Neretai kyla atvejų, kai viešosios informacijos šaltiniuose skelbiami tikrovę neatitinkantys duomenys apie asmenį (neretai – apie viešąjį asmenį), kurie kenkia jo reputacijai. Tuomet nukentėję asmenys reikalauja viešosios informacijos rengėjus/skleidėjus tuos duomenis paneigti ir neretai – atlyginti patirtą žalą. Tačiau neretai būna, kad žurnalistai paviešina kitų asmenų jiems suteiktą nuomonę, duotą komentarą interviu metu ir pan....Read More
Teismai, nagrindėdami bylas dėl fizinio asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimų, yra suformulavę taisyklę, kad civilinė atsakomybė galima pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. (Asmens garbės ir orumo gynimas), kai paskleidžiama žinia, faktas, tačiau ne subjektyvi, asmens vertinimu paremta nuomonė, pažeidžianti asmens garbę bei orumą. Teismui nustačius, kad paskleista informacija atitinka...Read More
Straipsnyje apie asmens duomenų apsaugos tvarkymo principus buvo kalbama apie teisėtumo principą, kuris aiškinamas taip, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtais pagrindais. Apie tai, kokie yra asmens duomenų tvarkymo teisiniai pagrindai, kalbama žemiau, ypatingą dėmesį skiriant asmens sutikimui. 1. Asmens duomenų subjekto sutikimas Vienas iš asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindų, kuriuo duomenų valdytojai dažnai...Read More
www.pixabay.com Tikriausiai niekas nesiginčys, kad šiandien gyvenimas yra neįsivaizduojamas be socialinės žiniasklaidos, komunikacijos priemonių, socialinių tinklų, kurių kiekis, o taip pat jais besinaudojančių žmonių skaičius auga kasdien. Socialiniuose tinkluose šiuolaikinis žmogus galima sakyti „gyvena“, t.y. įkelia nuotraukas (Instagram, Facebook, Snapchat), talpina asmeninę bei profesinę informaciją apie save bei savo veiklą (Twitter, Facebook, Linked in), dalyvauja...Read More
