+370 637 40004

·

labas@teisevisiems.lt

·

Pirm. - Penkt. 09:00-17:00

Aktualu

Teisė Visiems

2 months ago

Autorių ir gretutinių teisių pažeidimai, viešai transliuojant kūrinius be autoriaus sutikimo. 🎶🔊📽️📺 Viešbučio kambariuose per televizorių transliuojant tam tikrus kanalus, per kuriuos viešinami autorių kūriniai, nemokant autoriams atlyginimo, pažeidžiamos autorių teisės. Viešbučiai ir kitos įstaigos (kavinės, restoranai, pasažai Spa centrai ir kiti verslo subjektai), siekdami transliuoti kūrinius, turi gauti autorių sutikimą. ❗⚖️ LAT savo praktikoje pasakė, kad konstatuotas autorių teisių pažeidimas, nustačius kad viešbučio kambariuose buvo transliuojami ir retransliuojami televizijos kanalai ir atitinkamai naudojami muzikos kūriniai, nors viešbutis nebuvo sudaręs licencinės sutarties dėl konkrečių autorių teisių objektų naudojimo ir nemokėjo autorinio atlyginimo už kūrinių naudojimą. 📜Licencinėje sutartyje turi būti nurodytos šios sąlygos: i) suteikiamos teisės (kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdai); ii) kolektyviai administruojamo repertuaro apibūdinimas (tais atvejais, kai suteikiama licencija naudoti konkretų kūrinį ar gretutinių teisių objektą, nurodomas kūrinio ar gretutinių teisių objekto pavadinimas); iii) atlyginimo tarifai, atlyginimo mokėjimo tvarka ir terminai; iv) įpareigojimai dėl naudotojo teiktinų pranešimų apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą ir pranešimų teikimo sąlygos; v) sutarties šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė. 📌Tiek viešo atlikimo teisė, tiek viešo paskelbimo teisė yra išimtinė, ir kiekvienas naudotojas turi gauti autoriaus (ar jo įgalioto asmens) sutikimą. Taigi, viešos įstaigos, kuriuos atlieka minėtus veiksmus neturėdamos licencijavimo sutarties, pažeidžia autorių teises. #autoriuteises #licencijavimas #kuriniai #gretutinesteises #atlikejas ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 months ago

Kada galima reikalauti žalos atlyginimo buto užliejimo atveju?💧🏙️Daugiabučiuose vis dar neretai pasitaiko butų užliejimų atvejų. Kaip parodo praktika, dažniausiai buto užliejimas įvyksta iš viršuje esančio buto. 🙅‍♀️ Viršuje esančio buto savininkas teigia, kad nukentėjęs turi įrodyti, kad viršuje esančio buto valdytojas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių įvyko apačioje esančio buto užliejimas, t.y. pavyzdžiui, kad pats sugadino vamzdžius, dėl ko įvyko vandentiekio avarija ir buvo užlietas žemiau esantis butas.Ar jis tesus?❓🤷Nors tokia gynybinė pozicija gali egzistuoti, ji, vadovaujantis teismų praktika yra nepagrįsta. ❗ Asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.📌 Kitaip sakant, viršuje esančio buto valdytojo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. ✔️ Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. ✔️Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. 💧🏘️Taigi, Ieškovas neprivalo įrodyti, kad buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių asmenų patalpų. Atsakovas gi turėtų šiuo atveju įrodyti, kad vanduo ištekėjo ne iš jo buto. #uzliejimas #butas #zala ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 months ago

🏘️👪 Nutraukiant santuoką, neretai kyla klausimas kaip bus dalinamas sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas, sprendžiamas klausimas kuris iš sutuoktinių liks gyventi gyvenamojoje patalpoje, o kuris turės kraustytis, sprendžiama kokią kompensaciją reikės sumokėti. ⚖️Tačiau analizuojant teismų praktiką, pažymėtina, kad teismai nėra linkęs netaikyti turto padalinimo principo natūra, net sutuoktinių santykiams esant konfliktiškiems, nes tokiu atveju pažymima, kad santuokos nutraukimo atveju buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo nepatogumų naštą, o nukrypimas nuo turto panaikinimo natūra taikomas tik esant tam tikroms sąlygoms. ✔️Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, 📌natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, 📌 sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, ❗t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. 📌 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją. 📌 Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010). 📌 Tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį).#skyrybos #turtodalybos #kompensacija #natura ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 months ago

Automobilio pardavėjas vengia registruoti pirkimo-pardavimo sutartį Regitroje. 📜🚘 Ar naujas pirkėjas turėtų kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jį pripažįstant automobilio savininku?❓Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kad po automobilio nuosavybės perleidimo Regitrai nepateikiama automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir nėra pakeičiamas savininkas registre. 📜✔️ Pažymėtina, jog kad naujasis savininkas, turėdamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nėra privalomai registruotina, yra pripažįstamas automobilio savininku ir be nuosavybės teisės registracijos, tad kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo - jo pripažinimo automobilio savininku nėra jokio teisinio pagrindo, ką savo naujausioje praktikoje pažymėjo LAT (2023-07-11 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-943/2023): ⚖️ Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant ginčus tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo registre. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, kartu ir savininko pasikeitimas yra įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013 ir kt.).🤷Tokiam asmeniui kreipusis į teismą dėl jo pripažinimo automobilio savininku, byla bus nutraukta, jei jis ir taip turi dokumentus, patvirtinančius juridinį faktą – nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę. Kitas atvejis būtų, jei pirkimo-pardavimo sutartis iš viso nebūtų sudaryta, tuomet galima reikšti reikalavimą dėl jo pripažinimo savininku. ❗Koks reikalavimas tuomet gali būti reiškiamas teisme?Nustačius, kad pardavėjas vengia įregistruoti naują savininką registre ir taip galimai pažeidžia pirkėjo teises ar teisėtus interesus, galima reikšti teismui prašymą įpareigoti pardavėją atlikti registracijos veiksmus per prašomą terminą. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 months ago

Vaiko, nesulaukusio 16 metų, pavardės pakeitimas👪 Būna atvejų, kai tarp tėvų įvykus skyryboms, keliamas klausimas dėl vaikui, kuriam buvo suteikta tėvo pavardė gimimo metu, pavardės pakeitimo, suteikiant motinos pavardę. ❓ Kokie gi yra vaiko pavardės pakeitimo proceso reikalavimai?📌 Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.❗ 📌 Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Kai kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas nepateikiamas, nes jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, o civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių, ar vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, civilinės metrikacijos įstaiga turi kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados, kurioje įvertinama vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo.☝️Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą, nė vieno iš tėvų teisė pakeisti jaunesniam kaip 16 metų nepilnamečiam vaikui gimimo metu suteiktą pavardę nėra viršesnė. Kasacinis teismas yra išakinęs, kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. 📌Prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais.⚖️Kasacinis teismas, atsižvelgęs į geriausių vaiko interesų principo turinį, nurodė, jog teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus, galėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: ✔️vaiko nuomonę; ✔️ vaiko identiškumą; ✔️ kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; ✔️kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; ✔️ vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; ✔️ kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); ✔️ kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 38 punktas).❗ Svarbu pažymėti, kad tokiose bylose vaiko nuomonė turi lemiamą reikšmę, tad jei vaikas nesutinka pakeisti pavardę ir toks jo sprendimas neišprieštarauja jo interesams, teismas netenkins ieškinio dėl pavardės pakeitimo. #vaikopavarde #skyrybos #vaikonuomone ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 months ago

Koks yra mažiausias želdinių sodinimo iki kaimyninio sklypo ribos atstumas?🥀Tarp kaimyninių sklypų savininkų neretai kyla konfliktų dėl to, kad vienam atrodo, jog kito kaimyno pasodinta gyvatvorė ar medžiai užstoja vaizdą ar kelia kitokių nepatogumų (pvz. meta lapus/vaisius į kaimyno sklypą). Tokiu atveju aktualu yra pasidomėti, koks visgi pagal įstatymus turi būti želdinių atstumas nuo kaimyno žemės sklypo ribos?🏘️Taigi, atsakome - Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės numato, kad mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu, gyvatvorė veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama iki 2 m aukščio išskyrus šiaurinę sklypo pusę (tarp 315° ir 45°), kur gyvatvorė formuojama iki 1,3 m aukščio.📌 Tuo atveju, jeigu nesilaikoma šių atstumų reikalavimų, gretimo sklypo savininkas turi teisę reikalauti nusikelti pasodintus želdinius bei persodinti juos 1 m. atstumu nuo sklypo ribos, taip pat reikalauti sumažinti jų aukštį. Asmeniui nesutinkant, reikalavimas įpareigoti nusikelti želdinius gali būti reiškiamas teisme. #sklyporiba #zeldiniai #kaimynai #zemessklypas ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 months ago

🏘️ Sutuoktinių turto padalinimas po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo. Kaip žinia, santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai be kitų klausimų sprendžia ir turto padalinimo klausimus, nuspręsdami , kuriam atiteks tas arba anas santuokoje įsigytas turtas. ☝️ Tačiau būna atvejų, kad tam tikras turtas nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje. Kaip tuomet sprendžiamas tokio turto padalinimo klausimas? Ar įmanoma priklausantį turtą padalinti po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo?❓Yra dvi procesinė galimybės:📌 buvę sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu. Tačiau šiuo atveju yra svarbu, kad yra nustatytas naikinamasis terminas, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (5 metai), kurį praleidus, gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą.📌(buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Tokiu atveju inicijuojama visiškai nauja byla dėl turto padalinimo. ⚖️ LAT yra pasisakęs, kad sprendžiant šį klausimą, be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kitas aplinkybes. Nenustačius šių aplinkybių negalima daryti išvados dėl susiklosčiusios situacijos išskirtinumo ir bendrosios taisyklės išimties taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 30–32, 34 punktai).#turtopadalinimas #SantuokosNutraukimas #ProcesoAtnaujinimas ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

3 months ago

📷 Kito asmens nuotraukos viešas paskelbimas su neigiamu komentaru Facebook. Ar be asmens garbės ir orumo pažeidimo yra ir teisės į asmens atvaizdą pažeidimas❓Neretai tam tikrose Facebook grupėse pasitaiko nepatenkintų užsakovų/klientų komentarų apie vieno ar kito meistro nekokybiškai atliktus darbus. Tokiu atveju meistras, apie kurį paskelbtas gal ne visai tikrovę atitinkantis komentaras, arba jį įžeidžianti nuomonė, gali ginti ne tik garbę, orumą ir reputaciją , bet ir turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl neteisėto jo atvaizdo naudojimo socialinėje erdvėje. ☝️ 🚩CK 2.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. CK 2.22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies) negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau teismai aiškina, kada kito asmens nuotraukos paviešinimas nebus laikomas jį žeminančiu, t.y. pvz.:📌 asmens nuotrauka paimta iš viešosios erdvės, t. y. tai paties jo įkelta jo socialiniame tinkle „Facebook“ „profilio nuotrauka“, kuri prieinama visiems. 📌Panaudotoje nuotraukoje asmuo nėra pavaizduotas žeminančiai, iš jos negalima susidaryti neigiamos nuomonės apie asmenį; 📌nuotrauka nebuvo redaguota (pakeista), siekiant kaip nors neigiamai parodyti (įžeisti) asmenį;Nuotrauka buvo įkelta į Facebook grupes, kuriuose kitas asmuo padarė įrašus, kurie nepripažinti žeminančiais atsakovo garbę ir orumą. ⚖️ Taigi, nors pagal bendrą taisyklę, yra ginama asmens teisė į atvaizdą, tačiau ne visada kito asmens nuotraukos paviešinimas be asmens sutikimo bus laikomas neteisėtu. #garbe #orumas #atvaizdas #komentaras #reputacija #smeiztas #nuotrauka ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

3 months ago

❓👪🏘️ Dažai klientai klausia, ar turtas, kuris įgytas vyrui ir moteriai gyvenant kartu, auginant vaikus, vedant bendrą ūkį, tačiau įgytas vieno iš sugyventinių vardu, gali būti dalinamas tarp sugyventinių kaip bendra nuosavybė, jiems sukant skirtingais keliais?Atsakymas yra, kad toks turtas gali būti dalinamas, nors ir įgytas vieno iš sugyventinių vardu. Tokiu atveju gali būti taikomas jungtinės veiklos institutas. 🚩 Nesusituokusių kartu gyvenančių (ar gyvenusių) asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. ❗Pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.📌 Bet net ir konstatavus buvusią jungtinės veiklos sutartį, toks faktas savaime nesukelia teisinių padarinių visam tos sutarties laikotarpiu sugyventinių įgytam turtui, o tik tam, kuris įgytas būtent tos sutarties (susitarimo dėl jungtinės veiklos) pagrindu.☝️ Asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias ne tik šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvieno iš narių įnašo dydį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2020). ⚖️ Teismai konstatuoja, kad vien gyvenimo kartu faktas, bendrų vaikų auginimas, bendra buitis nėra pakankami išvadai padaryti, kad šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nukreipti į bendro turto sukūrimą. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktika šiuo aspektu yra visiškai aiški – net ir šalims gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas). ☝️ Todėl tokie argumentai, kad nepagrįstai nevertinama šalių gyvenimo kartu trukmė ir faktas, kad jie susilaukė bendrų vaikų, kad sugyventinė rūpinosi buitimi ir vaikais, sudarė sąlygas sugyventiniui vystyti sėkmingą verslą, nesant duomenų nei apie bet kuria forma šalių išreikštą valią (susitarimą) sukurti bendrą turtą, nei įrodymų apie moters pinigines investicijas į ginčo turtą ar apie kitokį esminį jos prisidėjimą prie šio turto sukūrimo teisiškai neaktualūs ir nesuponuoja išvados, kad šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. 🚩🚩Taigi, svarbu pažymėti, kad, įrodinėjant, jog šalys sukūrė bendrą dalinę nuosavybę, gyvendamos kartu, neužtenka įrodyti bendro gyvenimo fakto - būtina įrodyti buvus susitarimui kurti bendrą turtą bei įnašą šio turto sukūrimui. #turtas #nuosavybe #sugyventiniai #jungtineveika ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

4 months ago

Namas "SĖDA".Ar galima reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu įsigytas namas praėjo "sėsti"?🏘️🔨⚙️Vienoje iš bylų ieškovai nurodė, kad pastebėjo, kad ėmė „sėsti“ namo grindys ir trinkelių grindinys žemės sklype. Jie kreipėsi į pardavėją su ieškiniu, reikalaudami atlyginti nuostolius, ieškinyje nurodė, kad organoleptiniu metodu nustatyta, kad gruntas nėra pakankamai sutankintas. Todėl ieškovai pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudami sumokėti ieškovams 13 261,05 Eur, į šią sumą įtraukdami 12 711,05 Eur Namo paslėptų trūkumų šalinimo kaštus ir 550 Eur nuostolių.🧱📜 ⚖️Teismai sprendė, kad atsakovė, neįvykdydama savo, kaip pardavėjos pareigos įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado dėl ieškovų veiksmų, nepaneigė ieškovų teiginių dėl daikto trūkumo, taigi, pripažino pardavėją atsakinga už šiuos trūkumus. ❗KALBANT DĖL ŽALOS DYDŽIO, ieškovas savo nuostolius grindė Defektų ir pažeidimų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, t.y. tik ateityje atsirasiančiomis išlaidomis, teisminio nagrinėjimo metu dar faktiškai nepatirtomis, teismas tokį įrodymą pripažino tinkamu ir priteisė trūkumų pataisymo išlaidas, kurias ieškovai patirs tik ateityje. Tad teismas priteisė ataskaitoje nurodytą sumą, reikalingą parduoto daikto trūkumams pašalinti.☝️📌 Taigi tuo atveju jeigu namas/statinys "sėda" ir nenustatyta, kad tai vyksta dėl pirkėjo kaltės, o pvz. natūraliai vyksta tokie procesai po kurio laiko, įsigijus nekilnojamąjį turtą, kas anksčiau laikyta natūraliu ir normaliu procesu, galima reikalauti pardavėjo atlyginti šių trūkumų pašalinimo išlaidas, kurios turi būti tinkamai įformintos bei nurodytos dokumente (ataskaitoje), pripažįstamu įrodymu.#statyba #brokas #trukumai #nuostoliai #ieskinys ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

4 months ago

Santuokos nutraukimo bylose neretai iškyla klausimas, kaip bus dalinamas vienintelis šeimos turėtas nekilnojamasis turtas, kur šeima gyveno🏘️ Santuokos nutraukimo bylose, kuriose kyla klausimas dėl turto padalinimo, teismai pažymi, kad 🚩 turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. 🚩Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam turto dalinimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Kas yra turto padalinimo natūra negalimumas?❓Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Kas yra turto padalinimo natūra nepriimtinumas?❓Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. Santuokos nutraukimo bylose ginčo šalys neretai kelia reikalavimus nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo. Tačiau tokiu atveju teismas turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. ☝️Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, 🔜 pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, 🔜 antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).Mūsų kliento byloje sutuoktinė prašė teismo jos ir sutuoktinio su paskola įsigyto buto nedalinti pusiau, o butą priskirti jai, motyvuodama tuo, kad su ja lieka gyventi jų dukra. Tačiau teismas tokio prašymo netenkino ir pažymėjo tokius esminius aspektus: 📌Sutuoktinė neįrodė, jog turto padalijimas idealiosiomis dalimis (po 1/2 dalį) techniškai yra sudėtingas, reikalaujantis didelių sąnaudų.📌 Motyvas, jog buto padalijimas natūra gali kelti naujų ginčų tarp šalių dėl turto tolesnio naudojimo ir disponavimo, yra teisiškai mažiau reikšminga aplinkybė, nei atsakovo teisė į būstą, kurią jis įgijo santuokos metu ir stengėsi išlaikyti butą, iš jo neišsikeldamas bei mokėdamas kredito ir kitas įmokas.📌 vien tai, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, nėra pakankamas pagrindas padalyti sutuoktiniams priklausantį butą jį pripažįstant ieškovės asmenine nuosavybe, priteisiant atsakovui kompensaciją, kai byloje nustatyta, jog ieškovė su vaiku turi kitą tinkamą vaikui gyvenamąją vietą ir pati išsikėlė iš ginčo buto. 📌 Šioje byloje padalijus butą natūra idealiosiomis dalimis šalių vaiko interesai nebus pažeisti, nes byloje nenustatyta, kad atsakovo ir šalių vaiko santykiai būtų blogi, bute yra atskiras kambarys, taigi vaiko interesai nebus pažeisti.📌 išmokamos kompensacijos dydis pažeis atsakovo interesus, t. y. jo teisėto lūkesčio – gyventi bute, kurį įsigijo už paskolą, – principą. 📌Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą ir nedengia šalių bendros paskolos. 📌 Ieškovės idealiosios dalies turėjimas bute taip pat užtikrins jai gyvenamąją vietą.⚖️ Taigi, net aplinkybė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina nėra esminė, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto dalinimo, jį priskiriant būtent vaiko motinai. Tokiose bylose teismas vis labiau vertina kitos šalies teisę į gyvenamąją patalpą bei teisėtus lūkesčius turėti gyvenamąją patalpą, ypač kai sutuoktinis neturi kitos gyv. patalpos, moka kreditą, rūpinasi būstu, jį išlaiko. ❗ Taip pat svarbu, kad tokio pobūdžio bylose aplinkybė, kad šalis pati išsikraustė iš gyvenamosios patalpos, gali būti vertinama šios šalies nenaudai. #skyrybos #turtas #padalinimas ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems updated their profile picture.

4 months ago

Teisė Visiems ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems updated their cover photo.

4 months ago

Teisė Visiems's cover photo ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

5 months ago

📌 Įpėdiniui paveldėjus turtą, jis gauna ne tik palikėjo turtą, bet ir skolas, kurių išieškojimą kreditoriai gali nukreipti į paveldėtą turtą. 🚩 Tačiau įpėdiniui žinant apie šią galimybę, jis, priėmęs palikimą, gali vengti palikimo teisės liudijimo išdavimo, net išdavus tokį liudijimą, jau yra galimas išieškojimo iš paveldėto turto procesas.Taigi, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos, nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ar ne. ☝️Tačiau nepaisant to, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (2023-04-27 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-1075/2023)❗ ✔️Paveldėjimo teisės liudijimas suteikia galimybę ne tik įpėdiniui, bet ir jo kreditorių naudai išieškojimą vykdančiam antstoliui disponuoti paveldėtu turtu, tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą. 🚩🚩Jeigu paveldėtojas vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir išviešinti savo turimą nuosavybės teisę į tam tikrą nekilnojamąjį turtą, ieškotojas/antstolis turi galimybę kreiptis į teismą, reikšdamas reikalavimą įpareigoti per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Tokiu būdu suteikiama procesinė galimybė nukreipti išieškojimą į skolininko paveldėtą turtą, dėl kurio jis vengia gauti paveldėjimo tesiės liudijimą, vengdamas išieškojimo bei užkertama teisė jam piktnaudžiauti savo, kaip įpėdinio teisine padėtimi. #palikimas #ipėdinis #turtas #skolos #Išieškojimas ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

5 months ago

Sulaukiame nemažai prašymų pakonsultuoti dėl įžeidžiančių komentarų Facebook ir kituose socialiniuose tinkluose. Naujajame straipsnyje aptariamas teisių gynimo būdas, kuris gali būti taikomas tokiais atvejais. ... See MoreSee Less

Įžeidė Facebook? Kokie neturtinės žalos gynimo būdai galimi be šmeižimo bei garbės ir orumo gynimo? — Teisė Visiems

www.teisevisiems.lt

Patyrusių advokatų komanda teikia ekspertinę teisinę pagalbą įvairiose praktikos srityse, įskaitant civilinę, baudžiamąją, administracinę, darbo, šeimos, turto ir migracijos teisę.

View on Facebook

Teisė Visiems

5 months ago

Sugyventinių atsakomybę už kartu paimto kredito grąžinimą - ar kreditą mokėjusi šalis gali reikalauti kito partnerio atlyginti pusę sumokėto kredito sumos? ❓🏘️Kai du asmenys nusprendžia gyventi kartu nesusituokę, jie pradeda kartu vesti bendrą ūkį, skiria savo lėšas bendriems šeimos poreikiams. ✔️💰 Neretai tokie asmenys pasiima ir kreditą būstui įsigyti ir tampa bendraskoliais, solidariai atsakingais bankui už kredito mokėjimą. Kol tarp šalių nekyla ginčų, jie gyvena santarvėje bei taikoje, kreditą gali mokėti vienas iš bendraskolių, jei jam leidžia galimybės, nereikalaudamas pusės sumos kompensuoti kito bendraskolio. Kitas partneris tuo tarpu gali prisidėti prie šeimos gyvenimo kitais būdais - rūpinasi buitimi, perka, gamina maistą, rūpinasi buitimi. 👜🍽️🪠📌🚩 Taikaus gyvenimo laikotarpiu klausimo dėl kredito grąžinimo sumos pasidalinimo tarp šalių gali ir nekilti, tačiau tuo atveju, jeigu sugyventinių keliai visgi po kurio laiko, išmokėjus kreditą, išsiskiria, reikia išsiaiškinti kokios yra kreditą mokėjusio bendraskolio teisės bei galimybės atgauti pusę kredito sumos iš buvusio partnerio . ❗ Iš tikrųjų, esant tokiai situacijai, kai sugyventiniai tampa solidariais bendraskoliais, nepaisant to, kad vienas jų mokėjo bankui, o kitas neprisidėjo prie įmokų mokėjimo ar prisidėjo tik dalinai, įvykdžius solidarę prievolę kreditoriui, susiklosto dalinės atsakomybė santykiai tarp bendraskolių. Tai reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. 📌📌Tai reiškia, kad šiuo atveju kreditą grąžinęs partneris įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (šiuo atveju - sugyventinės) įvykdytos prievolės dalies.☝️❗ Tokiu atveju, neįrodžius, kad tarp partnerių egzistavo susitarimas, kad visas kredito įmokas už abu solidariuosius skolininkus moka tik vienas partneris, nereikalaujant jų (jų dalies) grąžinimo iš atsakovės (tokio susitarimo egzistavimą turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad toks susitarimas buvo), jis turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą partneriui atlyginti pusę sumos, sumokėtos, kaip kredito grąžinimas (atimant įmokas kurias partneris jau yra sumokėjęs). #sugyventiniai #partneriai #solidariatsakomybe #kreditas #atgreztinisreikalavimas ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

5 months ago

➡️➡️➡️🏘️ Pastačiau ir pardaviau gyvenamąjį namą, statytą ūkio būdu. Dabar pirkėjas kreipėsi dėl namo neatitikimo kokybės reikalavimams ir prašo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.💰 Ar namą pastatęs savo jėgomis, turiu tokias pat pareigas užtikrinti jo kokybę pirkėjui kaip ir bet koks stambus vystytojas?👀Su tokiu klausimu kreipėsi į mus klientas, prašydamas įvertinti jo galimybes teisme apsiginti nuo pirkėjo pareikšto ieškinio, kuris teigia, kad įsigijo nekokybišką namą. Kliento nuomone, jam, kaip namą pastačiusiajam ūkio būdu, neturėtų būti taikoma tokia plati atsakomybė už daikto kokybę, kaip rangovams o jeigu ir taikoma, tai tik iki daikto perleidimo momento (pavyzdžiui galėtų būti taikoma jam namą nuomojant)❓❓✔️✔️ Pasitelkdami kasacinio teismo praktiką klientą pakonsultavome, kad Statybos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis apibrėžta rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra taikoma ir rangovui, pastačiusiam statinį ūkio būdu, ir yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. ❗🚩 Pirma, gyvenamojo namo statytojos vykdoma veikla vertintina visų pirma kaip ginčo gyvenamojo namo sukūrėjo, t. y. gamintojo, veikla, toks gamintojas išsaugo ryšį su savo sukurtu daiktu – statiniu net ir perleidus šį statinį tretiesiems asmenims. 🚩 Antra, rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta erga omnes (prieš visus), todėl jos pažeidimo atveju rangovui taikoma atsakomybė. Taigi, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to kokiu būdu statytas namas. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

6 months ago

Bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo parodų įrodomoji galia. 🕵️Vykstant teisminiam ginčui, neretai bylos dalyviai kviečia liudytojais savo giminaičius, partnerius, kitus artimus žmones, kuriems yra žinomos ar gali būti žinomos ginčui svarbios aplinkybės. Tad teismams tenka vertinti tokių asmenų, galimai suinteresuotų bylos baigtimi, parodymus, paaiškinimus. ❓Ar visais atvejais tokie suinteresuotų asmenų parodymai turėtų būti pripažįstami nepatikimais dėl liudytojo ryšio su bylos šalimi?☝️ 🚩Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022, 50 punktas).✔️ Taigi, iš minėtos LAT praktikos seka išvada, kad aplinkybė, jog liudytojas galimai suinteresuotas duoti vienai iš bylos šalių palankius parodymus, nereiškia, kad jo parodymai bus vertinami kaip nepatikimi, jei jie atitinka patikimumo kriterijus, t.y. yra . nuoseklūs, išsamūs, detalūs. Tačiau tokio liudytojo parodymus net ir pripažinus patikimais, nebūtinai bus įrodyta aplinkybė, nes teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

6 months ago

Kavinėje įvyko nelaimingas atsitikimas? Kas atsakys? ☕🌭2021-03-21 Kauno apygardos teismas atsakė į šį klausimą nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-196-413/2023, kurioje nustatyta, kad kavinės lankytoja Palangoje lankydamasi kavinėje, atsisėdusi ant kėdės, ant kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo įstrigusi stiklo šukė, patyrė sveikatos sužalojimą - pjautinę žaizdą. Patyrusi turtinės bei neturtinės žalos, jis kreipėsi į teismą, reikalaudama kavinės atlyginti jos patirtą žalą. Byloje teismas išaiškino, kad atsakovė yra ūkio subjektas, užsiimantis viešojo maitinimo veikla (gamybine ir prekybine veikla, apimančia maisto gamybą, pardavimą ir jo vartojimo organizavimą). Jos teikiamos paslaugos yra neatsiejamai susijusios su vartotojų konkrečių poreikių tenkinimu ir jų teisių šioje paslaugų srityje įgyvendinimu, todėl ieškovei tenka pareiga užtikrinti, kad viešojo maitinimo patalpa (-os), jų įranga atitiktų higienos, saugos darbe ir kitus maitinimo įmonei keliamus reikalavimus, o įvykus nelaimingam atsitikimui – įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui žalą, padarytą nesaugiu maistu ar nesaugia paslauga (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnis). ☝️🚩 Tiek pirmosios tie apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė neužtikrino saugių paslaugų suteikimo savo klientams sąlygų, kadangi ant atsakovės kavinės inventoriaus (kėdės) buvo pašalinių daiktų (į kėdę įstrigusi stiklo šukė), dėl ko buvo sužalota kavinės lankytojo (ieškovės/vartotojo) sveikata.❗ Taigi, net ir nutikus nelaimingam atsitikimui viešojo maitinimo vietoje, atsakinga yra būtent maitinimo įstaiga, kuri turi atlyginti lankytojo patirtą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.💰 Šioje byloje teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, pažymėjo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, kurių 4.2.2 punkte nustatytas iki 5 MMA dydis, kai nesunkaus sveikatos sutrikdymo laikotarpis trunka nuo 1 iki 3 mėnesių. 🔜Teismams neretai kyla klausimų dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, tad manytina, kad šis poįstatyminis teisės aktas galėtų būti vienas iš neturtinės žalos dydžio orientyrų. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

6 months ago

Vaiko gyvenimas, taikant 50/50 modelį su abiem tėvai po skyrybų. Kada jis nustatomas?👪Pastaruoju metu pastebima tendencija prašyti teismo nustatyti 50/50 vaiko su tėvais bendravimo modelį. Tačiau Lietuvos teismai, skirtingai nuo kitų Europos valstybių, ypač skandinavų valstybių teismų, šį modelį taiko labai rezervuotai, vertindami, ar toks bendravimo modelis pirma geriausiai užtikrins būtent vaiko interesų apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatavo, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).Tuo tarpu vėlesnėje praktikoje, pasisakydamas dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo, pavyzdžiui, teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 58 punktas).Tačiau kartu teismai atkreipia dėmesį, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.Taip pat tokiose bylose svarbią reikšmę turi paties vaiko nuomonė bei noras, o taip pat Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada dėl tokio modelio taikymo. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

6 months ago

📜🖌️ 💰 Pirkėjų teisė reikalauti ne tik nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, jiems įsigijus netinkamos kokybės daiktą, bet ir reikalauti kompensuoti dėl rinkos kainų pokyčio atsiradusius nuostolius. Kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime turėjo nemalonią patirtį, įsigijęs nekokybišką daiktą. Tokiu atveju vieni numoja ranka ir neinicijuoja "ilgo, skausmingo ir brangaus" savo teisių ginimo proceso, ypač jeigu pardavėjas nesutinka su pareikšta jų atžvilgiu pretenzija dėl daikto nekokybiškumo. Kiti gi yra pasiruošę savo teises ginti, tačiau nežino, kokios šiuo atveju yra jų galimybės bei kokius reikalavimus pardavėjui jie gali reikšti? ❓ Ar gali reikalauti ir papildomų nuostolių atlyginimo, jei dėl nepasekusio sandorio nebegali už atgautą pinigų sumą įsigyti analogiško daikto, nes daikto kaina padidėjo?Civilinio kodekso 6.334 straipsnyje numatyta, kad nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:📌 kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;📌 kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;📌 kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;📌 grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.☝️ Taip pat svarbu paminėti, kad be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų specialių teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti taip pat ir nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo. 🚩 Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334, 6.399 straipsniuose, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu su nuostolių atlyginimu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. ❗ Tačiau atlyginami turi būti tik tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais.Taigi, pirkėjas turi teisę pardavėjui papildomai reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, jeigu, pritaikius CK 6.334 str. numatytą teisių gynimo būda, atlyginti ne visi patirti pirkėjo patirti nuostoliai.✔️ Vienoje iš bylų pirkėjai, įsigiję netinkamos kokybės namą, kuriam buvo nustatyti paslėpti fundamento trūkumai, pareiškė reikalavimą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Kartu pirkėjai pažymėjo, kad tik nutraukus sutartį ir taikius restituciją, nebūtų įgyvendintas jų teisėtų lūkesčių principas, nes pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos kainoms, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai už gautą 116 210 Eur sumą negalės įsigyti gyvenamojo būsto, lygiaverčio įsigytam 2013 m. rugpjūčio 19 d. Dėl to ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 145 790 Eur nuostolių atlyginimo – namo ir sklypo rinkos vertės (darant prielaidą, kad namas yra be trūkumų) bei kainos, kurią ieškovai sumokėjo už namą ir sklypą skirtumą (262 000 Eur (nekilnojamojo turto be trūkumų vertė) – 116 210 Eur (ieškovų sumokėta kaina) = 145 790 Eur).Taigi, pirkėjai prašė atlyginti dėl rinkos kainų svyravimo atsiradusį kainų pokytį ir teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirkėjai pasirinko galimus jų pažeistų teisių gynimo būdus – taikyti specialųjį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą jų pažeistų teisių gynimo būdą kartu su bendruoju teisių gynimo būdu – reikalauti atlyginti nuostolius, kurie nekompensuoti pritaikius CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisų gynimo būdą, ir toks pasirinkimas yra galimas.🚩❗ Šioje byloje teismas tenkino pirkėjų reikalavimą tiek dėl restitucijos, tiek ir papildomų nuostolių, atsiradusių dėl to, kad už grąžintus pinigus pirkėjai dėl rinkos kainų svyravimo nebegalės įsigyti nekilnojamojo turto, atlyginimo (2023 m. kovo 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-106-912/2023)Foto : www.pixabay.com ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

7 months ago

Dėl įsigyto namo trūkumų, kurie nebuvo matomi daikto įsigijimo metu, bet paaiškėjo po pusmečio, ištaisymo išlaidų atlyginimo. Vienoje iš bylų Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo ginčą dėl nuostolių atlyginimo, pardavus daiktą su paslėptais trūkumais. (2023 m. kovo 7 d, nutartis byloje Nr. e2A-137-407/2023).Byloje nustatyta, kad, įsigijus gyvenamąjį namą, kurio pirkimo metu pirkėjai jokių esminių trūkumų nepastebėjo, praėjus apytiksliai pusei metų, pirkėjai pastebėjo įtrūkimą namo sienoje, kuris plėtėsi, trūko grindys, atsirado įtrūkimai lubose, namo išorėje, per lubas pradėjo tekėti vanduo. Kreipusis į ekspertus, atlikus gyvenamojo namo apžiūros, matavimo ir skaičiavimo veiksmus, buvo parengta ataskaita, kurioje konstatuota, kad gyvenamasis namas turi esminių defektų, kurių priežastis – neteisingai įrengti pamatai. Dėl šių defektų namas negali būti eksploatuojamas, nes yra labai didelis pavojus, kad namas gali sugriūti.Pirkėjams kreipusis į teismą, nors pardavėjai ir neigė tai, kad trūkumai paslėpti, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad netinkamai įrengti gyvenamojo namo pamatai yra paslėpti trūkumai, buvę jau daikto perdavimo metu, kurių pirkėjai (ieškovai) įprastos apžiūros metu negalėjo pastebėti, todėl pardavėjai turi kompensuoti pirkėjams trūkumų pašalinimo išlaidas. Pardavėjai taip pat bandė ginčyti defektų pašalinimo išlaidas, akcentuodami namo nusidėvėjimą, tačiau teismas konstatavo, kad jie nepateikė jokių įrodymų, kad dėl namo nusidėvėjimo minėtos trūkumų pašalinimo išlaidos yra mažesnės. Ši byla aiškiai iliustruoja tai, kad net ir po daikto, kuris atrodė tinkamos kokybės, įsigijimo atsiradę trūkumai, kurie nebuvo ir negalėjo būti matomi jo pirkimo metu, gali būti laikomi paslėptais trūkumais, pareiga kuriuos ištaisyti /ar kompensuoti jų ištaisymo išlaidas kyla pardavėjams. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

7 months ago

Ar vartojimo sutartis yra "šventa karvė"?❓❓Šiuo įrašu norisi įnešti kiek aiškumo, kalbant apie vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą. Šiuolaikiniame pasaulyje, jeigu sandoris nesudaromas turguje ir jei tai nėra vienkartinis pirkimas, o sudaroma, pavyzdžiui, paskolos sutartis, elektros energijos teikimo, sporto klubo abonemento ir kt. paslaugų sutartis, tapo įprasta pasirašyti "sutartėlę". Verslininko elektroniniu paštu yra siunčiama sutartis, su keliuose lapuose išdėstytomis sąlygomis su prašymu - pasirašyti arba tiesiog FYI "žiniai".Ilgainiui, pradėjus vykdyti sutartį, vartotojas supranta, kad sutarties tam tikros sąlygos jam netinka, pvz. per didelės neaptartos vartojimo palūkanos, sudėtingos sutarties nutraukimo sąlygos, gautų "naudų/nuolaidų" gražinimo sąlyga ir kitokios sąlygos, kurios apsunkina asmens galimybes keisti paslaugų teikėją, jam sukelia papildomų finansinių praradimų. Vartotojas kreipiasi į verslininką ir nedrąsiai pareiškia, kad nori sutartį nutraukti. Tuomet verslininkas išsitraukia ir mojuoja vartotojo pasirašyta arba jam siųsta sutartimi ir teigia, kad šios sąlygos buvo sutartyje, tad, būk mielas, grąžink visas naudas, gautas taikant tau nuolaidą už energijos teikimą arba nusprendęs iki 12 mėn. termino pabaigos nutraukti sutartį su sporto klubu, mokėk kas mėnesį po 10 eurų netesybas (iki sueis 12 men. minimalus terminas). Ką vartotojas tokiu atveju daro? ❓❓Ogi kaip nuskriaustas vaikas nulenkia galvą ir mąsto "pats kaltas" "bus pamoka" "sutartis reikia skaityti".... Ar pažįstama? Jeigu dar ne, tai neabejotina nors kartą susidursite su panašia arba net analogiška situacija, kurioje sutartis yra lyg "šventa karvė" ir jau vėlu ką nors keisti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas mojuoja pirštu ir sako, kad viskas ne taip, o sprendžiant, ar nurodyta sąlyga yra individualiai su vartotoju aptarta ( kas turi būti nustatyta), turi būti atsižvelgta štai į ką:📌 CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė – nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. 📌Sutarties sąlygos pripažinimui individualiai aptarta nepakanka to, kad vartotojui būtų sudarytos sąlygos susipažinti su sutarties tekstu ir iš anksto iki sutarties pasirašymo sutarties tekstas būtų pateiktas vartotojui, tačiau svarbu nustatyti, kad vartotojas turėjo galimybę daryti realią įtaką sutarties turiniui, t. y. vartotojas turėjo realią galimybę derėtis ir galimybes keisti sutarties turinį. ✔️❗❗❗ Aplinkybė, kad vartotojas buvo tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis, turi reikšmės sutarties sąlygos skaidrumo vertinimui, tačiau neįrodo, kad vartotojas turėjo galimybę daryti realią įtaką sutarties turiniui.Taigi, jei nustatoma, kad sąlyga nors ir buvo sutartyje, tačiau vartotojas neturėjo galimybės daryti jai įtakos ar derėtis dėl jos, tokia sąlyga negali būti pripažinta individualiai aptarta, todėl laikoma nesąžininga. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

7 months ago

Kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime susiduria su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu ir neretai prireikia teisininko komentaro/pagalbos šiame nelengvame procese, nes kalba eina apie kelis šimtus tūkstančių eurų sumą, paskolas, palūkanas, tad natūralu, kad norisi viską padaryti teisingai, kad vėliau netektų minti teismų slenksčius, samdytis advokatų bei nemiegoti naktimis. 📜🖌️Šiomis dienomis, tiek pirkėjai, tiek pardavėjai suinteresuoti ikisutartinius santykius įforminti preliminariąja turto pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje pirkėjai išreiškia valią pirkti (ir jaučiasi saugūs užsirezervavę turtą), o pardavėjai sutinka būtent šiems pirkėjams parduoti turtą už sutartyje numatytą kainą ir irgi jaučiasi ramūs, kad rado pirkėjus. Neretai pagal preliminariąją sutartį yra mokamas avansas ir/ar susitariama dėl baudų mokėjimo sutarties nesudarius numatytomis sąlygomis, nuostolių atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. ( civilinė byla Nr. e2A-130-912/2023) nagrinėjo apeliacinį skundą byloje, kur susidarė situacija, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta pagal pirkėjams pateiktą projektą būtent pirkėjų iniciatyva, tačiau šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į visas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pagrindinė sutartis visgi nebuvo sudaryta dėl pardavėjų kaltės ir įpareigojo pardavėjus pirkėjams atlyginti nuostolius.. 💰 Taigi tiems, kas ruošiasi pirkti arba jau sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, ši naujausia praktika būtų aktuali ir labai naudinga. ➡️ Bylos fabula:Pardavėjai su pirkėjais sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto (žemės sklypo kartu su namu) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė, pagal kokį žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą bus nustatytas naudojimasis žeme. Tačiau atėjus laikui pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjai sutartį nurodė jau kitą naudojimosi žemės sklypu projektą, dėl kurios nebuvo gautas potencialių pirkėjų sutikimas, jie net nežinojo, kad buvo parengtas naujas projektą, todėl jie nesutiko sudaryti pagrindinės sutarties pakeistomis sąlygomis ir pareikalavo sudaryti sutartį pagal pirminį projektą. Pardavėjas tuo tarpu nusprendė, kad pirkėjai pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti atsisako ir sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartį su kitu pirkėju. Pradiniai pirkėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjų kaltės ir pareikalavo atlyginti nuotolius. ➡️Lietuvos apeliacinio teismo Išvados byloje Nr. e2A-130-912/2023:Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ginčą, pažymėjo, kad, nors preliminariojoje sutartyje nėra susitarimų, priedų, kurių pagrindu atsakovai būtų įsipareigoję parengti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ parengto dviejų butų gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektą, tačiau vis dėlto pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime neteisingai nurodė, kad šalys preliminariojoje sutartyje nustatė, jog visi kiti klausimai, kurie neaptarti preliminariojoje sutartyje, bus sprendžiami sudarius pagrindinę sutartį. ❗❗Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai yra neatskiriama preliminariosios sutarties dalis (CK 6.401 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.401 straipsnio 2 dalies 7 punktą, būsimo gyvenamojo namo preliminariojoje sutartyje privalo būti nurodyta žemės sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamąjį namą ar butą pirkėjo teisė į žemės sklypą. ❗Taigi atsakovai, siekdami pakeisti bendrai naudojamo žemės sklypo plotą, turėjo informuoti apeliantus apie jų teisių į žemės sklypą pakeitimą (sumažėjimą), taip pat nurodyti, dėl kokių priežasčių, naudojimosi žemės sklypu tvarka negalėjo būti parengta pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ projektą, kuris pateiktas apeliantams preliminariosios sutarties sudarymo metu. Svarbu tai, kad atsakovas trumposiose žinutėse patvirtino, kad žemės sklypo planas turėjo būti parengtas pagal pirmąjį (t. y. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą) projektą. ✔️✔️Taigi prie pagrindinės sutarties pridėtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas neatitiko ankstesnio apeliantų ir atsakovų susitarimo.Apeliantai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes žemės sklypo naudojimosi tvarka parengta ne pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ projektą. Atsakovai, keisdami žemės sklypo naudojimosi tvarką, apie tai nepranešė apeliantams, nors žinojo, kad sumažės jų naudojamas žemės sklypo plotas. Tai apeliantams, kaip būsimiems pirkėjams, buvo labai svarbu. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad apeliantai atsisakė pirkti preliminariojoje sutartyje sutartą turtą:📌 Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės, nes jie pateikė notarui naują su apeliantais nesuderintą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, kuris neatitiko pradinio apeliantams sudarant preliminariąją sutartį pateikto projekto.❗Toks atsakovų elgesys vertintinas kaip vengimas sudaryti pagrindinę sutartį anksčiau šalių sutartomis sąlygomis. Tokių veiksmų rezultate, kad nepagrįstai atsisakoma sudaryti pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį, taikytina atsakomybė, pasireiškianti tiek netesybų mokėjimu, tiek nuostolių atlyginimo forma. #preliminarisutartis #nekilnojamasturtas #pirkimaspardavimas #bauda #netesybos #nuostoliai ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

8 months ago

Ar apeliacinės instancijos teismas gali, peržengdamas apeliacinio skundo ribas, taikyti ieškovo neprašomą teisių gynimo būdą?Lietuvos Aukščiausias Teismas 2023-02-02 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, nagrinėdamas klausimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kai apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva taikė Ieškovo neprašomą teisių gynimo būdą (dėl daikto nekokybiškumo, sumažindamas kainą), pažymėjo, kad: ✔️ Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito pirkėjo teisių gynimo būdo – dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo, kurio ieškovė nenurodė kaip savo reikalavimo, taip pat kurio nepagrindė reikšmingomis tokiam įstatyme nustatytam teisių gynimo būdui taikyti faktinėmis aplinkybėmis ir tokių aplinkybių neįrodinėjo, juo labiau ieškovė nepareiškė reikalavimo pritaikyti konkretų pirkėjo teisių gynimo būdą – daikto pirkimo kainos sumažinimą. ✔️ Šiuo atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – remiantis dviem pagrindais pripažinti sandorio dalį negaliojančia. ✔️Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovės, kaip daikto pirkėjos, teisių pažeidimo neatitiko ieškovės įrodinėto faktinio ieškinio pagrindo. 📌Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį jame nenurodytu faktiniu pagrindu, ne teisiškai kvalifikavo šalių teisinius santykius, bet, pažeisdamas šalių dispozityvumo, rungimosi civiliniame procese principus (CPK 12, 13 straipsniai), peržengė ieškinio ir apeliacinio skundo ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis). ❗❗📌 Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai teismas ex officio peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją.❗📌Apeliacinės instancijos teismas turi pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nurodyti nagrinėjimo, peržengus apeliacinio skundo ribas, teisinį pagrindą, suteikti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims dėl to visa apimtimi pasisakyti (raštu arba žodžiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 46 punktas; kt.).Taigi, apeliacinės instancijos teismas negali, neįspėjęs šalių, taikyti ieškovo neprašomo teisių gynimo būdo, nors toks teisių gynimo būdas turėtų pagrindą konkrečiame ginče. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

8 months ago

Nuo kurio momento atsiranda pareiga mokėti didesnį išlaikymą?Šiuolaikiniame pasaulyje, augant kainoms, didėjant infliacijai nėra retas atvejis, kad yra kreipiamasi į teismą dėl jau priteisto vaikui išlaikymo dydžio padidinimo. Teismų praktikoje kilo klausimas, nuo kurio momento atsiranda pareiga mokėti padidintą išlaikymą vaikui, jeigu teismas tokį reikalavimą tenkina.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas.⤴️ Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, pakeičiama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia paprastai laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. ❗Kita vertus, kasacinis teismas nurodė, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių, – tai, jog CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai). Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami visiškai priešingus teisinius padarinius turintys santykiai, t. y. vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek sumažinant, šios normos aiškinimas ir taikymas gali skirtis priklausomai nuo ginčo santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). 📌Svarbu pažymėti, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama.❗❗ ➡️➡️ Dėl to didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014) - Taigi, tiems , kas kreipiasi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, aktualu žinoti, kad tokiu ieškiniu turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo dienos. 2023-01-26 LAT nutartis byloje Nr. e3K-3-53-943/2023 ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

8 months ago

Įsigyto daikto trūkumas paaiškėjo per 6 mėnesius nuo daikto įsigijimo? Ką tokiu atveju turi įrodyti vartotojas, kad pardavėjui kiltų pareiga atsakyti už daikto trūkumus?📜 CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija skirta vartotojo įrodinėjimo naštai dėl netinkamos kokybės prekės įsigijimo palengvinti tais atvejais, kai daikto trūkumai išryškėja per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo pirkėjui momento. 📌 Taikant minėtą prezumpciją preziumuojama, kad vartotojui buvo perduota netinkamos kokybės prekė; paneigti šią prezumpciją turi pardavėjas. ❗Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, plėtodamas praktiką dėl minėtos prezumpcijos reikšmės šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymui, yra nurodęs, kad vartotojas, siekdamas pasinaudoti aptariama prezumpcija, turi įrodyti tam tikrus faktus: ➡️ pirma, vartotojas turi įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar yra netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui; ❗ vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą, jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju; ➡️➡️ antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. 📌Nustačius šiuos faktus vartotojas atleidžiamas nuo įrodinėjimo, kad neatitikimas egzistavo prekės pateikimo momentu (2022-11-16 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022)Kita vertus, verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje C 497/13).Tačiau jeigu daikto trūkumas paaiškėja vėliau, t.y. po 6 mėnesių, vartotojas nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti, kad daikto kokybės trūkumai egzistavo jau daikto perdavimo metu.Taigi, jeigu daikto trūkumas paaiškėjo ne vėliau begu po 6 mėnesių nuo jo įsigijimo, nedelskite ir kreipkitės į pardavėją dėl trūkumų pašalinimo. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

8 months ago

Ar santuokos nutraukimo bendru sutarimu procese šalims susitarus, kad visas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, tokia sutartis neabejotinai bus tvirtinama?❓📜✔️ Nagrinėjant santuokos nutraukimo bendru šalių susitarimu bylą, santuokos metu įgytą turtą, priklausiusį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, paskyrus vienam sutuoktiniui kitam nepaskiriant jokios kompensacijos, teismai automatiškai tokios sutarties tvirtinti negali. 📌❗ Nors ir yra bendras sutarimas, teismai turi vertinti, ar tokia sutartis atitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o prieš tvirtindamas tokią sutartį teismas turi įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis. ❗❗Tokią pareigą teismas privalo įgyvendinti nepriklausomai nuo aplinkybės, ar pareiškėjai yra atstovaujami advokato ir ar byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, esant atitinkamam šalių prašymui. 💯Taigi teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 39–40 punktai). Paprastai tokios sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teisėtumo patikra atliekama žodinio proceso metu, tiesiogiai teismo posėdžio metu išklausant pareiškėjus ir išsiaiškinant priežastis, kodėl buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, arba šią pareiškėjų poziciją išsiaiškinant kitais būdais (gaunant papildomus rašytinius paaiškinimus ir pan.). ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

8 months ago

Ar gali vienas iš žemės sklypo savininkų užsakyti atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesant kitų bendraturčių sutikimo?🏘Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsakydamas į šį klausimą, 2019 m. spalio 19 d. nutartyje pažymėjo, kad atliekant keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Iniciatyvą atlikti tokius kadastrinius matavimus gali išreikšti ir vienas iš bendraturčių, tačiau įregistruoti juos viešame registre, nesant kitų bendraturčių sutikimo, jis negali. ⁉ Tačiau kas yra tada, jei kiti bendraturčiai neduoda sutikimo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimui?⏩ Tokiu atveju bendraturčių be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas. Siekiant išvengti tokio ribojimo, bendraturčiams be teisėto pagrindo neduodant sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, šiuos matavimus siekiantis atlikti bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tokius matavimus be kitų bendraturčių sutikimo. Teismas, vertindamas bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą, turi įvertinti, ar atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jais nėra pažeidžiamos kitų bendraturčių nuosavybės teisės. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

9 months ago

Papildomas darbas ar tik padidėjęs darbo mastas?❓Kas yra papildomas darbas ir kuo jis skiriasi nuo padidėjusio darbo masto bei kokios yra šių sąlygų pakeitimo procedūros? 📌 Papildomu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdinga šių požymių visuma: ✔️ dirbamas toje pačioje darbovietėje, kaip ir pagrindinis darbas; ✔️ nesulygtas pagrindinėje darbo sutartyje darbas ar einamos papildomos pareigos, t. y. darbuotojo vykdomos darbinės funkcijos negali būti tapačios funkcijoms, nustatytoms pagrindinėje darbo sutartyje; ✔️ papildomas darbas gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku; ✔️ nuolatinio pobūdžio. 📌 DK 197 straipsnyje minimas darbų masto padidinimas yra kitas darbo, viršijančio normalią ar nustatytąją darbo laiko trukmę, atvejis. Nors DK nepateikiama darbų masto padidinimo sąvoka, tačiau kasacinis teismas, atribodamas šią kategoriją nuo papildomo darbo, yra nurodęs, jog papildomo darbo sutartimi yra susitariama dėl visiškai kitos darbo funkcijos, nei yra sudaryta pagrindinio darbo ar pagrindinių pareigų sutartis, o darbo masto padidinimas siejamas su tos pačios pagrindinės darbo funkcijos darbo krūvio padidinimu (arba per normalų darbo laiką, arba per kitą darbo laiką). ❗❗Paprastai tariant, padidėjęs darbuotojo darbų mastas (apimtis) reiškia, kad darbuotojas, atlikdamas tas pačias savo darbo funkcijas, turi įvykdyti didesnes darbo normas. ▶️ Paprastai darbo krūvio padidėjimas yra laikino pobūdžio (pvz., atsiradus poreikiui atlikti laikinai nesančio tokį patį darbą dirbančio darbuotojo funkcijas). Padidinto masto darbas apmokamas už faktiškai atliekamą darbą ir nepriklauso nuo veiklos rezultatų, už kuriuos gali būti skiriamos skatinamosios išmokos. Taigi darbo masto padidinimui konstatuoti būtina įvertinti darbo sutartimi sulygtą darbo krūvį (nustatytą normą) su realiai tenkančiu darbo krūviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-248-2017, 26, 27 punktai). Už darbo sutartį numatytos darbo normos viršijantį darbą apmokama papildomai pagal faktą pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Darbdaviams ir patiems darbuotojams ne visada yra aišku, ar atliekamas darbas yra papildomas ar tai yra darbo normą viršijantis darbas. Tad siekiant nustatyti, ar toje pačioje darbovietėje dirbamas darbas yra darbų masto padidinimas ar papildomas darbas, lemiamą reikšmę turi darbo funkcijos (ne)tapatumas pagrindine darbo sutartimi sulygtai darbo funkcijai (2022-11-16 LAT nutartis byloje Nr. e3K-3-260-1075/2022). Nustatyti, ar darbuotojas dirba papildomą darbą, ar tai yra darbo masto padidėjimas, yra reikšmingas darbo sutarties pakeitimo aspektu, nes yra numatytos skirtingos procedūros. 🔽🔽🔽Pripažinus, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl papildomo darbo, tokia darbo sutarties sąlyga su ieškovais galėjo būti nutraukta nesant darbuotojų sutikimo, įspėjus raštu tokius darbuotojus prieš penkias darbo dienas (DK 35 straipsnio 5 dalis). 💯 Taigi, darbdavys vienašališkai gali nutraukti sąlygą dėl papildomo darbo, nereikalaujant darbuotojo nei sutikimo, nei pritarimo. 📌 Kai, tuo tarpu, siekiant nutraukti sąlygą dėl padidėjusio darbo krūvio, taikytinas DK 45 straipsnis (Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva), kuris numato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.❗Tad šiuo atveju darbo sutarties sąlyga dėl padidėjusio darbo masto negali būti pakeista, nesant darbuotojo pritarimo ar sutikimo. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

9 months ago

🏘️ Kaip santuokos nutraukimo procese dalinamas turtas, kurio įgijimui buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos arba turtas?Kaip žinia, santuokos nutraukimo procese teismas padalina sutuoktinių turtą. Bendroji jungtinė nuosavybė dalinama lygiomis dalimis, jei nenustatomas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, vienas iš kurų - jei nustatoma, kad bendrosios nuosavybės įgijimui sutuoktinis panaudojo savo asmenines lėšas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis).📌 Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos.❗ Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ✔️ ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ✔️ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; ✔️ kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 42, 43 punktai). Tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 55 punktas). ➡️➡️Taigi, jeigu pavyzdžiui butas nupirktas sutuoktinių vienam iš jų investavus, pavyzdžiui, paveldėtas/dovanotas lėšas, tuomet santuokos nutraukimo procese asmenines lėšas investavęs sutuoktinis turi teisę į jų dydžio kompensavimą pinigine išraiška arba pretenduodamas į didesnę turto dalį, jį dalijant natūra. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

9 months ago

📌 Už vaiko mokykloje padarytą žalą gali būti atsakingais pripažinti vaiko tėvai. ✔️Teismai nagrinėjo civilinę bylą, kurioje nustatė, kad vienas iš mokinių, mokykloje per pertrauką mesdamas suledėjusią sniego gniūžtę, sužeidė kitam mokiniui dešinę akį, taip padarydamas turtinę ir neturtinę žalą. Bylą nagrinėję teismai atsakingomis dėl žalos padarymo pripažino tiek mokymo įstaigą, tiek žalą padariusio nepilnamečio motiną. Vaiko motina, nesutikdama su savo atsakomybe, ginčijo tokį teismų sprendimą, teigdama, jog aplinkybė, kad sūnus buvo mokykloje, šalina jos pačios atsakomybę.❗Tačiau LAT teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus pripažino nepagrįstais ir pripažino atsakingais už padarytą žalą tiek mokymosi įstaigą, tiek ir vaiko motiną.LR CK 6.275 str. 2 d numatyta bendra taisyklė, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.📌Tačiau LAT 2022-12-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-469/2022 išaiškino, kad ši norma negali būti aiškinama kaip savaime šalinanti tėvų ar globėjų atsakomybę. Tėvai ar globėjai gali būti atsakingi už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, jeigu nustatomas jų deliktinės atsakomybės prievolės sąlygų visetas, be kita ko, jie nepaneigia, kad žala padaryta dėl netinkamo auklėjimo pareigos vykdymo.Civilinės atsakomybės dėl nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytos žalos atveju veikos neteisėtumas pasireiškia už nepilnametį atsakingo asmens netinkamu priežiūros ar auklėjimo pareigos vykdymu, kai nepilnametis atlieka veiksmus, kurie, jeigu būtų įvykdyti pilnamečio asmens, būtų vertinami kaip neteisėti. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veika (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022, 25 punktas).Tas viena vertus, nepilnametis tėvų, globėjų, mokyklos ar kitos institucijos turi būti prižiūrimas, kad tyčia ar dėl didelio neatsargumo nesužalotų kito asmens. ▶️▶️ Kita vertus, tėvų auklėjimo pareiga apima ir pareigą įdiegti vaikui supratimą, kad žaloti kitą žmogų ar sukelti jam skausmą yra nedora, neleistina ir neteisėta. Šiuo gi atveju teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės sūnus pagal savo amžių (virš trylika metų) turėjo suprasti, kad, mesdamas suledėjusią sniego gniūžtę, gali sužaloti kitą žmogų, sukelti jam skausmą, kad aptariamoje situacijoje elgėsi neleistinai. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog atsakovė žalą padariusio nepilnamečio motina šiuo aspektu netinkamai vykdė auklėjimo pareigą ir nepaneigė savo kaltės dėl sūnaus padarytos žalos. ✔️💯Taigi, ši nauja teismų praktika sugriežtina atsakomybės tėvams taikymą už tinkamą vaikų auklėjimą bei nustato jiems atsakomybę už vaiko veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su netinkamu vaiko auklėjimu, vaikui būnant kitoje vietoje (šiuo atveju - mokykloje). ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

9 months ago

💯 Pagaliau LAT suvienodino teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui iš dalies patenkinus reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra nevienoda, todėl yra poreikis šią praktiką suvienodinti. ▶️ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 išaiškinta, kad civilinio proceso teisės normose nenustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimtys bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šios praktikos laikytasi ir kai kuriose vėlesnėse kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.❗Tuo tarpu pastarųjų kelerių metų kasacinio teismo praktikoje skirstant bylinėjimosi išlaidas bylose, kuriose teismas iš dalies tenkino reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, laikytasi kitokios pozicijos. ▶️ Kaip pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 pažymėta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. ❗❗Visgi, LAT pažymėjo, kad Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant byloje keliamą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai iš dalies tenkinamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, svarbu įvertinti šiam klausimui aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. ✔️ EŽTT yra pažymėjęs, kad nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pirmiausia tais atvejais, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C?olic? pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46). Taip pat EŽTT yra pripažinęs, kad išimtiniais atvejais didelės bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Konvenciją ir tuomet, kai proceso šaliai visiškai nepavyko pagrįsti savo ieškinio ir kai ši šalis dėl tam tikrų priežasčių negalėjo numatyti savo sėkmės perspektyvų, nes, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo rezultatas priklausė nuo naujo teisės klausimo išaiškinimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Cindrič ir Bešlič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 72152/13, par. 107).⛔ EŽTT nuomone, jei nėra svarių priežasčių, pateisinančių tokį rezultatą, tokia situacija ginčą paverčia beprasmiu, o šalies teisę į teismą padaro teorinę ir iliuzinę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C?olic? pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46).➡️➡️ Taigi, EŽTT jurisprudencija atskleidžia, kad mechaniškas taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta taisyklė „pralaimėjęs moka“ gali būti vertinama kaip ribojimas, varžantis teisę kreiptis į teismą.Taigi, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. ❗Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad:📌 Tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes. 💯❗Šis teismų praktikos suvienodinimas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra reikšmingas ir svarbus, manytina, kad paskatins asmenis kreiptis teisminės gynybos dėl neturtinės žalos atlyginimo, nebijant, kad, tenkinus ieškinį iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos viršis priteistos neturtinės žalos dydį. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Kaip vertinami kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykiai?👨‍❤️‍💑📜 ir kokia nuosavybės teisine forma yra įgijamas turtas?Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį.‼✔🚩 Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. ❗ Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). ➡Tačiau aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise 🏘Aškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. ✔Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.‼💯 Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).#bendrojidalinenuosavybe #asmeninenuosavybe #jungtineveikla ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Ar gali draudikas atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką, esant bet kokiam procesiniam pažeidimui?❔ ⚖ Apeliacine instancija bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas akcentavo aplinkybę, kad draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. ⏩⏩ Draudikas turi atsižvelgti į draudėjo padaryto pažeidimo reikšmę visame draudžiamąjį įvykį lėmusių priežasčių kontekste ir draudimo išmoką mažinti gali tik proporcingai pagal pažeidimo reikšmingumą (2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018). ✅ Teisinio reglamentavimo paskirtis – apriboti draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką.Aplinkybė, kad draudėjas nepateikė sąrašo sudegusiame name buvusių kilnojamųjų daiktų, negali būti pagrindu draudikui iš viso atsisakyti mokėti draudimo išmoką (2022-06-07 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. e2A-1063-560/2022). ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Juridinio asmens reputacijos gynimo būdai, skleidžiant nuomonę. 🔊Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat juridinio asmens dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. ✔❗ Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – ✅ pažeidimo pripažinimą✅ publikacijų ribojimą✅ turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt., tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021). ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

🚚 Ar visais atvejais, kai krovinį krauna siuntėjas, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą transportavimo metu?🤷‍♂️ ✅ Kad vežėjas būtų atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, turi būti įrodytos visos trys privalomos aplinkybės: ☑ krovinį pakrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, ☑ dėl to susidarė ypatinga rizika ir ☑ tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą.Vienoje iš bylų (e2A-1308-779/2021 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1308-779/2021) buvo nustatyta, kad siuntėjas krovinio diržais nepritvirtino. 🚩 Tačiau teismas nustatė, kad krovinio specifika vežėjui turėjo būti žinoma, o krovinio krovimo eiga nebuvo išskirtinė ir atitiko įprastos tokių pačių krovinių, kurių vežimus atsakovė vykdė anksčiau, pakrovimo sąlygas. ⚖Teismas taip pat nustatė, kad faktinio vežėjo vairuotojai, priėmę ir apžiūrėję krovinį bei vėliau jį tvirtindami, nes siuntėjas pakuotės netvirtino, pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį turėjo atsisakyti vežti krovinį, jei būtų nustatę, jog krovinio pakuotė yra netinkama, tačiau to nepadarė, priėmė krovinį vežti be pastabų. Krovinio priėmimas vežti, suvokiant, kad jis netinkamai pritvirtintas, sukėlė atsakomybę jau vežėjui. ‼Teismai pasisakė, kad krovinio priėmimo ir tvirtinimo aplinkybės rodo, jog vežėjas ✔ neskyrė reikiamo dėmesio tam, jog būtų užtikrintas saugus krovinio gabenimas, tiksliau, elgėsi taip, kaip analogiškoje situacijoje rūpestingas ir atidus vežėjas nesielgtų, o tai lemia vežėjo nerūpestingumo prilyginimą tyčiniams veiksmams. ⏩ Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. ☑ Iš byloje esančių duomenų nustačius, kad krovinys transporto priemonėje čiuožinėjo (fiksuotos net 0,5 m slydimo žymės), krovinių apsauginiai metaliniai rėmai buvo susipynę tarpusavyje, metalinių rėmų buvo neįmanoma atskirti be pjovimo, vadinasi, jie susipynė transportavimo metu, metalinių rėmų čiuožinėjimas turėjo sukelti atitinkamą triukšmą, todėl krovinį gabenant ilgą maršrutą (Prancūzija – Lietuva), akivaizdu, kad transporto priemonė turėjo ne kartą sustoti ir buvo visos galimybės vairuotojams patikrinti, ar įranga gabenama saugiai ir stabiliai.‼💯 Taigi, teismai konstatavo, kad krovinio priėmimo ir tvirtinimo aplinkybės rodo, kad vežėjas neskyrė reikiamo dėmesio tam, jog būtų užtikrintas saugus krovinio gabenimas, elgėsi taip, kaip analogiškoje situacijoje rūpestingas ir atidus vežėjas nesielgtų, o tai lėmė vežėjo nerūpestingumo prilyginimą tyčiniams veiksmams, dėl ko jis prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais. #CMR #kroviniosugadinimas #vezejoatsakomybe ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtų ribojimų nustatymas, žemės sklypo savininkui nesutinkant. 🏕 ❔ Ar teismas gali savo iniciatyva pakeisti netinkamą tesių gynimo būdą tinkamu? ⚖ LAT savo naujausioje praktikoje nurodė, kad tuo atveju, jei į įstatyme nurodytą teritoriją (teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) patenka kitas žemės sklypas ir šio sklypo savininkas neduoda sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtų ribojimų nustatymo, o įstatyme nurodytos teritorijos nustatymas nepatenka į atvejų, kai žemės savininko sutikimas nereikalingas, sąrašą, suinteresuotas asmuo (žemės sklypo savininkas) savo tinkamo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teises gali įgyvendinti kreipdamasis į teismą, kad jo naudai teismo sprendimu būtų nustatytas servitutas svetimam daiktui (tarnaujančiajam daiktui) remiantis servituto institutą reglamentuojančiomis teisės normomis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika.🚩 Tačiau asmuo negali prašyti teismo įpareigoti žemės sklypo savininką duoti sutikimą dėl tam tikrų ribojimų nustatymo. 🔊❔ Ar teismas gali išeiti iš ginčo ribų ir taikyti kitą teisių gynimo būdą, nei prašoma ieškinyje? ☑ CK 1.137 ir 1.138 straipsniuose nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 26 punktas). ✅ Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Būtent ieškovas turi tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (nurodydamas savo pasirinktą teisių gynybos būdą) ir pagrindą bei įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.🚩🚩 Taigi, ieškovui prašant taikyti vieną jo teisių gynimo būdą, kaip šiuo atveju -įpareigoti žemės sklypo savininką duoti sutikimą specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymui, teismas savo iniciatyva negali pakeisti teisių gynimo būdo nustatydamas servitutą, kai ieškovas neprašė taikyti šio teisių gynimo būdo (kai būtent toks teisių gynimo būdas taikytinas tokio pobūdžio bylose).#servitutas #teisiugynimas #specialiossalygos ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Kada įmonės vadovas laikomas įvykdžiusiu pareigą organizuoti buhalterinę apskaitą įmonėje?⁉ Ir kokios neigiamos pasėkmės, neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų? Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ne tvarkymą. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. ✅Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. 🚩 Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pareiga išsaugoti bendrovės finansinės apskaitos dokumentus tenka taip pat bendrovės vadovui, o už jų neišsaugojimą gali kilti civilinė atsakomybė.⏩ Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. ⏩⏩ Jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui (BAĮ 19 straipsnio 4,5 dalys).✔ Jeigu nustatoma, kad nėra išsaugoti finansinės apskaitos dokumentai, nepateikta įrodymų ir nenurodyta objektyvių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad dokumentų negalima pateikti (pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nėra objektyvi aplinkybė, lėmusi dokumentų nepateikimą), t.y. direktoriai nevykdė savo pareigos išsaugoti finansinius dokumentus, laikytina pagrindu taikyti contra spoliatorem prezumpciją ( contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti).#BuhalterineApskaita ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Ar preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo -pardavimo gali būti kvalifikuojama kaip pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis?Gali, tačiau reikalingos tam tikros sąlygos. Tuo atveju jeigu preliminariojoje sutartyje susitarta iš esmės dėl visų esminių Turto pirkimo–pardavimo sąlygų, pirkėjas yra visiškai įvykdęs savo įsipareigojimus, t. y. yra sumokėjęs visą Turto kainą, valdo ir naudojasi Turtu kaip savo, pardavėjas leido pirkėjui įsirenginėti butą ir priėmė visą ieškovų sumokėtą Turto kainą, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad tokiu atveju tarp šalių sudaryta sutartis yra ne vien preliminarioji sutartis pagal CK 6.165 straipsnį, t. y. ne vien tik sutartis dėl organizacinių veiksmų atlikimo siekiant ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ji gali būti kvalifikuojama kaip savarankiška sutartis ir atitinkamai gali būti sprendžiama dėl pirkėjų pažeistų teisių gynimo, kai atsisakomą ją vykdyti (2022m. gegužės 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-286-302/2022). ✅ CK 6.309 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad daikto pirkimu ir pardavimu laikomas įsipareigojimas parduoti daiktą, jeigu jis kartu perduodamas būsimam pirkėjui valdyti. ✅ Įstatymai ir teismų praktika nereikalauja, kad kartu su įsipareigojimu parduoti turi būti perduodama nuosavybės teisė. Ginant pažeistas teises pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar buvo perduotas daikto valdymas, o ne nuosavybės teisė. Tai neprieštarauja CK 6.305 straipsnio nuostatai ir teismų praktikoje pateiktam išaiškinimui, kad nuosavybės perdavimas yra pirkimo–pardavimo sutarties požymis. Iš tikrųjų, pirkimo–pardavimo sutartimi iš pardavėjo už atlyginimą (kainą) yra perduodama nuosavybė pirkėjui, tačiau esant ginčui dėl sutarties sudarymo pagal įsipareigojimą parduoti ar pirkti daiktą (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), pakanka nustatyti, kad pardavėjas davė įsipareigojimą parduoti daiktą, t. y. įsipareigojo perleisti už atlyginimą (kainą) nuosavybės teisę, ir daiktą perleido valdyti, t. y. leido daryti jam ūkinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus. Šių sąlygų nustatymas patvirtina, kad nuosavybės teisė perėjo iš pardavėjo pirkėjui ir įformina pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 58 punktas).🚩 Taigi, nustačius, kad perkamas turtas faktiškai perduotas pirkėjui valdyti, pastarasis sumokėjo už jį visą kainą, darytina išvada, jog pirkėjo ir pardavėjo vis dėlto faktiškai buvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, bet ne preliminarioji. kaip vyksta notarinis įforminimas jei šalis atsisako forminti pirkimo-pardavimo sutartį?Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad, jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.🚩 Taigi, reziumuojant, pardavėjui atsisakant įforminti Turto pirkimo–pardavimo sutartį įstatyme numatyta tvarka, teismas Preliminariąją sutartį gali pripažinti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi ir priėmimo–perdavimo aktu.#preliminariojisutartis #pirkimopardavimosutartis ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Darbuotojo laisva valia pakeisti darbovietę ar darbuotojų viliojimas?⚖ Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. ❗ Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo ✅ Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos dispozicija nurodo, jog turi būti atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant pervilioti darbuotojus. Tokie veiksmai gali pasireikšti kaip siūlymas pereiti dirbti į kitą įmonę, turi būti sudaromos sąlygos tam. ⏩⏩ Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti darbą, todėl sąžiningas perėjimas pas kitą darbdavį pats savaime negali būti vertinamas kaip darbuotojo perviliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 74 punktas).Taigi, tik aktyvūs veiksmai, siekiant įtakoti darbuotojo apsisprendimą pereiti dirbti į konkuruojančią įmonę, gali būti priažįstami darbuotojų viliojimu. Tačiau tokios aplinkybės kaip pvz bloga darbo atmosferą po to, kai pasikeitė bendrovės vadovas, nepatvirtina aplinkybės, kad konkuruojančios įmonės atstovai atliko kokius nors aktyvius veiksmus, siekdami pervilioti darbuotojus (2022 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. e2A-253-407/2022)#konkurencija #nesaziningiveiksmai ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

⚖ Nukentėjusiajai teisme pakeitus parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto - teisme vis tiek apkaltinamasis nuosprendis smurtautojo atžvilgiu. ‼Teismai labai rimtai vertina smurto artimioje aplinkoje atvejus, išsamiai tiria įrodymus ir juos vertina, siekdami priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, apginti nukentėjusiojo(-iosios) teises, o kaltininką - teisingai nubausti. 👊🚩 Teismai pažymi, kad fizinio skausmo įrodinėjimas yra ne paprastas procesas. Tokio pobūdžio bylų ypatumas tas, jog dažniausiai smurtaujama aplinkoje, kurioje būna tik kaltininkas ir nukentėjusysis, o pašalinių smurto liudytojų nebūna. Todėl svarbią reikšmę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įrodymu tokiose bylose pripažįstamas ir pvz slapta darytas garso ar vaizdo įrašas. ✔ Smurto artimoje aplinkoje bylose neretai pasitaiko situacijos, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duoda parodymus apie prieš ją panaudotą smurtą, kai tuo tarpu teisme savo poziciją pakeičia (dėl spaudimo, šantažo, baimės, nerimo, ekonominio nestabilumo arba finansinės naudos gavimo, bauimės dėl vaikų ir pan.). Kaip tuomet teismai turi vertinti tokius parodymus? Ar jiems esminę reikšmę turi nukentėjusiosios parodymai, duoti teisme? ar jie vertina įrodymų visumą? Teismai visgi pažymi, kad nustatant tiesą byloje reikšmės turi ne tik nukentėjusiosios parodymų nuoseklumas ar nenuoseklumas, tačiau visos byloje nustatytos aplinkybės, sukuriančios individualų nagrinėjamos situacijos foną. ❗Vienoje iš bylų nukentėjusioji nekardinaliai pakeitė savo parodymus, tačiau būtent dėl svarbiausio kaltinimo elemento – smūgio sudavimo į veidą, nurodė priešingus parodymus tiems, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad galimai ji pati sau sudavė į veidą. Akivaizdu, kad parodymai buvo pakeisti, darant nukentėjusiajai įtaką, jai jaučiant baimę iš kaltininko pusės. 🚩 Tačiau dėl šio pokyčio teismas nukentėjusiosios parodymus vertino bylos aplinkybių kontekste, pažymėdamas, kad esant pateiktoms dviem skirtingoms nukentėjusiosios įvykių versijoms, vadovautis vien teisme duotais kaltinamąjį teisinančiais nukentėjusiosios parodymais, yra neobjektyvu.Vertinant baudžiamosios bylos duomenis, teismas pažymėjo, kad Ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu, t. y., iš karto po įvykio, užfiksuota baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas ir akivaizdi baimė, pažymėta sužalojimo vieta veide; asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant dešinio skruosto matyti kraujosruva, pareigūnui paklausus R. B. kas nutiko, nurodo, kad kaltinamasis trenkė (nuo dešinės veido pusės patraukia pridėtą plastikinį maišelį ir kaire ranka paliečia dešinę veido pusę);Teismai pažymi, kad tokiose bylose svarbią reikšmę turi ir pirmines apklausas atlikusių pareigūnų parodymai, kurioje fiksuojama, ką jiems nurodė nukentėjusiosios apklausos metu. Kaip pavyzdžiui šioje byloje vyriausioji tyrėja nurodė, kad apklausos metu nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus. Nei vienos apklausos metu nenurodė, kad ji buvo kitaip sužalota. Nukentėjusiąją matė po įvykio praėjus kelioms dienoms. Sužalotas paakys matėsi. Atliko akistatą. Nukentėjusioji papildomos apklausos metu nurodė, kad buvo suduota į veidą <...> Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien tai, jog nukentėjusioji teismo metu suabejojo, kad smūgį į veidą jai sudavė kaltinamasis, neįrodo, kad jis prieš ją nesmurtavo. Šiuo atveju nukentėjusiosios parodymai ebuvo vertinami kaip melegingi. ☑‼ Taigi, net ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms aukoms vėliau keičiant savo parodymus teisme smurtautojo atžvilgiu dėl baimės, spaudimo, kitokios fizinės arba psichinės prievartos, teismai visgi ne formaliai ir mechaniškaai nagrinėja tokias bylas, o gilinasi į visas aplinkybes, ypatigą reikšmę suteikia aukų pirminiam parodymams bei nurodytoms aplinkybėms. Įrodymais tokiose bylose gali būti netgi slapta daryti garso, vaizdo įrašai, pareigūnų parodymai bei kitų asmenų, kuriems nukentėjusioji pasakojo apie konfliktą bei prieš ją pavartotą smurtą. #smurtasartimojeaplinkoje #auka #nukentejusioji ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

🎧🎤 Kito konflikto dalyvio atžvilgiu slaptai daryto garso įrašo galia - kokio pobūdžio baudžiamosiose bylose jis turi įrodomąją galią?Nors kai kuriais atvejais garso įrašų turinys negali būti patikrintas kitais duomenimis, nei juos dariusios nukentėjusiosios parodymais, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad kai kurių kategorijų nusikalstamos veikos, pvz.: ✅dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo, ✅ smurto artimoje aplinkojeyra latentiškos, vyksta dažnai tik dviejų asmenų – kaltininko ir nukentėjusiojo akivaizdoje. ‼ Nuo jų nukentėję asmenys dėl įvairių priežasčių bijo arba vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, neturėdami jų pareiškimus patvirtinančių duomenų, o tokius duomenis surinkti su teisėsaugos pagalba sunku ar kartais net neįmanoma. 🔀 Todėl tokiais atvejais, kai nukentėjęs asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kaltininko pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, patvirtinančius kaltininko nusikalstamą veikimą, kaip ir šioje byloje nagrinėjamu smurto artimoje aplinkoje atveju, tai nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 9 dalyje, suvaržymu.✅ Be to, nesant galimybės tokius įrašus patikrinti kitais duomenimis, tai nereiškia, kad negalime jų nepripažinti įrodymais. Tokiu atveju jie vertinami ne atskirai, o kitų įrodymų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, 47 punktas).#SmurtasArtimojeAplinkoje #Smurtas #nukentejusysis ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

❗ Ar nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, kurio neužtenka pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būtu taikomos priemonės, siekiant apginti nukentėjusiąją šalį? ⚡Vadovaujantis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, tokios priemonės gali ir turi būt taikomos, siekiant išvengti dar didesnės žalos nukentėjusiajam asmeniui atsiradimo.🚩 Taigi, gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būti skiriamos šios laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: ✔ įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; ✔ įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.🚩🚩 Kokios šių priemonių skyrimo procedūros?Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo. ‼ Apylinkės teismas sprendimą dėl šių priemonių skyrimo priima ne vėliau kaip per 24 valandas.⏩⏩ Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos tol, kol bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau svarbu pažymėti, kad aukščiau nurodytos nustatytos priemonės neskiriamos, kai smurtautojas yra nepilnametis.🚩#Smurtas #SmurtasArtimojeAplinkoje ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

🚿🧺 Užpylė kaimynas? Patyrėte žalos? Kokias aplinkybes turite įrodyti, kad kaimynui būtų taikoma atsakomybė, pasireiškianti pareiga atlyginti dėl buto užpylimo atsiradusius nuostolius?✅ Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas apipiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.✅ Žalą padariusio asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš kaltininko valdomo buto ar kitų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. ❗ Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. ☑ Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. ⏩⏩ Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų ‼#butouzliejimas ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

✅ Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumo, kai yra sumokama ne procesinius dokumentus pasirašiusiam advokatui, o projektą rengusiam advokato padėjėjui, 2022 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022 išaiškino:Sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens teisės į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apeliacinėje instancijoje ar kasaciniame teisme atlyginimą, esminę reikšmę turi tai, kas – advokatas ar advokato padėjėjas – atliko atstovavimo veiksmus, o ne tai, kieno iš jų vardu surašyti apmokėjimo dokumentai; tarp šių asmenų nesant ginčo, teismas neturi vertinti jų vidinių finansinių santykių.❗⚖ Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pripažino pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tuo pagrindu, jog išlaidos patirtos ne už advokato, o už advokato padėjėjo paslaugas.#bylinejimosiislaidos #Advokatas #advokatopadejejas ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Nuo kurio momento juridinio asmens akcijas įgijęs asmuo įgyja visas turtines ir neturtines akcininko teises? 🖋🧾 ⚖ Vadovaujantis teismų praktika, nuosavybės teisė į uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas įgyjama, ir kartu įgyjamos akcininko teisės, nuo įrašo atlikimo bendrovės akcijų sąskaitose. Kasacinis teismas, aiškindamas akcininko teisių įgijimo momentą, nurodė, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra 📜 įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. ‼ Uždarosios akcinės bendrovės nematerialios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dėl nematerialių akcijų perleidimo sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. 🚩 Taigi, nuosavybės teisei į nematerialias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: ✅1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); ✅ 2) nematerialių akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. ❗ Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti ABĮ nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

Ranga ar paslaugų teikimas? Kur skirtumas?❔🤷‍♂️🚩 Neretai ginčus nagrinėjantiems teismams tenka kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius, identifikuojant jų rūšį. Neretai santykiai būna panašūs, tad kvalifikuoti pagal vieną arba kitą teisės normą yra ypač svarbu, nes nuo santykių rūšies priklauso esminiai dalykai, tokie kaip, pvyzdžiui, nuostolius patyrusio asmens gynybos būdai, jo galimi reikalavimai ir pan. ✔ Teismas neretai susiduria su rangos ir atlygintinų paslaugų santykių atribojimu. ⚖ Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). ⚖ Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. ‼ Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. ⏩⏩ Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

1 years ago

🚩 Neteisėtos sudėties teismas (asmeninių ryšių pagrindu) 🚩Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-421/2019, vertindamas asmeninių ryšių svarbą sprendžiant, ar pareiškėjo dvejonės dėl teisėjo nešališkumo stokos buvo objektyviai pagrįstos konstitucinės asmens teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimo užtikrinimo kontekste, pažymėjo, kad : ✅ ta aplinkybė, jog bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjos sutuoktinis buvo vienas iš advokatų profesinės bendrijos steigėjų, partneris bei praktikuojantis advokatas, kurioje dirbantys kiti du advokatai toje byloje atstovavo atsakovui ir trečiajam asmeniui, sudarė pagrindą pripažinti, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.❗🔊 Teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo R. B. santuokiniai ryšiai su advokate, kuri savo veiklą vykdo advokatų kontoroje kartu su atsakovams bei tretiesiems asmenims atsakovų pusėje šioje byloje atstovavusiais advokatais ir advokato padėjėja, galėjo ieškovui, kuriam priimtas nepalankus apeliacinės instancijos teismo sprendimas, objektyviuoju aspektu sukelti pagrįstų abejonių, kad teismo sudėtis nebuvo tokia, kuri garantuotų teismo nešališkumą ir atitiktų Konvencijoje įtvirtintą standartą, taikant objektyvųjį testą. ⏩⏩ Tokios abejonės privalėjo būti pašalintos kolegijos pirmininkui ir pranešėjui nusišalinant nuo bylos nagrinėjimo CPK 66 straipsnio pagrindu (CPK 68 straipsnio 1 dalis) ir taip užtikrinant proceso dalyvių teisę į nešališką teismą. ⏩⏩ Dėl to konstatuotina, kad, nagrinėjamoje byloje nepritaikius teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo instituto, tokia susiklosčiusi situacija objektyviai sukelia abejonių dėl teisėjo (teismo) nešališkumo ir pažeidžia ieškovo teisę į nešališką teismą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 21 straipsnis). ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Asmuo įsigijo kačiuką, kuriam praėjus 10 dienų po įsigijimo buvo konstatuotas FIP virusas (koronavirusas), sukėlęs vidaus organų pakitimus, dėl kurių kačiukas buvo užmigdytas.😺💉Įsigijęs kačiuką asmuo prašė teismo priteisti jam už kačiuką sumokėtą sumą (virš 2 000 Eur) bei atlyginti jam moralinę žalą. ⚖ Teismas ieškinį atmetė, tokį sprendimą motyvavęs tuo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad kačiukas pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu jau sirgo, nes FIP viruso inkubacinis laikotarpis nuo pirmos replikacijos makrofaguose iki klinikinės ligos trunka nuo keleto dienų iki mėnesių, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas įrodė savo reikalavimus. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Darbo sutarties nutraukimas be darbuotojo kaltės, kai darbo funkcija tampa perteklinė įmanoma tik tais atvejais, kai pareigybė panaikinama?❔❔🤷‍♂️ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažįstama pertekline tada, kai ✅ darbdavys visiškai atsisako darbuotojo atliekamos darbo funkcijos arba, ✅ optimizuodamas darbo resursus, nusprendžia, kad tas pačias ar panašias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020, 29 punktas). Taigi, ne tik darbuotojo atliekamos darbo funkcijos išnykimas, bet ir šios funkcijos vykdymo apimties sumažėjimas gali nulemti, kad ši darbdaviui tampa perteklinė, t. y. priežastimi nutraukti darbo santykius nurodytu teisiniu pagrindu.🚩 Funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams arba jų dalis pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų priskiriama sukurtai naujai pareigybei, taip pat gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją DK 57 straipsnio nustatyta tvarka (2022 m. kovo 9 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-943/2022). ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Ar galima darbo sutartyje, sudaromoje su trečiosios valstybės piliečiu, iš anksto numatyti, kad visi kylantys darbo ginčai bus sprendžiami Lietuvos teismuose?⁉🤷‍♂️✔ Lietuvos darbdaviams samdant trečiųjų valstybių subjektus (pvz. logistikos, statybų sektoriuose), kilus ginčams dėl darbinių funkcijų vykdymo, darbaviai susiduria su teismingumo taisyklėmis, kurios apriboja darbdavių teises reikšti ieškinius darbuotojams Lietuvos teismuose, kadangi DK 215 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka. ⚖🔊 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginčą dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, yra imperatyvi ir pripažintina lex specialis (specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Nuo šios nuostatos galima nukrypti tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: ✅ 1) šalys susitarė kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka ir ✅ 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp šalių. 🚩 Nesant šių sąlygų Lietuvos darbo ginčus nagrinėjantys organai turi atsisakyti nagrinėti tokį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020). Vadovaudamiesi nuostata, kad darbo sutarties šalys gali susitarti ginčą nagrinėti Lietuvos teismuose, darbdaviai į darbo sutartis pradėjo traukti nuostatą, kad kilę ginčai yra teismingi Lietuvos teismams. Bet ar tokia nuostata teisėta?🤷‍♂️⏩⏩ Lietuvos teismai tokią nuostatą vertina kaip neteisėtą ir nesudarančią pagrindo kilusiu ginčus nagrinėtio Lietuvos teismuose. Tokį teisinį reglamentavimą teismai vertina kaip draudžiantį darbdaviui sudarant darbo sutartį į ją įtraukti susitarimą, kuriuo būtų paneigiama imperatyvi įstatymo norma (DK 33 straipsnio 4 dalis), todėl netaikytiną. 🚩✔ Vienoje iš bylų Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad susitarimas kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka turi būti sudarytas jau kilus ginčui tarp šalių, o ne iki ginčo kilimo (2022 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo nutratis civilinėje byloje Nr. e2A-258-945/2022), kas eliminuoja galimybę darbo sutartyje iš anksto nustatyti sutartinį teismingumą. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Nėra reta situacija, kai rangos sutartyje numatyta kaina neatitinka išaugusių medžiagų kainos, tad rangovas siekia ją pakeisti, motyvuodamas išaugusiomis medžiagų kainomis. Tokios situacijos reaguojant į šiandieninę situaciją pasaulyje yra ir bus aktualios ateityje. 🤷‍♂️💵⬆Kasacinis teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias šalių galimybę keisti rangos sutarties kainą, yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006 ir kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali būti tik išimtiniais atvejais. ✔ BET Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti, tariantis dėl fiksuotos darbų kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019 ir kt.). ❗❗❗Taigi, matomai, jeigu rangovas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad pakils medžiagų kainos, jis turi teisę į kainos keitimą, o užsakovui nesutinkant kainos pakeisti, rangovas turi teisę remtis CK 6.204 str, ir sutarties sąlygas pakeisti teismine tvarka. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Ar darbo sutarties nutraukimo įspėjimo termino praleidimas yra visuomet pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu?✔❔🚩 Įspėjimo termino nesilaikymas teismų praktikoje paprastai nėra pripažįstamas pakankamu pagrindu darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu: darbdavys gali atleisti darbuotoją sumokėdamas jam darbo užmokestį už įspėjimo laikotarpį. 🚩 Konstatavęs įspėjimo termino praleidimą, teismas galėjo perkelti darbuotojo atleidimo datą priteisdamas jam darbo užmokestį už pagal įstatymą numatytą įspėjimo terminą.🚩 Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos gali būti taikomos tik tokiais atvejais, kai nekyla abejonių dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo, o yra konstatuojami tik procedūriniai darbo sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimai. #darbosutartiesnutraukimas #ispejimas ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas - TIK kraštutinė priemonė?❌👨‍👦⚖🔊 LAT naujausioje savo byloje (2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-781/2022) išaiškino, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas susijęs su rimtais tiek tėvo, tiek ir vaiko teisių (pvz., teisė augti šeimoje, palaikyti ryšius su šeima ir kt.) suvaržymais. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 35 punktas). ☑ Teismas, nagrinėdamas prašymą, susijusį su tėvų valdžios apribojimu, turi būti aktyvus, įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, siekdamas nustatyti, ar tėvų valdžios ribojimo, kaip išimtinės priemonės, taikymas yra pagrįstas ir atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 16 punktas). ✅ Įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-207-378/2021, 48 punktas).🚩 Minėtoje byloje LAT padarė išvadą apie pagrindų nuolatiniam tėvų valdžios apribojimui nebuvimą, akcentavęs, jog nustatyta, kad tėvas palaiko ryšį su sūnumi ir siekia rūpintis juo, įsidarbino, reiškia norą, kad sūnus apsigyventų jo bute. Byloje akcentuotas atsakovo alkoholio vartojimas, šios problemos neigimas, tačiau ❗ byloje neatskleistas šios problemos mastas dabartiniu metu ir galimas žalingas poveikis sūnaus interesams tokiu atveju, jei vaikas apsigyventų kartu su tėvu, nenustatyta, ar tokiu atveju būtų pažeidžiama vaiko teisė augti saugioje aplinkoje. #tevuvaldziosapribojimas ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Eismo įvykio aplinkybės nėra iki galo aiškios. Ar draudikas turi kompensuoti žalą? 🚙☑⚖ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 priimtoje 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodė, kad kai nustatoma, kad eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė, todėl eismo įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju. #draudziamasisivykis ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Apie banko sąskaitos sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumą. www.linkedin.com/posts/rita-balsevice_bankas-saskaitossutartis-sutartiesnutraukimas-activity-6896... ... See MoreSee Less

Rita Balsevičė on LinkedIn: #bankas #saskaitossutartis #sutartiesnutraukimas

www.linkedin.com

Ar bankas gali nevaržomai nutraukti banko sąskaitos sutartį vienašališkai? LAT teisėjų kolegija naujausioje praktikoje išaiškino, kad šalims bendrojoje...

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Ar pirkėjas prisiima atsakomybę ar jos dalį, jei įsigytas automobilis sugenda netrūkus po pirkimo?❔❔🚓🚓 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307-1075/2018). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi. Vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, o tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis.❗❗ ✅ Teismas nagrinėjtoje byloje pažymėjo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog Prancūzijos gamintojų automobiliai nėra tokie patvarūs ir ilgaamžiai, kaip, pavyzdžiui, Vokietijos gamintojų transporto priemonės, todėl asmuo, pirkdamas daugiau, nei 15 metų naudotą transporto priemonę, kai byloje nėra duomenų, jog transporto priemonė visą jos naudojimo laikotarpį išimtinai buvo prižiūrima tik autorizuotuose automobilių centruose, išties rizikuoja įsigyti „nudėvėtą“ automobilį ir pats prisiima bent dalį transporto priemonės sugedimo rizikos. ✅ Ieškovė transporto priemonę įsigijo be galiojančios techninės apžiūros bei neatlikusi apžiūros jokiame autoservise, kas leidžia vertinti, kad ieškovė vadovavosi vien savo žiniomis ir supratimu apie transporto priemones bei prisiėmė galimą riziką dėl busimų gedimų, įsigydama šį automobilį be profesionalios apžiūros ir įvertinimo. ✅ Naudoto daikto kokybei negali būti taikomi lygiai tokie patys kokybės reikalavimai, kokie yra taikomi naujam daiktui. ✅ Nors nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), tačiau įsigydamas naudotą automobilį, pirkėjas turėjo pati įvertinti prekę ar kreiptis į profesionalius specialistus, nes nuo pirkėjo nebuvo slepiama, kad automobilis intensyviai naudotas. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su vartotoju, nutraukimo negalimumas, esant daikto trūkumui.📜❌✔ CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Tai yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. ✔ Skirtingai nei taikant CK 6.334 straipsnį, reglamentuojantį netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu. ❗ Pirkėjo (vartotojo) teisė pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdu, yra siejama su daikto trūkumo reikšme, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai. 🔊l Vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 8 dalimi, pirkėjas neturi teisės vienašališkai nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. 🚩 Tais atvejais, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis, pirkėjas (vartotojas) neturi teisės pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės gynimo būdu, tačiau disponuoja likusių CK 6.363 straipsnio 7 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų pasirinkimo galimybe.⏩⏩ SVARBU PAŽYMĖTI, kad Įstatyme nėra įtvirtintos sąvokos „mažareikšmis“ apibrėžties. Todėl dėl daikto trūkumų vertinimo mažareikšmiškumo aspektu sprendžia ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis vartotojų teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis. ✅ Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės. Pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis, tenka pardavėjui (verslininkui), kuris siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos dėl daikto trūkumo mažareikšmiškumo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020, 38 ir 39 punktai). ⚖ Vienoje iš bylų LAT pažymėjo, kad automobilio sankabos gedimas yra reikšmingas automobilio kokybės trūkumas, nes dėl jo negalima naudotis automobiliu pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl sutarties nutraukimas yra adekvati jos pažeistų teisių gynimo priemonė#vartotojuteisiugynimas #netinkamoskokybesdaiktas ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Servise sudegė automobilis. Kas atsakingas?🚓🔥Vienoje LAT nagrinėtų bylų buvo keliamas klausimas, kas atsako už daikto atsitiktinį žuvimą - užsakovas ar servisas. Situacija tokia: atlikus autimobilio perdažymo darbus servise, užsakovas buvo informuotas kad automobilį galima atsiimti. Tačiau užsakovas nurodytu laiku automobilio neatsiėmė. Servise kilo gaisras, kuriame automobilis sudegė.❔ Kas tokiu atveju atsakingas už daikti neišsaugojimą - užsakovas kuris pavėlavo atsiimti automobilį, ar servisas, kurio teritorijoje automobilis buvo gaisro kilimo metu.🔧🔥⚖ LAT pažymėjo, kad nors užsakovas pavėlavo atsiimti automobilį, rangos sutartis nebuvo pasibaigusi, nes šalys nebuvo įvykdžiusios savo pareigų - automobilis nebuvo perduotas, už darbus nebuvo sumokėta, todėl šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai gaisro kilimo metu.✅Tam, kad šalių sudarytą rangos sutartį būtų galima realiai įvykdyti, užsakovas rangos darbų atlikimo tikslu turi perduoti tokį daiktą rangovui. Kadangi perdavus daiktą rangovo žinion būtent rangovui paprastai pereina to daikto kontrolė, rangovas laikytinas esančiu geresnėje padėtyje, sprendžiant priemonių, kurių turi būti imtasi užtikrinant jam patikėjo daikto saugumą, klausimą. Atsižvelgdamas į tai, įstatymų leidėjas įtvirtino rangovui pareigą dėl jam užsakovo patikėto turto saugumo užtikrinimo, kurios pažeidimas lemia rangovo sutartinės atsakomybės už šio turto praradimą ar sužalojimą atsiradimo pagrindą.❗🔊✅ Vadovaujantis CK 6.657 straipsniu, rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Taigi rangovas šiuo atveju yra atsakingas ne tik už pagrindinių pareigų pagal rangos sutartį įvykdymą, bet ir už užsakovo daikto, kurio atžvilgiu atliekamas tam tikras darbas, saugumo užtikrinimą. ✅Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.657 straipsnyje įtvirtintos teisės normos nuostata „imtis visų įmanomų priemonių“ reiškia, kad paslaugos teikėjui tenkanti turto išsaugojimo pareiga apima visas jam prieinamas protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartą atitinkančias priemones, užtikrinančias turto saugumą. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina nustatyti ne tik tai, ar paslaugos teikėjas apskritai ėmėsi kokių nors priemonių paslaugos gavėjo perduoto turto saugumui užtikrinti, bet ir tai, kokios konkrečiu atveju realios priemonės turto išsaugojimui užtikrinti egzistavo ir ar jos buvo tinkamai išnaudotos. ✅🔊❗kai rangovas yra įmonė (verslininkas), sisteminis CK 6.657 straipsnyje ir 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas lemia, kad tuo atveju, jei rangos sutartis nenustato priešingai, rangovas atsako už jam rangos sutartimi rangos darbų atlikimo tikslu patikėto turto praradimą ar sužalojimą visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos.💯 Todėl šioje byloje dėl ieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo turėjo būti sprendžiama sutartinės atsakomybės pagrindu, vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą CK 6.657 straipsnyje įtvirtintos rangovo sutartinės pareigos pažeidimo aspektu. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Ar nukentėjusioji šalis turi teisę rinktis, kokios atsakomybės formą taikyti - deliktinę ar sutartinę?🚩✅⁉CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis. Plėtodamas šią taisyklę ir pabrėždamas jos svarbą, kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti.Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas). ⚖ Taigi kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. ✔ Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 31 punktą).#civilineatsakomybe #sutartineatsakomybe #deliktineatsakomybe ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Ar daikto servitutas turi būti atlygintinis?🏕Civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.). 🚩 Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais atvejais, kai yra nustatytas administraciniu aktu. Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017, 21, 22 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).#servitutas #atlygintinis ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Kada bendraturčiui gali būti priteisiama kompensacija pinigais už dalinamą daiktą be bendraturčio sutikimo? 🏕🏘🔀Priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: ✅ pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; ✅ antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). ➡ Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus. 🚩 Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). 🚩 Kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-390-701/2018, 47 punktas).#atidalinimasisbendrosnuosavybes ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Kokie veiksmai vertintini kaip sutarties sudarymas?📜🤝✅ Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui Nors galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra.✅ Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas Vienoje iš bylų buvo pripažinta, kad tarp asmenų iš tikrųjų buvo sudaryta sutartis, suderinta žodžiu telefonu ir pasirašyta elektroniniais parašais, nors atsakovas sakė, kad manė, jog pasirašo ne sutartį, o jos projektą. ⚖📜🖋 ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Kuo skiriasi du gyybos būdai: reikalavimas sumažinti darbų kainą bei atlyginti trūkumų ištaisymo išlaidas?🔧⚙🔨⚖ LAT naujausioje nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-345-403/2021 nurodė, kad: ✅taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų. ✅ Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje asmuo siekė papildyti savo gimimo liudijimą, nurodant tautybę - lietuvis. Abu ieškovo tėvų tėvai pagal tautybę yra rusai. Ieškovas neginčijo duomenų apie savo tėvų (vieno iš tėvų) tautybę, tačiau savo prašymą dėl gimimo įrašo papildymo, įrašant, kad pagal tautybę jis yra lietuvis, grindė tuo, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo (pareiškėjo močiutė ir prosenelis iš tėvo pusės buvo lietuvių tautybės asmenys), jam buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas save tapatina su lietuvių tauta, švenčia lietuviškas šventes, laikosi lietuviškų tradicijų, visą savo gyvenimą domėjosi lietuvybe ir kaip asmenybė pritapo būtent Lietuvoje, domisi Lietuvos kultūriniu gyvenimu.Taičiau teismai atmetė iškovo ieškinį, nurodę, kad asmens tautybė nustatoma pagal tėvų/vieno iš tėvų tautybę. Taigi, jeigu nei vieno iš asmens tėvų tautybė nėra lietuvis, toks asmuo negali būti pripažintas lietuviu pagal tautybe (2021 m. gruodžio 22 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-421/2021)#tautybe #lietuvis ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Vaiko išvežimo į užsienį teisėtumo sąlygos.✈👨‍👦CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą.‼ ⚖ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti sprendžiama, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.❌✅ Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. ⏩ Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teisės išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. 🚩 Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju dėl struktūrinių pertvarkymų teisėtumo sąlygos. 📜❌🔨Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu⏩ dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų;⏩ struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. ⏩ Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, ✔ 1) kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir ✔2) kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar ✔ 3) struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).⚖ Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne. Teismas turi nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu ir (ar) nėra tokie sprendimai fiktyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).🚩Bylą dėl skrydžio palydovų atleidimo iš pareigų dėl struktūrinių pertvarkymų nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad visose Europos šalyse tebesitęsianti Covid-19 pandemija ir jos sukelti padariniai turėjo realią neigiamą įtaką visiems oro vežėjams. Kaip nustatyta, būtent dėl nurodytų priežasčių ieškovė turėjo sumažinti skrydžių iš Kauno ir Vilniaus bazių skaičių, kas, tikėtina, lėmė perteklines darbuotojų funkcijas, t. y. ieškovė galėjo užtikrinti skrydžių aptarnavimą su mažesniu keleivių salono aptarnavimo darbuotojų skaičiumi.✅Taigi šioje byloje dalies darbuotojų (skrydžių palydovų) atleidimas dėl struktūrinių pertvarkymų, sumažėjus skrydžių skaičiui dėl pandemijos, pripažintas teisėtu. ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Kada apsaugos darbuotojo naudojama prievarta pripažintina neteisėta?👊❌Vienoje iš apeliacine tvarka nagrinėtų civilinių bylų (Nr. 2A-2808-910/2021) Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad apsaugos darbuotojas patyrė sveikatos sužalojimą nepagrįstai bei neteisėtai panaudojęs fizinę prievartą prieš trečiuosius asmenis, ko rezultate, jiems pasipriešinus, jis liko pats sužalotas.🩸💉 Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai peržiūrėjus ginčo įvykio vaizdo įrašą nustatyta, kad patalpoje asmenys sėdėjo ant fotelių, tuo tarpu ieškovas (apsaugos darbuotojas), sėdėdamas prie stalo, pildė dokumentus. Vienas iš asmenų pakelė telefoną ir, galimai, kažką pasakė. Tuo metu ieškovas atsistojo ir stengėsi iš šio asmens atimti telefoną, tačiau šis jo neatidavė. ✅⏩ Tuomet ieškovas užlaužė aptariamo asmens ranką, šis ėmė priešintis. Jiems abiem atsistojus, prie jų priėjo dar vienas apsaugos darbuotojas. Tada visi trys griuvo, o griuvimo metu sulaikomas asmuo kliudė apsaugos darbuotoją ir sužaloji jį.⚖ Apeliacine tvara bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad vaizdo įraše užfiksuota ginčo situacija patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas neturėjo pagrindo panaudoti fizinę prievartą, nes tuo metu, kai jis nusprendė imtis fizinės prievartos priemonių, sėdėjęs ir tik ieškovą kalbinęs asmuo nekėlė grėsmės nei objekto, nei ieškovo, nei kitų asmenų sveikatai ar gyvybei (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). #suzalojimas #apsaugosdarbuotojas #zalasveikatai ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

👪 Ar vaikui priteistinas išlaikymas privalomai mažintinas valstybės mokamos paramos veikos tėvams ("vaiko pinigai") suma (šiuo metu - 70 Eur)?Analizuojant teismų praktiką išlaikymo bylose, darytina išvada, kad teismai, nustatę vaikui skirtino išlaikymo sumą, iš jos atima taip vadinamu "vaiko pinigus" ir gautą sumą dalina iš dviejų tėvų. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. ❌⚖ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, o tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). ✅‼ Tačiau teismai taipogi atkreipia dėmesį, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas; tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). #islaikymaa #vaikopinigai ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Nuomininkas apgadino baldus?💒🚪🛋🪑 Kokiomis sąlygomis galėsite reikalauti nuostolių atlyginimo už nuomojamame būste esančių baldų apgadinimą?❔🚩❗Pasibaigus nuomos sutarčiai, pamatėte, kad išnuomotame būste buvę baldai yra apgadinti ir norite iš nuomininko prisiteisti atsiradusių nuostolių suma? Kokias aplinkybes turėsite įrodyti teisme? ✔⚖2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2980-643/2021 pažymėjo, kad būtent ieškovei, siekiančiai įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, galinčius lemti deliktinės atsakomybės taikymą (kad nuomos laikotarpiu buvo sugadinta sofa ir lova), teko pareiga tokius jo veiksmus įrodyti ir pagrįsti, t. y. pateikti įrodymus, kad iki nuomos sutarties sudarymo 2016 m. liepos 1 d. atsakovui buvo perduoti geresnės kokybės baldai, palyginus su jų būkle po nuomos santykių pabaigos. Tik tokiu atveju būtų galima daryti prielaidą, kad atsakovas nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos vykdant nuomos sutartį, dėl ko buvo apgadinti daiktai. ‼Teismas byloje pažymėjo, kad nėra pateikta įrodymų, kad sudarant nuomos sutartį perduodami daiktai buvo ženkliai geresnės būklės, negu po nuomos nutraukimo, šalys apie daiktų būklę sudarydamos nuomos sutartį nepasisakė, nebuvo pažymėta, kokios kokybės baldai perduodami sudarant nuomos sutartį, nebuvo padaryta jokių įrašų apie daiktų kokybę, tik buvo akivaizdu, kad baldai nėra nauji, yra naudoti. 💯 Nesant jokių kitų įrodymų, nėra galimybės nustatyti baldų kokybės pokytį nuo nuomos sutarties pradžios iki jos nutraukimo. Būtent ieškovei, siekiančiai, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, kilo pareiga įrodyti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tokių veiksmų neįrodžius, civiinės atsakomybės taikymas yra negalimas, nes pareiga atlyginti žalą negali būti grįsta prielaidomis, kiekviena iš įrodinėtinų aplinkybių privalo būti įrodyta ir pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju neegzistuoja jokie objektyvūs įrodymai, kad būtent atsakovo nuomos laikotarpiu (baldams juos perduodant ne naujus) minėti apgadinimai atsirado, šiam netinkamai vykdant nuomininko pareigas.✅ Šie teismo išaiškinimai yra svarbūs, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo nuomos santykių rezultate. Nuomojant turtą, yra BŪTINA užfiksuoti jo būklę, jį aprašant, fiksuojant nuotraukose ir kitoje medžiagoje, kad, esant turto apgadinimui, būtų įrodyta jo iki nuomos santykių pradžios buvusi būklė. #nuoma #nuostoliai #nusidevejimas #Byla ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Išieškojimo pagal vekselį, kuris turi prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, galimumas. 📜🚩 Tuo atveju, kai vekselis atlieka sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. ➡➡ Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios. ✅ Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).⚖Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus pažymėtina, jog išieškojimas pagal vekselį yra tiesiogiai susietas su pagrindinės prievolės (ne)įvykdymo faktu, taip siekiant išvengti dvigubo išieškojimo. Išdavus paprastąjį neprotestuotiną vekselį kaip prievolės užtikrinimo priemonę, nesukuriama vekselio davėjo ir skolininko solidarioji prievolė.✔‼ Taigi tenkinus ieškinį ir dėl paskolos priteisimo ir dėl vekselyje numatytos sumos priteisimo, kreditorius gautų dvigubą naudą, kas būtų neteisėta ir nepagrįsta (2021-12-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2565-866/2021) ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

Ar reikalavimas dėl statybų pripažinimo neteisėtomis kartu leidžia reikalauti ir visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo?🏣🔨⚙🔧 ⚖ Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-8-916/2015).#neteisetosstatybos ... See MoreSee Less

View on Facebook

Teisė Visiems

2 years ago

0,5 procento dydžio vartojimo kredito palūkanos yra per didelės ir turi būti mažinamos !⬇⬇❌ 2021 m. gruodžio 16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2932-430/2021 Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad:✔ CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. ✔ CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl šalims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) šias nuostatas įvertinti ir sąžiningumo aspektu. ✅ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas).✔ Nutarties 26 p. konstatuota, kad tarp šalių atsiradusiems vartojimo kredito teisiniams santykiams privalomai taikomos VKĮ nuostatos, taigi ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. ✅VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. ❗❗ ➡➡ Nurodytoje nutartyje VAT pažymėjo, kad 0,5 proc. delspinigių norma, t.y. dešimt kartų didesnė nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.), laikytina ne tik prieštaraujančia VKĮ 8 str., bet ir akivaizdžiai per didele, neatitinkančia šalių interesų pusiausvyros ir numatančia nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.💯‼Kokios teismo teisės, nustačius, kad netesybos yra per didelės?❔❔✅ Pripažinus sutarties sąlygą, numatančią nepagrįstai didelį delspinigių dydį, nesąžininga atsakovo atžvilgiu, tokia sąlyga iš viso negali būti atsakovui taikoma ab initio (nuo sudarymo momento). Teismas neturi teisės keisti nesąžiningos sutarties sąlygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų vertinama kaip esanti sąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 52 punktas). Taigi, pripažinus sutarties sąlygą dėl 0,5 procento delspinigių dydžio nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), ji netaikytina. ... See MoreSee Less

View on Facebook