Dalyvavimas baudžiamajame procese, lankymasis ikiteisminio tyrimo institucijose, teisme, apklausos, akistatos, komunikavimas su kitais baudžiamojo proceso dalyviais dažnam žmogui neteikia jokio malonumo, dar daugiau, neretai dėl tokių procesinių veiksmų dažnas patiria stresą, išgyvenimus. Pasitaiko ir atvejų, kad dalyvavimas baudžiamajame procese yra ne tik nemalonus, stresą keliantis, bet ir pavojingas baudžiamojo proceso dalyviui ir/ar jo artimiesiems. Tai yra tokie atvejai, kai bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes paliudyti galintys asmenys (nukentėjusieji, liudytojai, specialistai) dėl išsakytų jiems grasinimų bijo nusikalstamo pasaulio atstovų susidorojimo su jais, nerimauja tiek dėl savo, tiek dėl savo artimųjų sveikatos ar netgi gyvybės.
Ką daryti nurodytais atvejais, siekiant apsaugoti proceso dalyvių interesus ir gauti baudžiamajam procesui reikšmingus parodymus? Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau BPK) ir kiti įstatymai numato procesinius instrumentus, kurių pagalba užtikrinama tokių asmenų teisių apsauga. Apsaugant šiuos asmenis, yra užtikrinamas jų žinomos informacijos paliudijimas, nusikaltimo atskleidimas bei kaltų asmenų nubaudimas.
Dalyvavimas baudžiamajame procese liudytojui/nukentėjusiajam gali būti ne tik nemalonus, keliantis stresą ir dvasinius išgyvenimus, bei ir pavojingas jam bei jo artimiesiems
Liudytojo anonimiškumas
Anonimiškumo taikymo pagrindai ir sąlygos. BPK yra numatyta nukentėjusiųjų ir liudytojų teisė prašyti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, tiek teismo taikyti jiems anonimiškumą, jeigu gresia realus pavojus jų ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams.
Dažnai anonimiškumo prašantys asmenys akivaizdžiai perdeda, „sutirština spalvas“, kalbėdami apie jiems gresiantį pavojų. Jie sureikšmina tam tikrus įvykius, netinkamai vertina faktus, aplinkybes, todėl nepagrįstai prašo taikyti jiems anonimiškumą.
Pritaikyti anonimiškumą paprašytas pareigūnas visais atvejais turi įvertinti, ar pavojus yra realus, ar tik egzistuoja tik asmens galvoje. Tik nustatęs pavojaus realumą, pareigūnas, prokuroras, teismas nustato pagrindą anonimiškumui taikyti. Galimas ir atvirkštinis variantas, t.y. proceso dalyvis nesuvokia, kad jam gresia arba gali grėsti pavojus dėl jo žinomos informacijos. Tada pareigūnas savo iniciatyva pritaiko asmeniui anonimiškumą, siekdamas apsaugoti svarbų liudytoją.
Taigi, nustačius realų pavojų, nustatytinas anonimiškumo taikymo pagrindas. Tačiau gresiančio pavojaus nukentėjusiojo, liudytojo interesams neužtenka tam, kad būtų pradėtas taikyti anonimiškumas.
Anonimiškumas gali būti taikomas tik tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato pavojaus asmens ar jo artimųjų gyvybei, sveikatai, turtui realumą.
Anonimiškumas taikomas, esant visoms šioms sąlygoms:
• jeigu egzistuoja realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai ir kitiems interesams;
• jeigu nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajame procese;
• jeigu nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo;
• jeigu asmuo neturi fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų;
• jeigu nebuvo anksčiau teistas už melagingų parodymų davimą;
• jei nėra nustatoma, kad dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų asmuo gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį.
Nesant nors vienos iš šių sąlygų, anonimiškumas taikomas negali būti.
Anonimiškumas gali būti taikomas tik bylose dėl labai sunkaus, sunkaus, apysunkio nusikaltimo padarymo
Anonimiškumo procesiniai aspektai. Savaime suprantama, kad anonimiškumas reiškia, jog asmuo neturi būti identifikuojamas, todėl tyrimo veiksmų ir kituose bylos dokumentuose jis įvardijamas numeriu, neatskleidžiant tikrųjų asmens duomenų. Tikrieji asmens duomenys yra nurodomi dokumento priede, kuris laikomas užantspauduotame voke atskirai nuo baudžiamosios bylos.
Nukentėjusysis ar liudytojas, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausiami sudarius akustines ir vizualines kliūtis (širma, pakeičiant balsą ir pan.) trukdančias nustatyti apklausiamo asmens tapatybę. Jeigu atliekama akistata, yra sudaromos akustinės ir vizualinės kliūtys, kad kitas proceso dalyvis neatpažintų į akistatą su juo suvesto nukentėjusiojo/liudytojo. Teismo posėdyje tokie liudytojai taip pat apklausiami užtikrinant jų anonimiškumą,- jie apklausiami neviešame teismo posėdyje, sudarius akustines ir vizualines kliūtis. Teismas paveda prokurorui taip organizuoti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo anonimiškumas. Atvykimas į teismo posėdį turi būti toks, kad nebūtų susidurta su kitais proceso dalyviais, kurie galėtų atpažinti asmenis, kuriems taikomas anonimiškumas.
Atskirais atvejais, kai liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, atvykimas į teismą keltų didelį pavojų jo, jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai ar laisvei, jis į teisiamąjį posėdį gali būti nekviečiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kai yra nurodyti pagrindai, liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliūtis.
Jeigu nustatoma, kad liudytojas dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų gali duoti melagingus parodymus, anonimiškumas jam negali būti taikomas.
Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės
BPK 81 str. 5 p. yra numatyta liudytojo/nukentėjusiojo teisė prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio (ANP) priemones. Baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas praplėčia asmenų, kuriems gali būti taikomos ANP priemonės ir nurodo, kad šios priemonės gali būti taikomos:
1) asmenims, dalyvaujantiems baudžiamajame procese: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir gynėjams (atstovams), atstovams pagal įstatymą, įtariamiesiems, kaltinamiesiems, nuteistiesiems, išteisintiesiems, asmenims, kuriems byla (ikiteisminis tyrimas) nutraukta;
2) teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnams: teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, organizuojantiems ir įgyvendinantiems apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones pareigūnams;
3) kriminalinės žvalgybos slaptiesiems dalyviams;
4) išvardytų asmenų tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams, sutuoktiniams ir sugyventiniams.
Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos, jei atliekant kriminalinę žvalgybą ar ikiteisminį tyrimą arba nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl labai sunkių ar sunkių nusikaltimų, taip pat dėl apysunkių nusikaltimų, gauta patikrintų duomenų iš viešų ar konfidencialių šaltinių, kad asmenų gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus arba gali būti sunaikintas ar sugadintas asmenų turtas.
Pritaikytos ANP priemonės nutraukiamos, jeigu asmuo vengia duoti arba duoda melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu arba teisme.
Prašymą gavęs ar tokius duomenis pats nustatęs pareigūnas, nedelsdamas tokius duomenis patikrina, įvertina jų pagrįstumą ir pakankamumą, taip pat ar nėra aplinkybių, dėl kurių apsauga nuo nusikalstamo poveikio negalima. Vertinant pavojaus realumą atsižvelgiama į kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo ar kitą patikrintą informaciją apie asmens polinkį sureikšminti pavojų, meluoti, jo procesinius interesus ir santykius su kitais proceso dalyviais, jo parodymų ar kitos informacijos teisinę reikšmę, kitų byla suinteresuotų asmenų agresyvumą, nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės egzistavimo faktą, jau padarytą neteisėtą poveikį asmeniui, teisėsaugai žinomas nusikalstamo poveikio plitimo tendencijas ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės netaikomos, o jau pradėtos taikyti nutraukiamos, jeigu asmuo nesutinka su pasiūlymu taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones arba aukščiau pirmame punkte nurodyti asmenys, išskyrus ekspertus, specialistus ir gynėjus (atstovus), po apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių paskyrimo kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme atsisakė, vengė duoti ar davė melagingus parodymus ar suteikė kitą melagingą informaciją.
Viena iš apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių yra plastinės operacijos, pakeičiančios asmens išvaizdą, padarymas.
Nusprendus taikyti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, su asmeniu pasirašoma sutartis, nurodant konkrečias jam taikomas priemones.
ANP priemonių rūšys :
• Fizinė asmens ir jo turto apsauga. Saugomi asmenys yra perkeliami į laikiną saugią, nuolatinę gyvenamąją ar mokymosi vietas ar yra saugomi jų buvimo vietose. Ši apsauga yra vykdoma visą parą arba tam tikrą laiką.
• Laikinas asmens perkėlimas į saugią vietą. Saugomas asmuo laikinai perkeliamas į saugią vietą, jeigu kitomis priemonėmis jo saugumo užtikrinti neįmanoma.
• Specialaus režimo, pagal kurį teikiami duomenys apie asmenį iš valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų, nustatymas. Šios priemonės esmė ta, kad valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų tvarkytojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribojama (uždrausta) teikti duomenis apie saugomus asmenis.
• Asmens gyvenamosios, mokymosi arba darbo vietos pakeitimas. Saugomam asmeniui laikinai ar visam laikui keičiama gyvenamoji, darbo ar mokymosi vieta, gali būti teikiama pagalba keičiant darbo vietą, jeigu jis to paprašo ar su tuo sutinka.
• Asmens tapatybės ir biografijos duomenų pakeitimas, plastinės operacijos, keičiančios asmens išvaizdą, padarymas. Saugomam asmeniui laikinai arba visam laikui keičiami asmens tapatybės ir biografijos duomenys, padaroma plastinė operacija, keičianti asmens išvaizdą. Asmens tapatybės ir biografijos duomenys keičiami, plastinė operacija, keičianti asmens išvaizdą, atliekama saugomo asmens prašymu ar jam sutikus, jeigu užtikrinti jo apsaugos kitomis
• Šaunamojo ginklo, specialių priemonių asmeniui išdavimas. Saugomiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka išduodami savigynai skirti šaunamieji ginklai ir specialiosios priemonės.
• Finansinė parama.
ANP priemonės taikomos tiek baudžiamajame procese, tiek ir asmens privataus gyvenimo sferoje.
Anonimiškumo bei ANP priemonių santykis
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad liudytojo anonimiškumas ir apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės yra tas pats, t.y. jos taikomos, siekiant apsaugoti liudytojo/nukentėjusiojo interesus, kuriems ar kurių artimiesiems baudžiamojo proceso metu gresia pavojus. Tačiau šios priemonės nėra analogiškos.
Kaip minėta, šių priemonių taikymo pagrindai yra panašūs, t.y. liudytojui gresiantis pavojus dėl jo statuso ir žinomos informacijos baudžiamajame. Tačiau anonimiškumo taikymui reikalingos dar penkios BPK nurodytos ir aukščiau išvardintos sąlygos, kurių nesant anonimiškumas taikomas negali būti. Taigi, skiriasi šių dviejų priemonių taikymo sąlygos.
Pagrindinis ANP priemonių bei anonimiškumo skirtumas yra tas, kad liudytojo anonimiškumas taikomas baudžiamajame procese, t.y. atliekant procesinius veiksmus su tuo liudytoju, pvz. apklausą, akistatą, parodymą atpažinti, sudarant tokias sąlygas, kad kiti proceso dalyviai neatpažintų to liudytojo procesinio veiksmo atlikimo metu bei susipažindami su baudžiamosios bylos medžiaga. Tačiau privataus gyvenimo sferoje, t.y. šiam liudytojui grįžus namo, jam esant darbe, poilsiaujant ir pan., apsaugos priemonės nebetaikomos, už proceso ribų asmuo gyvena savo įprastą gyvenimą, kurio anonimiškumo taikymas neįtakoja. ANP priemonės gi atvirkščiai, išsiplečia į asmens privataus gyvenimo sferą, pvz. jis perkeliamas į kitą gyvenamąjį plotą, kitą darbo vietą ar mokymosi įstaigą, pakeičiami jo asmens duomenys valstybiniuose registruose, pakeičiama jo išvaizda ir pan. Taigi, yra atliekama visokeriopa šio asmens apsauga, ne tik procesinių veiksmų atlikimo metu, bet ir kasdieniniame jo gyvenime.
Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.
