Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Šis BK straipsnis yra inkriminuojamas gana dažnai įvykus muštynėms, konfliktams kelyje, baruose, naktiniuose klubuose ir kitose viešosiose vietose. BK 284 str. yra taikomas tiek vienas, tiek kartu su kitais BK straipsniais, esant nusikalstamų veikų sutapčiai (pvz. kartu su BK 140 str. (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), BK 138 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), BK 145 str. (grąsinimas nužudyti) ir kt.). Analizuojant teismų praktiką, matyti, kad neretai kyla ginčų dėl viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių asmens veikloje nustatymo, vadovaujantis kuo, šios nusikalstamos veikos padarymu įtariamų/kaltinamų asmenų gynėjai teismuose įrodinėja jų ginamųjų nekaltumą arba administracinės atsakomybės pagal Administracinių teisių pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį (smulkus chuliganizmas) taikymą.
Siekiant konkretizuoti, kokiais atvejais asmuo yra trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 str. už viešosios tvarkos pažeidimą, o kada jo veiksmuose konstatuotinas šios nusikalstamos veikos nebuvimas, kartu jam taikant arba netaikant administracinę atsakomybę pagal ATPK 174 str., vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) aktualiausia praktika viešosios tvarkos pažeidimų bylose, šiame straipsnyje yra teikiama BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių teisinė analizė, ją iliustruojant pavyzdžiais iš teismų praktikos.
Objektyviosios pusės požymiai
Viešosios tvarkos pažeidimas objektyviai pasireiškia nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimu viešoje vietoju įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis ar vandališkais veiksmais, tokiu būdu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką.
Žemiau pateikiama detalesnė viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių teisinė analizė.
Objektas
Šia nusikalstama veika yra kėsinamasi į viešąją tvarką (nusikaltimo pagrindinis objektas) bei žmogaus sveikatą, garbę, orumą, nuosavybę (papildomi /fakultatyvūs objektai).
Nusikalstami veiksmai
Siekiant asmeniui inkriminuoti BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką, pirma, reikia nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji vieta gali būti, pavyzdžiui, miesto centrinė aikštė, parduotuvė, automobilių stovėjimo aikštelė, gyvenamojo namo laiptinė, gatvė, ofiso patalpos, poliklinika, viešbučio vestibiulis ir pan.
Viešosios tvarkos pažeidimas objektyviai padaromas demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, nepaisant visuotinai priimtų elgesio taisyklių vienu ar keliais BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytais alternatyviais būdais:
1) įžūliu elgesiu,
2) grasinimais,
3) patyčiomis,
4) vandališkais veiksmais.
LAT išaiškino, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Akivaizdu, kad tiek įžūlus elgesys, grasinimai, tiek ir patyčios bei vandališki veiksmai gali pasireikšti įvairiomis formomis bei būdais, todėl nėra nei įmanoma, nei reikalinga konkretizuoti kiekvieną tokį būdą. Siekiant pailiustruoti veiksmus, sudarančius viešosios tvarkos pažeidimo objektyviosios pusės požymius, yra pateikiami tokių veiksmų pavyzdžiai iš teismų praktikos:
i) E. G priėjęs prie gyvenamojo namo stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio „Peugeot“, priklausančio R. G., atidarė automobilio priekines vairuotojo pusės dureles, kuriomis kliudė ir apgadino šalia stovėjusio automobilio ,,VW Passat“, priklausančio L. B., dešinės pusės galinį sparną, po to, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, sugriebė E. G. už striukės ir bandė jį ištraukti iš automobilio, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė pastarajam į dešinį skruostą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą.
ii) A. J. ir D. Š. viešoje vietoje – Panevėžio rajone, kaime, prie mokyklos pastato, matant aplinkiniams, elgėsi įžūliai, t. y., pažeisdami žmonių teises į normalią ir ramią aplinką, sukeldami išgąstį bei baimę automobilyje sėdintiems nukentėjusiems E. Ž. ir P. P., bendrais vandališkais veiksmais niokodami ir apgadindami nukentėjusiajam E. Ž. priklausantį turtą – automobilį „Audi A6“ (t. y. A. J., smūgiuodamas rankoje turimu strypu į E. Ž. priklausantį automobilį, suskaldė priekinį automobilio stiklą, nulaužė vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį, įlenkė vairuotojo dureles, tuo tarpu D. Š., stovėdamas šalia automobilio, bandant automobiliui judėti atbuline eiga, mėgino jį blokuoti ir rankoje turimu strypu išdaužė automobilio galinio lango stiklą) (2018 m. kovo 27 d. LAT nutartis byloje Nr. 2K-112-697/2018).
iii) Nuteistasis viešoje vietoje – viešbučio „B.“ priimamajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepaisydamas draudimo, bandė užsirūkyti patalpoje, viešbučio darbuotojų G. Č., A. G. ir V. A. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, metė į sieną atsineštą gėrimo butelį, kumščiu trenkė į ant priimamojo stalo stovinčią lempą ir sugadino jos gaubtą, spyrė į informacijos stendą, dėl to nubrozdino sienos dažus, taip sugadino UAB „N.“ priklausantį turtą (2018 m. vasario 27 d. LAT nutartis byloje Nr. 2K-99-511/2018).
iv) Nuteistasis Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose įbėgo į procedūrų kabinetą Nr. 207, kuriame buvo pradėta mažamečio vaiko skiepijimo procedūra, išsakydamas VšĮ Jonavos PSPC bendrosios praktikos slaugytojai R. P. ją įžeidžiančius žodžius: „žudike, paleisk vaiką, vaikas rėkia, matai, kad nenori skiepytis“, tyčia ją rankomis nustūmė nuo vaiko, dėl ko R. P. atsitrenkė į sieną; kabinete tuo metu buvusiai V. S. išsakydamas žodžius: „beprote, pusprote, ką tu darai, paskaityk, žudikam atvedei savo vaiką“, grasindamas R. P. žodžiais: „žudike, tu buvai perspėta, tu sulauksi“, demonstravo nepagarbą nukentėjusiosioms R. P. ir V. S., sutrukdė procedūrų kabinete paskiepyti mažametį vaiką ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nusikalstami padariniai
Baudžiamosios atsakomybės atsiradimui pagal BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti ir nusikalstamus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.
LAT vienoje iš savo bylų konstatavo, kad tokie veiksmai, kaip necenzūrinių žodžių vartojimas, bandymas ištempti asmenį iš automobilio, smūgis nukentėjusiajam į veido sritį, trenkimas automobilio durelėmis, dėl ko buvo apgadintas šalia stovėjęs automobilis, kilo asmenų išgąstis, pasipiktinimas, sutrikdė visuomenės rimtį.
Kitoje byloje LAT pažymėjo, kad aplinkybę, kad dėl nurodytų nuteistojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina tai, jog nuteistojo viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus matė nukentėjusiojo automobilyje važiavusi keleivė, dėl šio įvykio ji išsigando ir pasimetė, išsigando ir pats nukentėjusysis, jie abu patyrė neigiamų emocijų (2017 m. kovo 21 d. LAT nutartis byloje Nr. 2K-66-942/2017).
Kartu pažymėtina, kad, kalbant apie pavojingus padarinius, akcentuotina tai, kad įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada rodo nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius, t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Pažymėtina, jog sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171/2015, 2K-198/2015)
Kasacinio teismo praktikoje aptinkama atvejų, kai nustačius faktines aplinkybes, pagrindžiančias įžūlių veiksmų faktą (keikdamas necenzūriniais žodžiais J. Č. ir spirdamas jam ne mažiau kaip tris kartus į kojas bei suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais į pilvo ir krūtinės sritį), pažymėjo, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, kad 1) liudytojai konfliktą matė sėdėdami už keliasdešimt metrų stovėjusiame vilkike ir vartodami alkoholinius gėrimus; 2) kitų asmenų, mačiusių konfliktą, nebuvo; 3) į įvykį sureagavo tik P. B., kuris atėjo į konflikto vietą; 4) konfliktas truko trumpai (10-15 min.); pats nukentėjusysis nurodė, kad konfliktas truko apie 5 min); 5) vilkikas, kuriame sėdėjo žmonės ir vartojo alkoholinius gėrimus, stovėjo aikštelėje prie neveikiančios parduotuvės, pašalinių žmonių nebuvo; 6) pats nuteistasis J. K. iškvietė policiją ir laukė jos; 7) nukentėjęs J. Č. nenorėjo eskaluoti šio įvykio, nesikreipė nei į medicinos ekspertus, nei į policiją, nerodo, kad nuteistasis savo elgesiu šokiravo ar šiurkščiai pažemino konfliktą mačiusius asmenis, taip pat nėra duomenų, kad šis konfliktas nutraukė jų poilsį ar toliau trukdė vartoti alkoholinius gėrimus sėdint sustojusiame vilkike, negalima konstatuoti, kad tokie veiksmai sutrikdė visuomeninę tvarką ir rimtį (2016 m. spalio 13 d. LAT nutartis byloje Nr. 2K-310-942/2016).
Subjektyvioji pusė
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog yra būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.
Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt.
LAT savo praktikoje taip apibūdina tyčią: nuteistasis suvokė, jog viešoje vietoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam be tai pateisinančios priežasties demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai (2017 m. sausio 19 d. LAT nutartis byloje Nr. 2K-54-222/2017).
Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).
Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimas
Analizuojant teismų praktiką, prieinama išvados, kad neretai gynėjų pasirenkama gynimo strategija viešosios tvarkos pažeidimo bylose – administracinės, bet ne baudžiamosios atsakomybės taikymas jų klientams. Pažymėtina, kad viešosios tvarkos pažeidimas numatytas tiek BK (284 str.) tiek ATPK (174 str.) (smulkus chuliganizmas), todėl būtina atriboti šiuos du pažeidimus, siekiant nustatyti, kada yra taikomas vienas, o kada – kitas atsakomybės institutas.
ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, apibrėžiant jį kaip necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ATPK 174 straipsnio dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus; o BK 284 str. 1 dalis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą). Taigi baudžiamoji atsakomybė nuo administracinės atribojama tiek pagal veiksmų apimtį (į baudžiamosios teisės sferą patenkantys veiksmai yra pavojingesni, sukeliantys sunkesnius padarinius), tiek pagal padarinius, t.y. nustačius rezultatą- visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.
Vienoje iš LAT nagrinėtų bylų atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, buvo nurodyta, kad nuteistojo veiksmai – automobilio persekiojimas ir jo blokavimas, nukentėjusiojo tampymas po gatvę, vadinimas žeminančiais žodžiais, įremiant jam ir demonstruojant ginklą – atitinka įžūlų elgesį (agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas), kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 str. 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Teismas pažymėjo, jog tokie veiksmai nenumatyti ATPK 174 straipsnio dispozicijoje ir savo pavojingumu negali būti prilyginti šiame straipsnyje numatytai veikai. Be to, nustatyta, kad dėl nurodytų nuteistojo neteisėtų veiksmų kilo BK 284 str. 1 dalyje numatyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, o ATPK 174 straipsnis gali būti taikomas, kai dėl viešosios tvarkos pažeidimo tokių padarinių nekyla. Taigi, vadovaujantis minėtu, LAT padarė išvadą, kad nuteistojo padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.
Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.
