Šių dienų realybė yra tokia, kad beveik pusė Lietuvoje sudarytų santuokų baigiasi skyrybomis. Kai sutuoktiniai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, atsiranda eilė klausimų, tokių kaip: kur kreiptis, kokius dokumentus pateikti, ką juose nurodyti, kada atsiras teisinės pasekmės įvykus skyryboms ir pan. Tam, kad galima būtų atsakyti į šiuos klausimus, pirma, reikia apibrėžti, kokiu būdu vyks skyrybos, t.y. ar tai abiejų sutuoktinių sprendimas ir jie be pykčių pasirengę aptarti skyrybų sąlygas, t.y. skyrybos vyks abipusiu sutarimu, ar tai tik vieno sutuoktinio apsisprendimas ir noras.
Šiame straipsnyje bus kalbama apie skyrybas abipusiu sutuoktinių sutarimu. Skyrybos dėl sutuoktinio kaltės – kito straipsnio tema.
Santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu sąlygos
Civiliniame kodekse numatyta, kad santuoka sutuoktinių bendru sutarimu gali būti nutraukta ne visais atvejais, o tik tuomet, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei jie yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Tik esant visoms šioms sąlygoms, skyrybų procesas gali baigtis sėkmingai.
Sutuoktiniai, apsisprendę baigti šeimyninį gyvenimą skyrybomis bei esant aukščiau nurodytoms sąlygoms, turėtų kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu.
Į kurį teismą kreiptis?
Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Pvz. Jeigu sutuoktiniai gyvena Vilniuje, prašymas paduodamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, jeigu Kaune – Kauno miesto apylinkės teismui, jeigu vienas sutuoktinis gyvena Druskininkuose, kitas – Varėnoje – prašymą nagrinės arba Druskininkų miesto, arba Varėnos miesto apylinkės teismas.
Santuoka gali būti nutraukta tik tuomet, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai ir abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Kokius dokumentus pateikti?
Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu, reikia pateikti du pagrindinius dokumentus – abiejų sutuoktinių pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o taip pat dokumentų priedus.
Prašyme dėl santuokos nutraukimo reikia papildomai nurodyti sutuoktinių gimimo metus, ar yra visos santuokos nutraukimo sąlygos, priežastis, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo, duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymą, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.
Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje reikia aptarti savo nepilnamečių vaikų ir/ar vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, bendro turto, skolų padalinimo klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
Pvz. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali būti nurodoma, kad vaikas lieka gyventi su motina, o tėvas kas mėnesį moka po 250 eurų vaiko išlaikymą, kad susitinka su vaiku kas antrą savaitgalį, kiekvienais metais pasiimą jį vasaros atostogoms ir pan.
Sutuoktiniai privalo nurodyti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, su kuriuo iš tėvu ir kur numatoma vaikų gyvenamoji vieta.
Sutuoktiniai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali aptarti ne tik vaiko, bet ir vienas kito išlaikymo klausimus, nes gali būti situacija, kad išlaikymo reikia vienam iš sutuoktinių. Tokiu atveju sutuoktiniai susitaria dėl išlaikymo dydžio, terminų, mokėjimo tvarkos.
Pvz. Numatoma,, kad sutuoktinis kas mėnesį buvusiai sutuoktinei mokės po 300 eurų išlaikymo kas mėnesį pavedimu į banko sąskaitą, kol ji susiras darbą, jeigu vyras šeimoje vienintelis dirbo, sutuoktinė išėjo iš darbo, dėl to, kad reikėjo prižiūrėti vaikus ir šeimoje susiklostė tvarka, kad vyras finansiškai išlaiko šeimą.
Jeigu sutuoktiniai turi bendro nekilnojamojo turto, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje būtinai turi būti aptarti turto padalinimo klausimai, – kuriam iš sutuoktinių ir koks turtas atiteks po skyrybų, kokiomis dalimis ir kaip turtas dalinamas. Taip pat tarp sutuoktinių gali būti numatytas kompensacijos mokėjimas, jeigu egzistuoja disbalansas tarp dalinamo turto arba jo dalių turto verčių.
Pvz. Sutuoktiniai turi butą, kuris sutuoktinių sutarimu paliekamas sutuoktinei, ir kuri sumoka tam tikrą pinigų sumą sutuoktiniui kaip kompensaciją už jai atitenkantį butą.
Arba sutuoktiniai turi butą ir žemės sklypą su sodo nameliu. Susitaria, kad butas atitenka sutuoktinei, o žemės sklypas – sutuoktiniui, kuris papildomai sumoka sutuoktinei kompensaciją, kadangi žemės sklypo vertė yra daug didesnė už sutuoktinei atitinkančio buto vertę.
Sutuoktiniai būtinai turi aptarti turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo tvarką.
Sutartyje būtina aptarti ne tik nekilnojamojo turto, bet ir tam tikro kilnojamojo turto, tokio kaip, pavyzdžiui, automobiliai, akcijos, obligacijos, čekiai, kiti vertybiniai popieriai, santaupos, pensijų fondo pinigai, padalinimo klausimus. Jeigu sutuoktiniai turėjo bendrą verslą, jie jį gali padalinti arba susitarti jį perleisti vienam iš jų su tam tikromis sąlygomis, kompensacijų tvarka ir pan. Jeigu sutuoktinai turėjo bendrą kreditorinį reikalavimą, jie taipogi susitaria kaip ir kieno jis bus įgyvendinamas.
Svarbu pažymėti, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje reikia nurodyti ne tik kaip yra dalinamas sutuoktinių turtas, bet ir kaip bus dalinamos jų bendros skolos. Taigi, būtina nurodyti, kas perima arba kaip dalinami sutuoktinių bendri skoliniai įsipareigojimai, tokie kaip, pavyzdžiui, hipoteka, kreditas, lizingas, skolas pagal daikto pirkimo išsimokėtinai sutartį, teismo priteistos bendros skolos, skolos pagal vekselius ir pan.
Pvz. Butas, kuriame lieka gyventi sutuoktinė, buvo įsigytas su paskola.. Sutuoktiniai susitaria, kad neišmokėta paskolos dalis pereina sutuoktinei, kuri perima ir butą.
Arba sutuoktiniai gali padalinti neišmokėtos paskolos dalį, jeigu, pavyzdžiui, sutuoktiniui atitenka daugiau turto. Arba paskola pereina sutuoktiniui, jeigu bute su jo buvusia sutuoktine lieka gyventi jų nepilnametis vaikas. Taigi, variantų gali būti labai daug, viskas priklauso nuo to, kaip sutuoktiniai sugeba susitarti bei nuo jų finansinių galimybių.
Sutuoktiniai gali perimti skolas nepriklausomai nuo jiems atitenkančio turto. T.y. jeigu sutuoktinei atitenka butas, nebūtinai ji perims ir buto paskolą. Egzistuoja vienintelė skolinio įsipareigojimo perėmimo sąlygą – jį perimantis sutuoktinis turi turėti finansinių galimybių šį įsipareigojimą vykdyti.
Prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, būtina pranešti sutuoktinių kreditoriams apie tai, kad pradedamas skyrybų procesas, o teismui – pateikti tokių pranešimų įrodymus. Tai reikalinga tam, kad kreditoriai galėtų įstoti į procesą ir ginti savo teises, nesutikti su siūlomu skolinių įsipareigojimų padalinimu.
Pvz. Sutuoktiniai nusprendžia paskolą perkelti sutuoktiniui, kuris nedirba ir, savaime suprantama, neišgalės mokės paskolos. Tokiu atveju kreditorius (bankas) gali reikšti nesutikimą su tokiu skolos perkėlimu, nes nebus užtikrintas paskolos grąžinimas, kitaip tariant, kreditorius nukentės. Sutuoktiniai bus priversti rasti kitą sprendimą dėl skolos perkėlimo, kad kreditorius su juo sutiktų, o teismas galėtų priimti sprendimą dėl skyrybų.
Prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, būtina pranešti sutuoktinių kreditoriams apie tai, kad pradedamas skyrybų procesas.
Santuokos nutraukimo sutarties sąlygos iš esmės gali būti bet kokios, jeigu sutuoktiniai dėl jų sutaria ir jos nepažeidžia trečiųjų asmenų (kreditorių, nepilnamečių vaikų) interesų, geros moralės, viešosios tvarkos bei įstatymų. Jeigu tam tikros sutarties sąlygos pažeidžia kitų asmenų teises, teismas negalės patvirtinti tokios sutarties ir priimti sprendimo byloje.
Pvz. sutuoktiniai susitaria, kad jų nepilnametis vaikas lieka gyventi su motina, kuri neturi jokio nekilnojamojo turto ir neaišku kur gyvens po skyrybų. Teismas netvirtins sutarties, nes turi įsitikinti, kad nepilnamečio vaiko interesai bus apsaugoti.
Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą ir tampa privalomas sutuoktiniams. Nevykdant sutarties, gali būti taikomas priverstinis teismo sprendimo vykdymas (per antstolį). Jeigu po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo pasikeičia aplinkybės (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) ir teismo sprendimas negali būti vykdomas pilna apimtimi, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
Pvz Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo numatytas didelis išlaikymas vaikui (500 eurų), tačiau vaiko tėvas pakeičia darbą ir pradeda uždirbti žymiai mažiau, tuomet jis gali kreiptis į teismą, prašydamas pakeisti sutarties sąlygą dėl išlaikymo (prašyti numatyti 250 eurų) išlaikymą.
Geranoriškai nevykdant teismo patvirtintos sutarties, ji gali būti vykdoma per antstolį
Procesiniai aspektai
Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Taigi, teismas turi įsitikinti, kad santuoka yra faktiškai iširusi o taip pat imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, nustatant šešių mėnesių susitaikymo terminą, po kurio suėjimo jeigu nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. Taigi, net inicijavus skyrybų procesą, sutuoktiniai turi galimybę apsigalvoti ir išsaugoti šeimą.
Santuokos nutraukimas abipusiu sutarimu yra pakankamai lengvas ir greitas procesas, kadangi tarp sutuoktinių nėra ginčo, jie geranoriškai nusiteikę bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, šalinti atsiradusius trūkumus, derinti santuokos nutraukimo pasekmes ir pan. Jeigu tinkamai įvykdomos visos sąlygos, procesas būna pakankamai greitas ir ekonomiškas, kadangi, kaip rodo praktika, dauguma gali apsieiti be kvalifikuoto teisininko pagalbos, rengiant dokumentus, tokie prašymai taip pat yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.
Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.
