Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės

Toli gražu ne visada sutuoktiniai gali „geruoju“ susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų. Vienas ar kitas sutuoktinis gali būti įskaudintas, įžeistas kito sutuoktinio dėl tam tikrų pastarojo poelgių, veiksmų, dėl ko nebemato šeimyninio gyvenimo kartu ir nusprendžia skirtis. Jeigu kitas sutuoktinis yra nusiteikęs prieš skyrybas arba sutuoktiniams nepavyksta susitarti dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu , galima inicijuoti procesą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Šis procesas yra ilgesnis ir sudėtingesnis nei procesas dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu.
Šis santuokos nutraukimo institutas naudojamas, kai vienas iš sutuoktinių įrodinėja, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Kitas sutuoktinis, su tuo nesutikdamas, gali įrodinėti, kad dėl santuokos iširimo kaltas kitas sutuoktinis. Teismas tokiais atvejais, įvertinęs pateiktus įrodymus, išklausęs abi šalis, gali konstatuoti, kad santuoka iširo tiek dėl kurio nors vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pvz. Sutuoktinė nurodo, kad vyras piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dažnai amoraliai elgiasi, todėl jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, o vyras nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalta sutuoktinė, kadangi ji jam buvo neištikima, dėl ko jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu

Santuokos nutraukimo sąlygos

Skyrybos-neistikimybe-vyras-zmona-divorce-seima-pyktis-liudesys
www.pixabay.com

Sutuoktinio kaltė yra santuokos nutraukimo būtinoji sąlyga.
Teigiant, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Civiliniame kodekse numatytas gan aptakus ir nekonkretus kaltės dėl santuokos iširimo apibrėžimas. Kiekvienu atveju teismas nustato, kuo pasireiškė sutuoktinio kaltė kiekvienoje byloje.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civiliniame kodekse, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ką reiškia formuluotė„pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas“? Tai gali būti bet kokie veiksmai, dėl kurių kitas sutuoktinis nėra suinteresuotas santuokos išsaugojimu ir nori skirtis. Tai gali būti, pavyzdžiui, sutuoktinio neištikimybė, jo amoralus elgesys su sutuoktine ir vaikais, priklausomybė nuo narkotikų, azartinių žaidimų, fizinio smurto naudojimas prieš sutuoktinį ir/ar vaiką, kitą šeimos narį, grubus elgesys, šeimos palikimas, nesirūpinimas ja ir pan.
Civilinis kodeksas numato eilę aplinkybių, kuriom esant nereikia įrodinėti sutuoktinio kaltės, nes ji yra preziumuojama ir akivaizdi. Tai yra atvejai, kai kitas sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi, įrodžius, kad egzistuoja nors viena iš šių aplinkybių, to užtenka, kad būtų nustatyta, jog tai yra santuokos iširimo priežastis.

Sutuoktinio kaltė yra santuokos nutraukimo būtinoji sąlyga. Kaltė yra pareziumuojama, kai sutuoktinis yra neištikimas, smurtauja arba paliko šeima.

Į kurį teismą kreiptis?

Sutuoktinis, apsisprendęs inicijuoti santuokos nutraukimo procesą, turėtų pateikti teismui ieškinį pagal bendrąjį teismingumą, t.y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Kokius dokumentus pateikti?

Pagrindinis teismui teiktinas dokumentas yra ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Jis turi atitinki bendrus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus., o taip pat jame turi būti papildomai nurodoma:

– ieškovo ir atsakovo gimimo data ir vieta;

– motyvai, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką,

– jeigu sutuoktiniai turi vaikų, – duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškiniu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas;

– duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog išlaikymo nereikalaujama arba išlaikymas nustatytas šalių susitarimu;

– duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą;

– nurodymas, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo;

– prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo;

– ieškinio priedų sąrašas.

Tarp pridedamų dokumentų taip pat turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų kopijos, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus. Tarp priedų taip pat turi būti visi dokumentai, įrodantys įrodinėjamas aplinkybes arba pagrindžiantys ieškinio reikalavimus.
Pvz. jeigu ieškinyje nurodoma, kokio turto turi sutuoktiniai ir kaip jį reikalaujama padalinti, turi būti pridėti nuosavybę pagrindžiantys dokumentai, t.y. išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, pirkimo-pardavimo ir kt. sutartys, pažymos iš VĮ „Regitra“ ir kt.
Jeigu kalbama apie skolų padalinimą, turėtų būti pridedamos paskolų, kredito sutartys ir kt.
Jeigu ieškovė nurodo, kad atsakovas ją mušė, gerai būtų pateikti išrašus iš medicininių dokumentų, policijos protokolus ir pan.

Teismas turi įsitikinti, kad patenkinus reikalavimus, bus užtikrinti vaiko interesai, todėl jam suteikiama teisė išeiti iš ieškinio ribų sprendžiant su vaikų interesais susijusius klausimus.

Ieškinio reikalavimai yra vienašaliai, t.y. jie yra suformuluoti to asmens, kuris kreipiasi į teismą ir jie apibūdina teisines pasekmes, kokių norėtų būtent ieškovas. Tačiau tai nereiškia, kad būtent šie reikalavimai pilna apimtimi bus patenkinti teismo. Teismas nagrinėdamas bylą turės išnagrinėti ne tik ieškovo reikalavimus, bet ir atsakovo atsikirtimus, įvertinti bylos įrodymus, išklausyti liudytojus ir visų įrodymų pagrindu priimti sprendimą.
Pvz. Pavyzdžiui, sutuoktinė ieškinyje prašo priteisti 400 eurų dydžio kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsakovas nesutinka su tokiu reikalavimu ir nurodo, kad neišgalės mokėti tokios sumos, pateikia išrašus apie gaunamą algą, sutinka mokėti 150 eurų kas mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei į sutuoktinių gaunamas pajamas, priima sprendimą dėl išlaikymo sumos (pavyzdžiui, priteisia iš atsakovo 200 eurų dydžio kasmėnesinį išlaikymą). Taigi, teismas šeimos bylose nebūtinai priima sprendimą pateiktų reikalavimų ribose – jis yra aktyvus, todėl įvertinęs įrodymus gali patenkinti reikalavimus iš dalies, t.y. juos sumažinant arba atvirkščiai, priteisti daugiau negu prašoma.

Skyrybos-vyras-zmona-divorce-seima-turtas-dalybos-namas-nekilnojamas-turtas-nuosavybe
www.pixabay.com

Ieškovas ieškinyje gali suformuluoti reikalavimus naudingesnius jam, nei kitam sutuoktiniui dėl turto padalinimo, skolų perkėlimo. Jis taip pat gali reikalauti priteisti jam išlaikymą,
kurio dydį taip pat reikia pagrįsti, nurodant, kodėl būtent tokios sumos prašoma, argumentuojant poreikių apimtimi ir pan.
Pvz. Sutuoktinė prašo teismo priteisti iš sutuoktinio išlaikymą, mokamą kas mėnesį, vadovaudamasi tuo, kad sutuoktinis, būdamas pavydus, nenorėjo, kad ji dirbtų ar užsiimtų kokia nors veikla, todėl ji išėjo iš darbo. Sutuoktinė taip pat prašo priteisti iš sutuoktinio tam tikrą pinigų sumą, kuri bus skirta jos studijoms, kadangi sutuoktinis prieštaravo jos studijavimui bei profesijos įgijimui,, žadėdamas, kad jis ją išlaikys.

Teismas, savo ruožtu, priimdamas byloje sprendimą, gali nukrypti nuo lygaus turto ar skolų padalinimo principo, atsižvelgdama į sutuoktinio kaltę, kuo ji pasireiškė, į jo veiksmų specifiką ir jų trukmę iki kreipimosi į teismą ir pan.

Bylos nagrinėjimo metu teismas pasiūlo sutuoktiniams susitaikyti ir nustato terminą, kuriam sustabdo bylos nagrinėjimą. Jei sutuoktiniai susitaiko, byla nutraukiama, jeigu ne – tęsiama toliau.

Santuokos nutraukimo procese dalinamas ne tik turtas, bet ir sutuoktinių skolos, tad ieškinyje ne tik reikia nurodyti, kaip ieškovas teismo prašo padalinti skolas, bet ir informuoti kreditorius, kad jie galėtų dalyvauti procese kaip tretieji asmenys, gindami savo reikalavimus.
Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, ieškinyje turi būti nurodyta, su kuriuo iš jų gyvenamąją vietą prašo nustatyti ieškovas, kokią siūlo bendravimo su vaikais tvarką, kokio išlaikymo prašo ieškovas (jeigu prašo gyvenamąją vietą nustatyti su juo) arba kokį išlaikymą vaikui jis pasirengęs mokėti, jeigu vaikas gyvens su kitu sutuoktiniu (apie išlaikymo dydį atskirai kitame straipsnyje). Atsakovas gali nesutikti su ieškovo reikalavimais ir pateikti savo priešinius reikalavimus.
Pvz. sutuoktinė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tačiau atsakovas su tuo nesutinka ir prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kadangi sutuoktinė veda asocialų gyvenimo būdą, kas neigiamai atsiliepia vaiko auklėjimui.

Skyrybos-vyras-zmona-divorce-seima-liudijimas-liudesys-vaikas
www.pixabay.com

Teismas turi įsitikinti, kad patenkinus reikalavimus, bus užtikrinti vaiko interesai, todėl jam suteikiama teisė išeiti iš ieškinio ribų sprendžiant su vaikų interesais susijusius klausimus.
Ieškinyje taip pat gali būti reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, jeigu tokia buvo padaryta ieškovui atsakovo elgesiu.
Pvz. atsakovas ilgą laiką naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, dėl ko ji patyrė didelį stresą, išgyvenimus,, todėl ieškinyje prašo priteisti 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimą iš sutuoktinio.

Abu sutuoktiniai turi dalyvauti teismo posėdžiuose, o jeigu vienas iš jų vengia dalyvauti, teismas gali skirti atvesdinimą su policija.

Procesas

Skyrybos-vyras-zmona-divorce-seima-liudijimas-ziedas-liudesys-susitarimas-dalybos-turtas
www.pixabay.com

Šių kategorijų bylose taikomas sutuoktinių taikymo institutas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo metu teismas pasiūlo sutuoktiniams susitaikyti ir nustato terminą, kuriam sustabdo bylos nagrinėjimą. Jei sutuoktiniai susitaiko, byla nutraukiama, jeigu ne – tęsiama toliau. Susitaikymo galima ir neskirti, jeigu nėra tikimybės, kad sutuoktiniai susitaikys, jeigu jų santuoka faktiškai yra iširusi, arba tai net gali pakenkti vieno iš sutuoktinių ir/ar vaikų interesams (kai sutuoktinis naudoja fizinį smurtą girtauja, turi kitą šeimą ir pan.) ir to prašo kažkuri iš šalių.
Bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai taip pat turi galimybę abipusiu sutarimu susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų, – teismas jiems pasiūlo taikiai išspręsti abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Jeigu sutuoktiniai susitaria, santuokos nutraukimo procesas virsta santuokos nutraukimo abipusiu susitarimu procesu.
Santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės procesas vyksta pagal ginčo teisenos taisykles, kuriame reikia įrodinėti tam tikras aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, dėl to šios kategorijos bylose šalys neretai naudojasi kvalifikuoto teisininko, advokato pagalba. Toks procesas taip pat gali pareikalauti nemažai laiko, jeigu yra sprendžiami sudėtingi turto ir skolų padalinimo klausimai, jei sutuoktiniai turi daug skirtingo turto – nekilnojamojo, kilnojamojo, o taip pat vertybinių popierių, verslo įmonių ir pan, jei byloje dalyvauja nemažai sutuoktinių kreditorių, ginančių savo interesus. Taip pat svarbu tai, kad šios kategorijos bylose negali būti priimtas sprendimas už akių, kuriam nors iš sutuoktinių nepasirodžius teisme. Abu sutuoktiniai turi dalyvauti teismo posėdžiuose, o jeigu vienas iš jų vengia dalyvauti, teismas gali skirti atvesdinimą su policija.
Išnagrinėjus bylą, teismo sprendime nurodomos santuokos nutraukimo pasekmės, o taip pat teismas turi konstatuoti, kuris iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos nutraukimo ir nurodyti kuo pasireiškė ši kaltė. Siekiant apsaugoti asmens privatų gyvenimą, Civiliniame kodekse yra numatyta galimybė prašyti teismo sprendime nekonkretizuoti kuo pasireiškė sutuoktinio kaltė (nes tai gali būti žiaurūs, amoralūs poelgiai), o tik nurodyti, kuris iš sutuoktinių pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo.

Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.

Panašūs įrašai

Rašyti komentarą

Naujausi straipsniai

Žurnalistų atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos skelbimą
2024-02-20
Vaiko gyvenamosios vietos keitimas
2024-01-12
Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsisakymo pagrįstumas, pateisinant jos sudarymo termino pabaiga
2023-11-25