Darbuotojas turi jam įstatymo garantuojamą teisę pateikti prašymą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnį (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), tokiu būdu nutraukdamas darbo santykius. Tokį prašymą darbuotojas turi pateikti darbdaviui prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti arba jo išvis netaikyti. Taigi, pateikęs prašymą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo, darbuotojas turi atidirbti 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka jį atleisti, nesilaikant šio įspėjimo („atidirbimo”) termino. Darbuotojas taip pat turi teisę atšaukti savo pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo, persigalvojęs dėl išėjimo iš darbo.
Kokios gi yra darbo sutarties nutraukimo atšaukimo sąlygos?
Remiantis DK 55 straipsnio 1 dalimi, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta darbuotojo teisė atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu.
Taigi, darbuotojas, skubotai priėmęs sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, šį savo sprendimą gali atšaukti per tris darbo dienas po pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo pateikimo darbdaviui.
Tačiau gali susiklostyti tokios gyvenimiškos aplinkybės, kurios gali lemti teisės atšaukti pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo įgyvendinimo specifiškumą. Nežinant šiuo atveju aktualios teismų praktikos, gali būti atlikti veiksmai, pažeidžiantys vienos ar kitos darbo santykių šalies teises. Tad žemiau pateikiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus darbuotojo pranešimo atšaukimo dėl darbo sutarties nutraukimo tema.
Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 55 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl darbuotojo teisės atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tokio prašymo padavimo dienos, yra nurodęs, kad šia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią ir ją pakeisti. Tai imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris darbo dienas atšaukti parašytą prašymą. Sutrumpinti šio termino darbdavys neturi teisės. Tad darbuotojui garantuojama teisė per tris darbo dienas persigalvoti ir darbdavys neturi jokiu būdu ir jokia forma teisės varžyti šios darbuotojo teisės.
Antra, yra svarbu atsakyti į klausimą, kaip ši teisė įgyvendinama, kai darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra trumpesnis negu trys darbo dienos, o darbdavys sutinka netaikyti 20 dienų įspėjimo termino.
DK 55 str. 1 d. numato darbdaviui teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti jį nuo pareiškime nurodytos datos, t.y. neįpareigojant darbuotojo atidirbti 20 dienų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą atleisti jį greičiau negu per tris darbo dienas (pavyzdžiui, darbuotojas pateikia prašymą atleisti jį nuo rytojaus) ir darbo sutartis buvo nutraukta sutartą dieną, tokiu atveju darbuotojas savo pareiškimo nebegali atšaukti, esant nutrauktai darbo sutarčiai greičiau negu per tris darbo dienas. Tokiu atveju laikoma, kad darbuotojas pats gera valia apriboja savo teisę atšaukti pranešimą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo, prisiimdamas neigiamas to pasekmes.
Trečia, tačiau aktualu yra tai, kad tuo atveju, jei, pavyzdžiui, darbdavys sutinka tenkinti darbuotojo prašymą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo greičiau negu po 20 kalendorinių dienų, tačiau šalių numatomas atleidimo terminas yra ne anksčiau negu po trijų darbo dienų (pavyzdžiui, darbuotojas prašo būti atliestas po penkių darbo dienų ir darbdavys sutinka), tuomet, kol darbo sutartis nėra nutraukta, darbuotojas visgi gali atšaukti savo prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Kitaip tariant, esminę reikšmę turi ne tai, ar darbdavys jau priėmė sprendimą atleisti darbuotoją nuo jo prašyme nurodytos datos, o tai, ar darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai dar nepasibaigė.
Pavyzdžiui: darbuotojas pateikė prašymą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo po 5 darbo dienų. Kitą darbo dieną darbdavys uždeda rezoliuciją, tenkindamas tokį prašymą. Tačiau darbuotojas dar kitą dieną, t.y. praėjus 2 darbo dienos nuo pranešimo pateikimo, persigalvoja ir atšaukia savo prašymą išeiti iš darbo. Tokiu atveju atšaukimas nutraukti darbo santykius galios, nes darbo sutartis nėra nutraukta, nepaisant to, kad darbdavys tenkinto darbuotojo prašymą nutraukti darbo sutartį nuo konkrečios darbuotojo nurodytos datos.
Trečia, jokie kiti darbdavio veiksmai negali apriboti DK 55 str. 2 d. darbuotojui garantuojamos teisės atšaukti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, jei darbuotojas per tris darbo dienas pateikia tokį prašymą, dar galiojant darbo sutarčiai. Šiuo atveju neturi reikšmės tokie darbdavio atlikti veiksmai, susiję su darbo santykių pabaigos įforminimu, kaip pavyzdžiui:
- Darbo sutarties pabaigos įforminimas;
- Darbdavio įsakymo dėl darbuotojo atleidimo parengimas, jo registravimas DVS bei išviešinimas;
- Galutinio atsiskaitymo su darbuotoju įvykdymas;
- Pranešimo SODRAi dėl darbo sutarties pabaigos pateikimas;
- „Atsisveikinimo vakarėlio” surengimas;
- Skelbimo dėl naujo darbuotojo paieškos paviešinimas;
- Naujo darbuotojo priėmimas į darbą;
- kt.
Taigi, apibendrinant darytina išvada, jog pagal DK 55 straipsnio 2 dalį darbuotojas nebegali pasinaudoti pareiškimo nutraukti darbo sutartį atšaukimo institutu tik tuomet, kai jau yra nutrūkę darbo santykiai su darbdaviu (arba praėjęs DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 darbo dienų terminas). Tačiau jeigu darbo santykiai dar nenutrūkę, nors pasiektas susitarimas su darbdaviu netaikyti 20 dienų įspėjimo termino, darbuotojo teisė per tris darbo dienas apsigalvoti dėl darbo sutarties su juo nutraukimo negali būti ribojama ar kitaip varžoma.
Svarbu pažymėti, kad esant darbuotojo valios atšaukimui, darbdaviui visgi nutraukus darbo sutartį, darbuotojas turi teisę:
- reikalauti pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu;
- išreikalauti jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Tačiau ne paslaptis, kad bylinėjimasis tarp darbdavio bei darbuotojo neretai turi neigiamos įtakos tarp jų esamiems santykiams, darbuotojas jaučiasi nesaugiai, nebenori grįžti į darbą, nes bijo, kad darbdavys, pavyzdžiui, ieškos įvairių priekabių, bandys atleisti kitu pagrindu dėl darbuotojo kaltės. Tokiu atveju Darbo kodekso 218 str. 4 d. numato galimybę darbuotojui nebūti grąžinamam į darbą tokiomis sąlygomis:
jeigu nustatoma, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas arba kai jam gali būti sudaromos nepalankios sąlygos dirbti arba darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, tai darbo ginčą nagrinėjantis organas :
- priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu;
- priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus;
- priteisia patirtą turtinę ir neturtinę žalą;
- priteisia kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
