Įžeidė Facebook? Kokie neturtinės žalos gynimo būdai galimi be šmeižimo bei garbės ir orumo gynimo?

Facebook, Instagram, TikTok ir kitos socialinės erdvės tapo ne tik laisvalaikio praleidimo, croll‘inimo (liet. – naršymo), reklamos erdve, bet ir erdvė, kur vis dažniau galima susidurti su žmogaus teisių bei interesų pažeidimais, įžeidimais, išreikštais nekorektiškų komentarų, įžeidimų forma. Asmenys, kurių atžvilgiu viešai tokie komentarai skelbiami, neretai jaučiasi įžeisti būtent dėl tokių komentarų viešo pobūdžio bei siekia apginti savo teises. Tokie nekorektiški, žeidžiantys komentarai tampa matomi socialinių tinklų naudotojams, kurių tam tikrose grupėse gali būti tūkstančiai arba net šimtai tūkstančių, ir jie ne tik paniekina asmenį, pažemina jį kitų asmenų akyse, bet ir formuojama neigiamą nuomonę apie jį visuomenėje, draugų bei pažįstamų tarpe, gali netgi pakenkti asmens turtiniams interesams, jeigu komentaras susijęs su asmens vykdoma darbine, komercine veikla ir pan.

Įvykus tokiam nemaloniam įvykiui, asmenys ieško gynimo būdų bei priemonių, siekia teisingumo -komentarų pašalinimo bei paneigimo, o taip pat neretai ir neturtinės žalos, patiriamos dėl atsiradusio streso, nerimo, įtampos, atlyginimo. Ne paslaptis, kad dėl tokio viešai paskelbto įžeidimo patiriamas stresas, įtampa, pyktis, įniršis, gali prasidėti sveikatos problemos, sunkumai užmigti.

Teisė Visiems blogo straipsniuose yra aprašyti teisių gynimo būdai, kai asmuo yra viešai šmeižiamas https://www.teisevisiems.lt/baudziamoji-teise/atsakomybe-uz-smeiziancius-komentarus-socialineje-ziniasklaidoje/, taip pat kai jo atžvilgiu skelbiama nuomonė pažeidžia pastarojo garbę ir orumą. https://www.teisevisiems.lt/civiline-teise/civiline-atsakomybe-uz-nuomones-pazeidziancios-asmens-garbe-oruma-dalykine-reputacija-paskleidima/. Šie straipsniai turi nemažai peržiūrų bei susidomėjimo, kas parodo, jos ši problema yra aktuali. Tačiau ne visais atvejais nurodyti pastarieji du teisių gynimo būdai yra perspektyvūs, nes, pirma, kaip žinia, ikiteisminis tyrimas dėl šmeižimo pradedamas itin retai dėl to, kad paskleisti šmeižiantys duomenys turi atitikti informacijos (žinios) kriterijus, tačiau neturėtų būti įžeidžiančiu būdu reiškiama nuomonė, o taikant civilinį teisių gynimo būdą tenka įrodyti visų keturių civilinės atsakomybės elementų buvimą – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę ir neįrodžius bent vieno iš jų toks ieškinys bus atmestas. Tačiau egzistuoja dar vienas viešai įžeisto asmens teisių gynimo būdas, kuris, mūsų vertinimu, yra perspektyvesnis, nes pusę įrodinėjimo naštos perima ikiteisminio tyrimo institucija – policija.

Taigi, šiame straipsnyje pakalbėsime apie trečiąjį teisių gynimo būda –  kompleksinį administracinio nusižengimo bei deliktinės atsakomybės taikymą, kai administracine tvarka nubaudus asmenį už administracinį nusižengimą, inicijuotame civiliniame procese nagrinėjamas klausimas dėl padaryto nusižengimo atsiradusios  neturtinės  žalos jam atlyginimo.

Nedaugeliui yra žinoma, kad asmuo, kurio atžvilgiu viešai socialinėje erdvėje buvo parašytas nekorektiškas, įžeidžiantis komentaras, turi teisę kreiptis į policiją ir teikti pareiškimą dėl Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Nors straipsnio dispozicija tiesiogiai nenumato, kad straipsnis taikomas viešo įžeidimo atveju, tačiau, vadovaujanti naujausia teismų praktika, šis straipsnis apima ir įžeidžiamą kibimą prie asmens viešojoje erdvėje -socialiniuose tinkluose.

ANK 481 str. 1 d.  yra numatyta atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tai yra administracinis nusižengimas, susijęs su viešąja tvarka. Teismai pripažįsta, kad necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius socialinėje erdvėje Facebook parašęs asmuo gali būti pripažintas kaltu pagal ANK 481 str. 1 d. ir jo atžvilgiu gali būti priimtas administracinis nutarimas (pvz. 2023 m. balandžio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje  civilinėje  byloje Nr. 2A-112-544/2023). Įžeistas asmuo tokiame administracinio nusižengimo procese būtinai turi prašyti būti pripažintam nukentėjusiuoju, nes šio statuso pagrindu vėliau inicijuotame civiliniame procese jis turės pagrindą prašyti atlyginti jam jo patirtą žalą.

Nustačius, kad asmuo, pažeidęs viešąją tvarką, nukreipė kaltus neteisėtus veiksmus į konkretaus asmens teisių pažeidimą, kyla deliktinė atsakomybė, kuri skirta nubausti asmenis už neteisėtas veikas, kuriomis padaroma žala ne tik viešai tvarkai, bet materialioms kito asmens teisėms.  Tad asmuo, teigdamas, kad parašyti teiginiai yra žeminantys, pažeidžiantys garbę ir orumą, turi teisę bei procesinę galimybę nutarimo, kuriuo kaltininkas buvo nubaustas pagal ANK 481  str. 1 d., pagrindu inicijuoti civilinę bylą bei prašyti tokiam asmeniui taikyti deliktinę atsakomybę pagal CK 6.263 straipsnį, pagal kurio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, bei prašyti atlyginti jam jo patirtą neturtinę žalą. Civilinės atsakomybės įrodinėjimas būtų palengvintas tokiame procese, nes  nutarimas administraciniame procese, kuriuo konstatuoti kaltininko neteisėti veiksmai, kaltė, turėtų prejudicinę galią šioje byloje ir asmeniui reikėtų tik įrodyti, kad jis dėl tokių veiksmų patyrė žalą, kuri tiesiogiai susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais, o taip pat pagrįsti žalos dydį. Asmuo turėtų įrodyti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį, pagrįsti, kodėl reikalauja būtent minėtų dydžių. Taigi, visas įrodinėjimas susivestų į žalos fakto bei dydžio įrodinėjimą.

 Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Tačiau tokio pobūdžio bylose teismai pripažįsta, kad Facebook grupėje paskelbtas įžeidžiantis įrašas apie asmenį patvirtina, kad dėl autoriaus pasakytų (parašytų) įžeidžiančių žodžių asmuo apie kurį komentaras parašytas, objektyviai aptariamo įvykio metu turėjo patirti pažeminimą ir tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Vien šio fakto pagrindu apeliacinės instancijos teismas priteisė   400 Eur neturtinės  žalos atlyginimo ieškovui, nepateikusiam jokių neturtinės žalos  įrodymų(2023 m. balandžio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje  civilinėje  byloje Nr. 2A-112-544/2023).

Tačiau jeigu asmuo iš kaltininko visgi reikalauja didesnės neturtinės žalos atlyginimo, jis turėtų teismui pateikti jos dydį pagrindžiančius įrodymus, kuriais galėtų būti medicininiai dokumentai, išrašai, epikrizės įvairūs receptai bei vaistų, vitaminų pirkimo čekiai, liudytojų parodymai, susirašinėjimai, asmens vieši pranešimai apie jo savijautą, „story” ( trampalaikis įrašas) Instagram platformoje ir kiti duomenys, kurie patvirtintų asmens patiriamus išgyvenimus, depresiją, nerimą, baimę dėl viešų įžeidimų.

Panašūs įrašai

Rašyti komentarą

Naujausi straipsniai

Žurnalistų atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos skelbimą
2024-02-20
Vaiko gyvenamosios vietos keitimas
2024-01-12
Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsisakymo pagrįstumas, pateisinant jos sudarymo termino pabaiga
2023-11-25