Analizuojant komercinės paslapties sampratą, pradėtina nuo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinto komercinės paslapties apibrėžimo. LR CK 1.116 str. numatyta, kad komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius:
- yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;
- turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta;
- šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.
Tam, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi bei už jos neteisėtą atskleidimą būtų taikoma atsakomybė, ji turi atitikti VISUS nurodytus požymius. Įstatymo pateikta komercinės paslapties formuluotė yra pakankamai aiški ir nepalieka vietos interpretacijoms, tačiau tam, kad būtų visapusiškai suvokta komercinės paslapties samprata, yra būtina išanalizuoti, kaip komercinės paslapties požymiai aiškinami bei vertinami formuojamoje teismų praktikoje.
Komercinei paslapčiai keliami reikalavimai – slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Taigi matyti, kad teismų aiškinimas iš esmės atitinka įstatyme įtvirtintą formuluotę – informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Tačiau kaip konkretūs požymiai gali pasireikšti bei kaip jie aiškinami formuojamoje teismų praktikoje?
Ar įmonės klientų sąrašas – komercinė paslaptis?
Vienoje naujausių Lietuvos apeliacinio teismo šiais metais nagrinėtų bylų (2021m. sausio 7 d. LApT nutartis civilinėje byloje e2A-32-241/2021) kilo klausimas, ar duomenys apie juridinio asmens klientus yra/gali būti komercinės paslapties objektas. Teismas šioje byloje pirmiausia pažymėjo, kad bylose, kuriose pareikšti reikalavimai dėl atsakomybės taikymo už komercinės paslapties atskleidimą, informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius.
Nagrinėdamas bylą teismas pažymėjo, kad formaliai atskleidus duomenis apie įmonės klientus tretiesiems asmenims, nukentėjusiai įmonei gali būti padaroma žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015), tačiau kita vertus, duomenys apie klientus yra saugotini kaip komercinė paslaptis, TIK JEIGU tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos (pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.).
Ieškovas turi įrodyti, kad informacija atitinka komercinei paslapčiai taikomus reikalavimus
LapT pažymėjo, kad tokie duomenys neturi būti vieši ir prieinami pašaliniams asmenims, t.y. tokia informacija turi būti slapta. Informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims, kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą.
Nagrinėtoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad jo buvęs darbuotojas, atskleidęs informaciją apie ieškovo klientus, neteisėtai atskleidė ieškovo komercinę (gamybinę) paslaptį ir tokiu būdu įmonei padarė žalos. Įrodinėdamas, kad buvo atskleista būtent komercinė paslaptis, ieškovas nurodė, kad turima informacija apie klientus, sutarčių sąlygas, taikomas kainas turi vertę, kadangi ją žinant klientams galima siūlyti geresnes sąlygas, sudaryti sandorius ir gauti pelną, bendrovės užsakovų (klientų) sąrašai, informacija apie bendrovės sudarytas sutartis su klientais (įskaitant jų turinį) ieškovo direktoriaus įsakymu pripažinta tiek konfidencialia, tiek komercine paslaptimi. Tačiau LapT nurodė, kad neužtenka vien ieškovo vertinimo bei informacijos priskyrimo komercinei paslapčiai, nes byloje turi būti nustatoma, ar ši informacija, atsižvelgiant į CK 1.116 straipsnio 1 dalies normoje nurodytus komercinės paslapties požymius, objektyviai vertintina kaip komercinė paslaptis. Vien vidiniais įmonės aktais konfidencialios informacijos priskyrimas komercinei paslapčiai, savaime jos nepadaro komercine paslaptimi CK 1.116 straipsnio 1 dalies normos prasme. Jeigu tokia informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, vadovaujantis CK 1.116 straipsnio 1 d., ji netampa komercine paslaptimi jokio lokalaus teisės akto pagrindu.
Informacijos pripažinimas komercine paslaptimi priklauso nuo aplinkybės, ar ši informacija atitinka įstatyme numatytus reikalavimus.
Taip pat šioje byloje nustatyta, kad ieškovės gaminamą produktą (geriamą vandenį) galima buvo rasti prekybos centruose (kurių pavadinimai buvo laikomi ieškovės komercine paslaptimi), todėl teismas pažymėjo, jog savaime suprantama, kad ieškovė turi sutartinius santykius su kontrahentais, kurie prekiauja jos produkcija, o distributoriaus internetiniame puslapyje viešai yra nurodytas platinamas produktas. Šios aplinkybės paneigė argumentą apie informacijos slaptumą, kaip vieną iš komercinės paslapties požymį.
Jeigu informacija yra viešai prieinama (viešoji oferta, interneto puslapio duomenys), ji negali būti laikoma komercine paslaptimi.
Šioje byloje teismas konstatavo, kad neegzistuoja ir kito komercinės paslapties požymio – protingų pastangų šiai informacijai išsaugoti. Nors teisinis reguliavimas ir teismų praktika šio požymio nesuabsoliutina – nereikalauja ypatingų pastangų konfidencialiai informacijai išsaugoti, tačiau byloje nenustatyta jokių duomenų, kad ieškovės sutartys, sudarytos su įvardintais klientais, kaip nors buvo saugomos (techninėmis ar papildomomis teisinėmis priemonėmis), jog priėjimą prie jų turėjo tik ribotas bendrovės darbuotojų skaičius ir pan.
Būtina nustatyti papildomas priemones informacijos slaptumui užtikrinti
Nenustačius informacijos atitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad ši informacija yra komercinė paslaptis, už kurios atskleidimą prašė taikyti atsakomybę.
Atsakomybė už konfidencialios informacijos atskleidimą taikytina, tik esant susitarimui dėl konfidencialios informacijos apsaugos
Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad tokia informacija galėtų būti laikoma įmonės konfidencialia informacija (tokiu atveju nereikalaujama jos atitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams, nes užtenka jos priskyrimo tokiai įmonės vidaus aktais), tačiau atsakomybė darbuotojui už įmonės komercinės paslapties atskleidimą gali kilti tik esant susitarimui, sudarytam tarp įmonės ir jos darbuotojo, dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Nesant tokio susitarimo atsakomybė už konfidencialios informacijos atskleidimą yra negalima.
Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją būtina nurodyti informacijos šaltinį.
.
