2 000 Eur) bei atlyginti jam moralinę žalą. ⚖ Teismas ieškinį atmetė, tokį sprendimą motyvavęs tuo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad kačiukas pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu jau sirgo, nes FIP viruso inkubacinis laikotarpis nuo pirmos replikacijos makrofaguose iki klinikinės ligos trunka nuo keleto dienų iki mėnesių, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas įrodė savo reikalavimus. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Darbo sutarties nutraukimas be darbuotojo kaltės, kai darbo funkcija tampa perteklinė įmanoma tik tais atvejais, kai pareigybė panaikinama?❔❔🤷‍♂️ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažįstama pertekline tada, kai ✅ darbdavys visiškai atsisako darbuotojo atliekamos darbo funkcijos arba, ✅ optimizuodamas darbo resursus, nusprendžia, kad tas pačias ar panašias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020, 29 punktas). Taigi, ne tik darbuotojo atliekamos darbo funkcijos išnykimas, bet ir šios funkcijos vykdymo apimties sumažėjimas gali nulemti, kad ši darbdaviui tampa perteklinė, t. y. priežastimi nutraukti darbo santykius nurodytu teisiniu pagrindu.🚩 Funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams arba jų dalis pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų priskiriama sukurtai naujai pareigybei, taip pat gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją DK 57 straipsnio nustatyta tvarka (2022 m. kovo 9 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-943/2022). ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Ar galima darbo sutartyje, sudaromoje su trečiosios valstybės piliečiu, iš anksto numatyti, kad visi kylantys darbo ginčai bus sprendžiami Lietuvos teismuose?⁉🤷‍♂️✔ Lietuvos darbdaviams samdant trečiųjų valstybių subjektus (pvz. logistikos, statybų sektoriuose), kilus ginčams dėl darbinių funkcijų vykdymo, darbaviai susiduria su teismingumo taisyklėmis, kurios apriboja darbdavių teises reikšti ieškinius darbuotojams Lietuvos teismuose, kadangi DK 215 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka. ⚖🔊 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginčą dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, yra imperatyvi ir pripažintina lex specialis (specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Nuo šios nuostatos galima nukrypti tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: ✅ 1) šalys susitarė kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka ir ✅ 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp šalių. 🚩 Nesant šių sąlygų Lietuvos darbo ginčus nagrinėjantys organai turi atsisakyti nagrinėti tokį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020). Vadovaudamiesi nuostata, kad darbo sutarties šalys gali susitarti ginčą nagrinėti Lietuvos teismuose, darbdaviai į darbo sutartis pradėjo traukti nuostatą, kad kilę ginčai yra teismingi Lietuvos teismams. Bet ar tokia nuostata teisėta?🤷‍♂️⏩⏩ Lietuvos teismai tokią nuostatą vertina kaip neteisėtą ir nesudarančią pagrindo kilusiu ginčus nagrinėtio Lietuvos teismuose. Tokį teisinį reglamentavimą teismai vertina kaip draudžiantį darbdaviui sudarant darbo sutartį į ją įtraukti susitarimą, kuriuo būtų paneigiama imperatyvi įstatymo norma (DK 33 straipsnio 4 dalis), todėl netaikytiną. 🚩✔ Vienoje iš bylų Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad susitarimas kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka turi būti sudarytas jau kilus ginčui tarp šalių, o ne iki ginčo kilimo (2022 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo nutratis civilinėje byloje Nr. e2A-258-945/2022), kas eliminuoja galimybę darbo sutartyje iš anksto nustatyti sutartinį teismingumą. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Teisė Visiems

3 years ago

Nėra reta situacija, kai rangos sutartyje numatyta kaina neatitinka išaugusių medžiagų kainos, tad rangovas siekia ją pakeisti, motyvuodamas išaugusiomis medžiagų kainomis. Tokios situacijos reaguojant į šiandieninę situaciją pasaulyje yra ir bus aktualios ateityje. 🤷‍♂️💵⬆Kasacinis teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias šalių galimybę keisti rangos sutarties kainą, yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006 ir kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali būti tik išimtiniais atvejais. ✔ BET Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti, tariantis dėl fiksuotos darbų kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019 ir kt.). ❗❗❗Taigi, matomai, jeigu rangovas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad pakils medžiagų kainos, jis turi teisę į kainos keitimą, o užsakovui nesutinkant kainos pakeisti, rangovas turi teisę remtis CK 6.204 str, ir sutarties sąlygas pakeisti teismine tvarka. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook