Neretai kyla atvejų, kai viešosios informacijos šaltiniuose skelbiami tikrovę neatitinkantys duomenys apie asmenį (neretai – apie viešąjį asmenį), kurie kenkia jo reputacijai. Tuomet nukentėję asmenys reikalauja viešosios informacijos rengėjus/skleidėjus tuos duomenis paneigti ir neretai – atlyginti patirtą žalą. Tačiau neretai būna, kad žurnalistai paviešina kitų asmenų jiems suteiktą nuomonę, duotą komentarą interviu metu ir pan....Read More
Šiais laikais nėra naujiena Facebook ar Instagram socialiniuose tinkluose pamatyti paskelbta įrašą su kito asmens atvaizdu su neigiamu atsiliepimu/komentaru apie žmogų. Tokiuose įrašuose gali būti skelbiama apie aferistus, nekokybiškai darbus atliekančius meistrus, neištikimas antrąsias puses ir kt. Kaip žinia, melagingos, tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas apie žmogų pažeidžia jo garbę ir orumą, gali pažeisti verslo subjekto...Read More
Teismai, nagrindėdami bylas dėl fizinio asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimų, yra suformulavę taisyklę, kad civilinė atsakomybė galima pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. (Asmens garbės ir orumo gynimas), kai paskleidžiama žinia, faktas, tačiau ne subjektyvi, asmens vertinimu paremta nuomonė, pažeidžianti asmens garbę bei orumą. Teismui nustačius, kad paskleista informacija atitinka...Read More
Nėra retas atvejis, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir/arba teisme laikosi pozicijos, jog jis yra nekaltas bei sako, kad jį melagingai įskundė. Dažnai tai būna nusikaltėlių gynybinė pozicija, kuriai nepasitvirtinus, jie yra nuteisiami. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai asmuo dėl tam tikrų motyvų (keršto, pavydo, pykčio ir pan.) yra iš tikrųjų...Read More
