Fotografų autorinės teisės ir jų pažeidimai (I dalis)

Tiek profesionalūs fotografai, tiek fotografai-mėgėjai sutiks, kad šiuolaikinėje visuomenėje nėra retas nuotraukų vagystės atvejis, t.y. kai elektroninėje erdvėje (internetiniuose puslapiuose, Facebook, Instagram paskirose, bloguose ir pan.) yra padaroma svetimos nuotraukos kopija ir ji yra publikuojama, „uploadinama“ kitame tinklapyje, anketoje, paskyroje. Svetimos nuotraukos yra kopijuojamos, perkeliamos, skelbiamos interneto platybėse, siekiant pačių įvairiausių tikslų, kaip, pavyzdžiui, komercinės naudos, supažindinimo su nauja veikla, pripažinimo. Nuotraukos neretai ne tik neteisėtai publikuojamos, bet ir pirma kokiu nors būdu pakeičiamos, apdirbamos, autoriumi nurodomas kitas žmogus, pašalinami tikrojo autoriaus inicialai ar jo identifikavimo žymės.
„Pavogtos” nuotraukos gali padaryti reklamą su nuotraukomis nesusijusiems asmenims, jie gali nepelnytai gauti pripažinimą tam tikrų asmenų rate, profesionalios nuotraukos taip pat gali atnešti pelną pažeidėjui, jo verslui, tuo pačiu atimant iš autoriaus galimybę užsidirbti. Taigi, fotografų darbo kūrinių „vagystė” yra pažeidimai, galintys sukelti rimtas teisines pasekmes, todėl už tokius pažeidimus taikytina atsakomybė.

Tik originalios nuotraukos yra saugomos autorių teisės

nuotraukos-instagram-telefonas-publikuoti.jpg
www.pixabay.com

Atsižvelgiant į tokių pažeidimų dažnumą ir problemos aktualumą, ypač kai interneto naudojimas šiais laikais tapo visuotinis, o „pavogti“ svetimą nuotrauką nereikalauja ypatingų gebėjimų, yra aktualu išanalizuoti autorių (šiuo atveju – fotografų) teises į savo kūrinius, išnagrinėti, kokie kūriniai yra saugomi autorių teisių, kokie yra galimi autorių teisių pažeidimai bei kokiais būdais ir priemonėmis fotografai gali ginti savo teises (paskutinis klausimas – atskirame straipsnyje).

Fotografų kūriniai, kuriems taikoma autorių teisių apsauga

fotografas-peizazas-jura-apsvietimas-saulelydis
www.pixabay.com

Pradėkime, išsiaiškindami, ar visi fotografijos kūriniai yra autorių teisių apsaugos objektai, o jeigu ne, tai kokie.
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo (toliau – AGTAĮ) 4 str. 1 d. nurodyta, kad autorių teisių objektai apibūdinami kaip originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, o AGTAĮ 4 str. 2 d. 8 p. pažymėta, kad fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai yra autorių teisės apsaugos objektai. Taigi, pagal AGTAĮ, fotografija, kaip fotografo veiklos rezultatas, yra saugoma autorinės teisės. Tačiau reikia pažymėti, kad ne visos fotografijos turi autorių teisių apsaugos objekto statusą, o tik tos, kurios pasižymi kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Taigi, nuotrauka turi būti originali. Originalumas šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turi būti objektyvus.

Nuotrauka yra originali, jeigu ji nebuvo retušuojama, tačiau buvo padaryta, parenkant specialų apšvietimą, kompoziciją, originalias detales

Originalumas yra vertinamasis požymis, jį gali įtakoti daugybė veiksnių. Jeigu nuotraukos yra tam tikru būdu apdirbtos, retušuotos, dėtas filtras, koreguotos detalės ir pan., t.y. jei fotografas įdėjo savo kūrybinio, meninio darbo, tvarkydamas nuotraukas, jos, be abejo, atitinka originalumo kriterijų. Originaliomis nuotraukos pripažįstamos ir tais atvejai, jeigu jos išvis nebuvo arba dar nebuvo tvarkytos, bet fotografas, darydamas jas, parinko tam tikrą aplinką, šviesą, kompoziciją, panaudojo šešėlius, parinko žmonių (modelių) pozas, pasitelkė įvairias skirtingas papildomas originalias detales ir pan. (pvz. fotografuota gamta per saulėlydi, daryta jaunavedžių fotosesija). Pažymėtina, kad jeigu nuotraukos daromos, siekiant komercinių tikslų (pardavinėti įvairius produktus arba savo paslaugas kaip fotografo, pavyzdžiui, vestuvių, paslaugas, reklamuoti save kaip fotografą, padarant save patraukiu klientams, sukuriant savo portfolio), akivaizdu, kad nuotraukos atitinka originalumo kriterijų, kadangi fotografas deda pastangas tam, kad nuotraukos pasižymėtų išskirtinomis, patraukliomis savybėmis, kurios sukurtų teigiamą įspūdį ir turėtų įtakos kliento užsakymui. Kitaip sakant, fotografas stengiasi save „parduoti“.
Jeigu visgi kiltų abejonių arba ginčų dėl nuotraukos originalumo, gali būti samdomi ekspertai nuotraukos originalumo įvertinimo atlikimui.
Pastartuoju metu labai išpopuliarėjo vaizdo fiksavimas bepiločių skraidyklių (dronų) pagalba. AGTAĮ prasme toks vaizdo įrašas vadinamas audiovizualiniu kūriniu. Audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, laidos, videofilmai <…>, ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai) priskiriami autorių teisių objektams. Autorių teisių apsaugos objektais yra ir operatorių darbo rezultatas. Todėl jeigu fotografui yra aktualus ir operatoriaus darbas, jiems pravartu žinoti, kad jeigu kažkas neteisėtai naudoja jų padarytą vaizdo įrašą (kopijuoja, talpina tinklapyje, transliuoja ir pan.), tai irgi laikytina autorių teisių pažeidimu ir autorius gali naudotis numatytais teisių gynimo būdais.

Dronų pagalba padaryti vaizdo įrašai saugomi autorių teisės

www.pixabay.com

Pažymėtina yra ir tai, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės. Tai reiškia, kad yra saugomos tokios nuotraukos (vaizdo įrašai), kurios negali būti įvertinti pinigais, tačiau pasižymi originalumu. Taigi, paprastai sakant, jeigu nuotrauka negali būti įvertinta pinigine išraiška, parduota, bet ji yra originali, ji yra autorių teisių apsaugos objektas.
Procedūrinis klausimas – ar fotografas turi atlikti kokius nors aktyvius veiksmus tam, kad apsaugotų savo kūrinį, pvz. viešai pranešti apie savo autorystę, ją registruoti ir pan.? Atsakymas yra ne. Jokių papildomų veiksmų teisių apsaugai atlikti nėra reikalaujama, nes AGTAĮ 6 str. nurodyta, kad autorius yra kūrinį sukūręs asmuo, kas reiškia, jog nenumatyta reikalavimų papildomai apsaugoti savo kūrinį, pvz. jį registruojant, skelbiant ir pan. Nuotraukos autorių teisių apsaugos objektu tampa ir teisinę apsaugą įgyja jų sukūrimo momentu.

Fotografų autorinės teisės ir jų pažeidimai

Nekyla abejonių dėl to, kad fotografas turi teisę uždrausti kitiems asmenims publikuoti, skelbti, keisti savo nuotraukas, reikalauti atlyginti jam dėl to patirtą žalą. Tad atsakius į klausimą, kokie fotografo darbo veiklos rezultatai yra saugomi autorinės teisės, laikas pereiti prie konkrečių teisių bei galimų jų pažeidimų.
Fotografas turi turtines ir asmenines neturtines teises į savo kūrinius. Apie kiekvieną jų – atskirai.


Nuotraukos įgyja autorių teisių apsaugos objekto statusą jų sukūrimo momentu

Asmeninės neturtinės teisės

photoshop-nuotrauka-korekcijos-kompiuteris-1
www.pixabay.com

Tai yra neekonominio pobūdžio teisės, kurios pripažįstamos tik pačiam autoriui ir negali būti perduodamos ar paveldimos.
Autorystės teisė ir teisė į autoriaus vardą. Fotografas turi teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant jo kūrinį (nuotraukas, vaizdo įrašus), būtų nurodomas autoriaus vardas ar kitoks žymuo taip, kokį savo valia nustatė autorius. Tai yra absoliuti nuotraukų autoriaus teisė nurodyti save kaip nuotraukų autorių, taip pat teisė reikalauti, kad asmenys, kurie tam tikru būdu naudoja jo nuotraukas, nurodytų, kad būtent jis yra nuotraukų autorius. Ant nuotraukų gali būti nurodomas fotografo vardas arba bet koks jo pseudonimas, kokį yra pasirinkęs fotografas. Jeigu ant nuotraukų ar kitokiu būdu neidentifikuojamas nuotraukų autorius arba deklaruojama, kad kitas asmuo yra nuotraukų autorius, nors fotografas nurodė, kokį jo autoriaus vardą reikia nurodyti, jis turi teisę gintis nuo autorystės pažeidimo.
Teisė į kūrinio neliečiamybę. Tai yra fotografo teisė prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo. Fotografas turi teisę ginti savo teises, jeigu jo kūrinys yra kokiu nors būdu pakeičiamas, koreguojamas, retušuojamas, keičiamas nuotraukos ar albumo pavadinimas ir pan.
Dažnai pasitaiko atvejų, kad prieš skelbiant svetimą nuotrauką, ji koreguojama, siekiant nuslėpti ypatingas autoriaus atliekamo darbo požymius arba ji gali būti tyčia iškreipta, siekiant tokiu būdu diskredituoti fotografą, pakenkti jo autoritetui konkurencijos prasme ir pan.


Nuotraukų autorius turi teisę reikalauti, kad naudojant jo kūrinius būtų nurodomas jo vardas, pseudonimas arba bet koks kitas žymuo, kokį jis yra pasirinkęs

Turtinės teisės

Jos suteikia fotografui teisę kontroliuoti savo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, platinimą, viešą rodymą ir t.t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Tai ekonominio pobūdžio teisės, kuriomis savo nuožiūra autorius gali disponuoti (jas perduoti ar suteikti kitiems asmenims), jos taip pat gali būti paveldimos pagal įstatymą arba testamentą. Tai teisės, kurios saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties.
ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio ar jo kopijos panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, išskyrus ATGTĮ numatytus atvejus. Kaip turėtų būti aiškinama sąvoka „panaudojimas“, t.y. kokiu būdu galima pažeisti fotografo turtines teises? Pirma, reikėtų sukonkretinti, kokias turtines teises turi fotografas.

Fotografas turi teisę perleisti savo turtines teises į nuotraukas pagal sutartį, testamentą, įstatymą

nuotraukos-kompiuteris-paskelbimas-kopija-
www.pixabay.com

Teisė atgaminti. Tai yra viena aktualesnių fotografams teisių, kuri reiškia nuotraukos tiesioginį ar netiesioginį, nuolatinį ar laikiną kopijų (kopijos) padarymą bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę (ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Būtent nuotraukų atgaminimas yra elektroninėje erdvėje dažniausiai pasitaikantis fotografų teisių pažeidimas. Tai gali būti tokie pažeidimai, kaip nuotraukų nukopijavimas iš puslapio, tinklalapio, socialinės paskyros, blogo ir jų talpinimas kitoje elektroninės erdvės vietoje – puslapyje, socialinės paskyros anketoje ir pan., siekiant tam tikrų tikslų. Tikslai gali būti patys įvairiausi nuo komercinių iki asmeninio pobūdžio.
Pavyzdžiui, internetiniame puslapyje, kuriame teikiama informacija apie vestuvių organizavimą, patalpintos svetimos nuotraukos iš vestuvių fotosesijos, siekiant pritraukti daugiau klientų. Jeigu kokiu nors būdu nurodyta, kieno tai nuotraukos, bus tik teisės atgaminti nuotraukas pažeidimas, kadangi nebuvo gautas autoriaus sutikimas jo nuotraukas naudoti, publikuoti, jis netenka potencialaus užmokesčio. Tačiau jeigu nenurodytas nuotraukų autorius arba nurodytas kitas autorius, bus dar ir teisės į autorystę ir autoriaus vardą pažeidimas.

Kiekvienas asmuo, atgamindamas svetimą nuotrauką, turi būti įsitikinęs, kad yra gautas fotografo leidimas tokiems veiksmams atlikti.

Kitas pavyzdys galėtų būti toks, kad asmuo savo socialinėje paskyroje (Facebook, Instagram) patalpino svetimas nuotraukas, siekdamas pritraukti daugiau sekėjų, užsirekomenduoti kaip fotografas ir pan. Jeigu prieš patalpindamas asmuo padarė tam tikras nuotraukų korekcijas (uždėjo filtrą, šešėlius ir pan.), nustatytinas dar ir nuotraukos vientisumo pažeidimas.
Kiekvienas asmuo, atgamindamas svetimą nuotrauką, privalo įsitikinti, kad yra gautas autoriaus ar kito teisių turėtojo leidimas tokiam atgaminimui. Jeigu tokio leidimo duota nebuvo, nuotraukas kopijuoti ir atgaminti yra draudžiama, o už tokį pažeidimą taikytina atsakomybė. Nuotraukų autorius, pastebėjęs tokį pažeidimą turi teisę naudotis teisių gynybos būdais.
Teisė platinti. Tai yra materialinis nuotraukų (vaizdo įrašų) ar kopijų egzempliorių (įskaitant elektronines laikmenas) platinimas (pardavimas, perdavimas). Kopijos gali būti platinamos ir internete, jas parduodant elektroninių rinkinių pavidalu ir pan. Gali būti platinamos nuotraukos, kuriomis jau yra prekiaujama, t.y. kurios teisėtai išleistos į prekybą (žurnaluose, kalendoriuose, CD diskuose ir pan), jas neteisėtai atgaminus, arba nuotraukos, kurios nebuvo išleistos ir/ar kurių autorius platinti išvis neplanuoja (talpina tik savo puslapyje ar socialinių tinklų paskyroje asmeniniam naudojimui).

laikrastis-nuotrauka-platinti-.jpg
www.pixabay.com

Šio pažeidimo grupės pavyzdys gali būti toks : fotografas daro gražias gamtos nuotraukas ir talpina savo puslapyje internete. Kitas asmuo (pažeidėjas), neteisėtai nukopijavęs šias nuotraukas, jas atspausdino kalendoriuose, kuriuos išleido į prekybą. Arba gali būti parduodamos nuotraukos albumų, rinkinių forma (atspausdintos kataloge su pavadinimu „Gamta“ ir pan.).
Kaip matyti iš pavyzdžių, teisės platinti pažeidimas glaudžiai susijęs su teisės atgaminti pažeidimu, kadangi pirma dažniausiai reikia padaryti svetimos nuotraukos neteisėtą kopiją (materialinę ar elektroninę) ir tik paskui ją platinti išleidžiant į prekybą arba elektroninėje erdvėje.


Neteisėtas nuotraukų platinimas dažniausiai preziumuoja ir atgaminimo teisės pažeidimą

Teisė viešai rodyti. Tai yra bet koks nuotraukos, nuotraukų kolekcijos, prezentacijos, vaizdo įrašo ir t.t. rodymas tiesiogiai arba ekrane, panaudojant skaidres, projektorių, LED ekraną ar kitais panašiais būdais, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.
Tai gali būti įvairiausi autorinių teisių pažeidimai, kaip, pavyzdžiui, miesto centre ant didelio ekrano yra rodoma kelionių organizatoriaus paslaugų reklama. Stende yra patalpinta vieno iš Tailando paplūdimių nuotrauka. Nuotraukos autorius nebuvo davęs leidimo skelbti nuotraukos viešai ir jis negauna už jos panaudojimą jokio honoraro, kai tokios nuotraukos viešas demonstravimas pritraukia kelionių organizatoriui klientus, kurie susigundo gražiais paplūdimio vaizdais. Akivaizdu, kad nuotraukos viešas demonstravimas yra neteisėtas, o pažeidėjas už tai gauna turtinės naudos.

nuotrauka-reklama-centras-viesas-rodymas
www.pixabay.com

Kitas pavyzdys gali būti toks, kad vyksta seminaras, kurio metu, rodant skaidrių prezentacija kokia nors tema pademonstruojama svetima nuotrauka. (Pvz. kalbant apie investicijas ir nekilnojamąjį turtą, pademonstruojama fotografo padaryta meninė namo nuotrauka). Arba rodomos nuotraukos per kokią nors TV laidą arba ant viešojo transporto nuotrauka demonstruojama viešojo transporto maršrutu, prieš tai negavus nuotraukų autoriaus sutikimo jų viešai rodyti.
Likusios turtinės teisės, numatytos AGTAĮ, pagal savo esmę ir prigimtį negali būti realizuojamos, kalbant apie fotografų veiklą, arba pasitaiko nedažnai. Tai yra teisė viešai atlikti, versti, transliuoti (taikoma kiek susiję su vaizdo įrašais), retransliuoti, išleisti, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti.

Nuotraukos demonstravimas ekrane viešoe vietoje, negavus fotografo sutikimo, yra pagrindas fotografui inicijuoti ginčą dėl savo autorinių teisių pažeidimo

Taigi, norint panaudoti svetimą nuotrauką, pirma reikia kreiptis į jos autorių ir gauti jo sutikimą\leidimą. Sutikimas gali būti duotas raštu, elektroninio susirašinėjimo metu, aptartas sutartyje (autorinėje sutartyje) arba duotas žodžiu. Tiesiog reikia turėti omenyje, kad žodžiu duotą sutikimą bus sunkiau įrodyti, jeigu kiltų ginčas, todėl nuotraukos potencialus naudotojas greičiausiai bus suinteresuotas gauti rašytinį autoriaus sutikimą. Sutikimas gali būti tiek atlygintinis, tiek ir neatlygintinis, priklauso nuo to, kaip susitaria fotografas su klientu. Akivaizdu, kad fotografas yra suinteresuotas gauti atlyginimą už savo darbo rezultatus, tačiau būna situacijų, kad fotografo tikslai yra kitokie, pavyzdžiui, savo, kaip fotografo, reklama. Taigi, fotografas, pastebėjęs, kad jo daryta nuotrauka be jo sutikimo yra atgaminta, patalpinta elektroninėje erdvėje, demonstruojama ir t.t., turi teisę imtis savo teisių gynybos būdų, t.y. reikalauti kompensacijos arba žalos atlyginimo, tam tikrais atvejais ir neturtinės žalos atlyginimo (apie tai – kitame straipsnyje).

Sutikimas dėl nuotraukų naudojimo gali būti rašytinis arba žodinis, atlygintinis arba neatlygintinis

Kiekvienas asmuo turi turėti omenyje ir suprasti, kad kito asmens daryta nuotrauka priklauso tik jam ir jokie veiksmai su ta nuotrauka nėra galimi, kol autorius neduos savo sutikimo, netgi jeigu ta nuotrauka pasirodo „Google“ paieškoje. Tačiau autorius gali viešai paskelbti, kad leidžia naudoti savo nuotraukas tam tikra apimtimi arba tam tikroje platmėje ir tam tikrais tikslais arba patalpinti savo nuotraukas į specialų tinklapį su „Stock images“ (www.pixabay.com, www.pexels.com, unsplash.com), iš kurio asmenys gali siųstis, naudoti, talpinti nuotraukas be autoriaus atskiro sutikimo, nepažeisdami jo neturtinių teisių.

Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.

Panašūs įrašai

27 Komentarai
  1. Rašanti

    Labai liūdna, kad teisininkų straipsniuose gausu stiliaus, gramatikos ir skyrybos klaidų. Tekstas nerišlus, neįdomus, kai kutios vietos apskritai nesuprantamos. Ir teisinė kalba, ir teisiniai tekstai gali būti įdomūs, ypač jei pateikiama informacija bendrajai, o ne teisės specialistų auditorijai. Nesugebėjau perskaityti iki pabaigos. Klaidos tiesiog bado akis. Geriau tokius tekstus duokite rašyti profesionalams.

    1. Rita

      Dėkui už pastabas. Na, visiems neįtiksi, juk lengviausia yra pasislėpti ir anonimiškai komentuoti, net nepagrindžiant komentaro. Rašau taip, kaip rašau, o jeigu tekstas neįdomus ar rašymo stilius nepatinka – skaityti nieks neverčia. Geros jums dienos!

      1. Arnas

        Rita, kaip yra jei fotografo nuotraukas už pinigus įsigijo žmogus ir tas žmogus perdavė kitam žmogui, o jis panaudojo jas socialiniuose tinkluose savo tikslais? Ar tas žmogus turėjo gauti fotografo sutikimą ar užteko gauti nuotraukų savininko (pirkėjo) leidimo?

        1. Rita

          Sveiki, Arnai,
          Ačiū, kad skaitote.
          Sukūręs nuotrauką, jos autorius turi tiek turtines, tiek neturtines teises į savo kūrinį.
          Neturtines teises jis išsaugo visą savo GYVENIMĄ ir jos negali būti perleidžiamos/paveldėtos jokiam kitam asmeniui, nes jos neatsiejamai susijusios su asmeniu, tai yra teisė į autoriaus vardą (autorius turi teisę reikalauti, kad viešai demonstruojamoje ar parduodamoje jo nuotraukoje būtų nurodomi jo inicialai), šiuo atveju autorius turi teisę reikalauti iš asmens, kuris demonstruoja nuotrauką soc. tinkluose, nurodyti autoriaus inicialus, jo vardą, pseudonimą ir pan. ant arba prie nuotraukos Taigi, šiuo atveju jeigu soc. tinkle patalpintoje nuotraukoje nenurodytas autoriaus vardas, tai yra pažeidimas, o pažeidėjai yra tiek asmuo, kuriam nuotrauka teisėtai perduota, tiek ir trečias asmuo. Taigi, jeigu soc. tinkle ant demonstruojamos jūsų nuotraukos nenurodytas jūsų vardas, tai yra pažeidimas ir jūs turite teisę reikalauti šį pažeidimą pašalinti. Antra, autoriaus neturtinė teisė yra teisė į kūrinio neliečiamybę, t.y. nepakeisti kūrinio turinio, išvaizdos, palikti jį tokį, kokį jį sukūrė autorius, taigi, jei demonstruojant soc. tinkluose ne tik nenurodytas autoriaus vardas, bet nuotrauka dar kažkokiu būdu pakeista, tai taipogi būtų pažeidimas.
          Antra autoriaus teisių grupė yra turtinės teisės, čia įeina teisė viešai demonstruoti, parduoti, išleisti, platinti savo kūrinį. Šios teisės autoriaus gali būti perleistos klientui (reikia žiūrėti sutartį), o jau klientas savo ruožtu tas teises gali perleisti kitiems asmenims. Taigi šiuo atveju reikia žiūrėti sutartį tarp fotografo ir kliento bei kas pasakyta apie turtines teises (viešo demonstravimo, paltinimo, atvaizdavimo) bei jų perleidimą. Jeigu perleidimo nenumatyta, tada turtinės teisės lieka autoriui ir jis gali jas ginti drausdamas viešai demonstruoti, atvaizduoti, platinti, parduoti jo nuotraukas (tiek jo klientui, tiek bet kuriam kitam asmeniui).
          Taigi, priklausomai nuo sutarties turinio būtų arba nebūtų pažeidimo, viešai trečiajam asmeniui demonstruojant jūsų nuotrauką soc. tinkluose. Tačiau, kai minėjau, šiuo atveju būtų pažeista teisė į autoriaus vardą, nenurodžius nuotraukos autoriaus.
          P.S. dažniausiai jei fotografo paslauga teikiama atlygintinai, jis perleidžia turtines teises, už tai gaudamas honorarą, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir reikia skaityti sutartį arba, jei jos nebuvo, žiūrėti žodinį susitarimą.
          Kilus papildomiems klausimams, galite rašyti asmeninę žinutę platesnei konsultacijai. Sėkmės.

  2. Inga

    Laba diena, Rita,

    Ačiū už naudingą informacija! Gal galite patarti, kur galima rasti tinkama sutartį, kad apsaugoti neturtines teises į savo kūrinį?

    1. Rita

      Laba diena, Inga,
      džiaugiamės, galėdami padėti.
      Neturtinės autorių teisės saugomos įstatymų pagrindu ir papildomos apsaugos (pvz. numatytos sutartyse) nereikalauja. Tačiau, žinoma, gali būti sudaromos sutartys, jose numatant tiek turtinių, tiek ir neturtinių teisių apsaugą. Kalbant apie viešąją erdvę, negaliu pasakyti, ar egzistuoja tokių sutarčių šablonai lietuvių kalba (anglų, kiek žinau, paprasčiau rasti), nes vėl gi tokios sutartys, kažkieno sudarytos, yra to asmens intelektinės nuosavybės kūrinys, kurį asmuo suinteresuitas apsaugoti, t.y. tokią sutartį sudaryti už atlyginimą.

  3. Indrė

    Ar teisine ir specifiškai asmens duomenų apsaugos prasme fotografas nenusižengia, jeigu teikiamoje sutartyje nurodo papildomą sumą (200€) už tai, kad pats fotografas nepublikuotų nuotraukų viešai? Gavau fotografo sutartį vestuvių fotografavimui atlikti ir perskaičiusi sutartį suprantu, kad vienintelis sutarties objektas, kurį perku, yra fotografavimo procesas, ne nuotraukos kaip produktas, kurios netgi dėl force majore priežasčių gali būti fotografo nepristatytos, ir jis liktų nekaltas, bet pinigų negrąžintų. Gal galite patarti, į ką kreiptis dėl tokios sutarties patikrinimo teisine prasme? Ačiū.

    1. Rita

      Laba diena, akivaizdu, kad sudarant tokią fotografavimo paslaugų teikimo sutartį, sutarties objektui esant ne nuotraukoms, o fotografavimo procesui, Jūs pagal ją negautumėte to, ką galutiniame rezultate siekiate gauti – materialaus (skaitmeninio) rezultato, t.y. nuotraukų. Taigi tokia sutartis neatitiktų jūsų interesų bei siekiamo rezultato. Kadangi tokia fotografavimo sutartis sudaroma prisijungimo būdu, t.y. jūs kaip vartotoja prisijungiat prie sutarties, sutikdama su jos sąlygomis, tai teisme Jūs būsite silpnesnioji šalis, labiau ginama, tačiau jeigu sutiksite su tokia sutartimi ir ją pasirašysite, tai patvirtinsite, kad sutinkate su tokiomis sąlygomis, kokias nurodė fotografas.
      Dėl mokesčio už nuotraukų demonstravimą tai pažymėtina, kad atlygintina sutartimi klientui yra perleidžiamos turtinės autoriaus teisės tarp jų ir perleidžiama Jums autonominė teisė viešai demonstruoti nuotraukas, nebent numatyta kitaip, o fotografui gali būti paliekama teisė, pvz. naudoti tam tikrą kiekį nuotraukų savo reklamos tikslais , portfolio ir pan., tačiau tokios sąlygos turi būti būtinai aptartos sutartyje. Akivaizdu kad šia sutartimi fotografas palieka sau teises viešai demonstruoti nuotraukas (visas), o jūs norėdama, kad jis to nedarytų, turite jam mokėti. Tokia sąlyga gali galioti, jeigu šalys sutinka, tačiau tokiu atveju gali būti keičiamos kitos sąlygos, pvz., tokiu atveju mažinama sutarties kaina, nes fotografui paliekama turtinė teisė viešai demonstruoti nuotraukas. Tačiau norėdamas tą daryti jis privalo su nuotraukose esančiai asmenimis suderinti viešą demonstravimą, kadangi tokiu atveju jis naudos jūsų atvaizdą, kas yra asmens duomenys.
      Žinoma detalesnė konsultacija gali būti suteikta, išanalizavus sutartį bei jos sąlygas. Patariame kreiptis į teisininkus, kurie atliks tokios sutarties teisinę analizę bei nurodys niuansus. Dėl teisinių paslaugų galite kreiptis per laukelį „Susisiekti”.

  4. Jonas

    Standartinė situacija: fotografas, dailininkas, grafikas ar pan. pamato savo darytą nuotrauką (grafikos darbą, paveikslo kopiją etc.) įmonės interneto svetainėje arba FB puslapyje.
    Ką jis turėtų (galėtų) daryti (išskyrus kreipimąsi į teisininką:)), kad apgintų savo teises ar gautų atlygį už kūrinio panaudą be leidimo?

    1. Rita

      Sveiki,
      kitam ūkio subjektui viešai demonstruojant nuotrauką, kuri yra autorių teisių objektas, autorius turi teisę pats kreiptis į tą subjektą ir reikalauti išimti nuotrauką iš interneto svetainės ir atlyginti nuostolius, kurie šiuo atveju pasireikš tos įmonės gauta nauda, neteisėtai demonstruojant nuotraukas (buvo pritraukta daugiau klientų, investorių, įmonė gavo naujų projektų ir t.t.), tačiau tokią naudą įrodyti bus pakankamai sunku. Kitas variantas yra toks, kad autorius gali reikalauti sudaryti su juo sutartį, kurios pagrindu už užmokestį bus leidžiama kitai įmonei viešai demonstruoti nuotraukas, tačiau tokiu atveju išlieka autoriaus teisė į autorystę/vardą, jis turi teisę reikalauti nuotraukoje nurodyti visų autorių vardus. Įmonei nesutikus nei su vienu iš šių variantų teks kreiptis į teismą savarankiškai arba su teisininko pagalba.

  5. Ingrida

    Sveiki, ar fotografas turi nors kokią teisę publikuoti nuotraukas darytas su žmonėmis neatsiklausus jų leidimo?

    1. Rita

      Sveiki, viskas priklauso nuo to, kokios sąlygos buvo sutartyje/koks buvo susitarimas su fotografu. Dažniausiai fotografai siūlo sąlygą, kad tam tikrą kieki foto jie gali viešai skelbti savo soc tinkluose arba tinklalapiuose reklamos tikslais.

      1. Gintarė

        O jei sutartis nebuvo pateikta fotosesijos metu ir nebuvo jokio žodinio susitarimo. Tai ar klientas, kuris atliko (bankini) apmokejima turi teise keisti neretušuotas arba fotografo retušuotas jam atiduotas nuotraukas ir viešinti jas soc.tinkluose?
        Ir ar fotografas tokiu atveju turi pilną teisę viešinti suretušuotas nuotraukas be kliento leidimo?

        1. Rita

          Laba diena,
          autorius turi teisę į savo kūrinio vientisumą, todėl padarytų nuotraukų retušavimas/kitoks keitimas nėra teisėtas. Dėl kitų klausimų – tai jau autorių turtinių teisių sritis, dėl kurių turi būti susitarta sutartyje arba bet jau būtų aišku iš šalių ketinimų.
          Fotografo teisė viešai publikuoti savo nuotraukas, kuriose matosi kliento veidas, turi būti atskirai aptarta, kadangi čia jau klientas turi teisę į savo atvaizdo naudojimą.

  6. Karolina

    Sveiki, ar gali asmuo skelbti savo kelių metų senumo portretą, darytą fotografo, internete ir spaudoje (straipsnyje), nurodant tai kaip asmeninio archyvo nuotrauką?

    1. Rita

      Laba diena, tuo ateju, jeigu minėta nuotrauka yra asmeniniame asmens archyve, asmuo gali nurodyti, kad tai asmeninio archyvo nuotrauka, tačiau jeigu nuotrauka skelbiama viešai, reikalinga nurodyti ir jos autorių – fotografą. Tuo atveju, jeigu autorius nenurodytas ir po raginimo nurodyti autorių asmuo atsisako nurodyti autorių, galima imtis priemonių asmeninių neturtinių autoriaus teisių gynimui.

  7. Skirmantė

    Sveiki,
    Fotografuoju vienos komandos varžybas ir nuotraukos lieka tai komandai, kuri jomis dalinasi komandos Facebook paskyroje. Dabar pamačiau, kad vienų varžybų organizatorius įkėlė mano nuotraukass kaip savas, t.y., jis nepasidalino mano fotografuojamo klubo įrašu su nuotraukomis, o jas pas save išsisaugojo ir įkelė kaip savas, taip pat nenurodyta nei iš kur jos paimta (nors klubo net neklausta), nei mano autorystė. Jiems parašius, perskaito, bet ignoruoja.
    Ką man imtis?

  8. Paulina

    Sveiki,
    Situacija: leidykla išspausdino albumus su nuotraukomis, albumo autorius autorine sutartimi už užmokestį suteikė visas nuotraukų naudojimo teises leidyklai ir pateikdamas nuotraukas nurodė nuotraukų autorių ir jo rašytinį patvirtinimą, kad tai jo nuotraukos ir leidžia jas publikuoti. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog tikrasis fotografas yra kitas (pirmasis melavo). Kas šiuo atveju yra kaltas ir turėtų atlyginti žalą tikrajam fotografui: leidykla, albumo autorius (užsakovas) ar pirmasis fotografas?

    1. Rita

      Laba diena, atsakingas tas pirmas asmuo, kuris neteisėtai panaudojo autorinės nuosavybės objektą – „pseudo” autorius, tačiau jeigu kiltų teisminis ginčas, žiūrima ar ir kiti asmenys buvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, na pvz. ar įtardami, kad autorius ne tas asmuo, vis tiek nurodė, kad nuotraukų autorius apsimetelėlis. Tačiau bet kuriuo atveju reikalavimas dėl galimos žalos atlyginimo turėtų būti reiškiamas pseudo autoriui.
      Daugiau galima el.paštu

  9. Jurgita

    Sveiki, klijentas kuris sumokejo pinigus už fotosesija, gavo retušuotas nuotraukas. Ar jis turi tese į „žalia” faila!

    1. Rita

      Laba diena,
      na reikia žiūrėti, ką įsipareigojote pagal sutartį ir/ar susitarimą, jei susitarėte, kad suteiksite retušuotas foto tai tik tokias ir privalote duoti.

  10. Daina

    Laba diena, jei internete radusi gyvūno fotografiją, ją perpiešiu, ar tai vadinsis plagiavimu? Nuotraukos autorius nenurodytas

      1. Daina

        Kodėl ne, gal galit plačiau paaiškinti, nes manęs klausia kodėl nenurodau autoriaus ir sako, kad tai plagijavimas, ačiū

        1. Rita

          Laba diena, dėkojame kad kreipiatės
          pirma, plagiãtas [lot. plagiatus — pagrobtas], mokslo, literatūros, meno kūrinio, atradimo, išradimo ar racionalizacinio pasiūlymo autorystės (visos ar dalies) pasisavinimas, t.y. plagiatu būtų jei pasisavintumėte būtent nuotraukos autorystę.
          antra, ne bet kokia nuotrauka yra laikoma autoriaus teisių objektu, o tik tokia, kuri ne tik užfiksuoja faktą, bet kurią atlikdamas fotografas įdėjo savo darbo tam kad nuotrauka įgytų individualumo, o ne vien būtų užfiksuotas faktas, t.y., ji turi būti meninė. Šiuo atveju reikia vertinti ar pati nuotrauka gali būti laikoma autoriaus teisių objektu.
          Trečia, jūs perpiešdama nuotrauką sukūrėte savo autoriaus teisių objektą, t.y. pati kaip autorė įdėjote savo darbo ir sukūrėte savo autoriaus teisių objektą. Žinoma, čia irgi reikia vertinti kiek Jūs įdėjote darbo, kad piešinys įgytų individualumo. Tik įvertinus šiuos dalykus gali būti atsakyta, ar atlikote plagiatą, tačiau reikia žiūrėti individualiai, tiek į nuotrauką, tiek į piešinį, nematant šių objektų sunku daugiau ką komentuoti.
          Plačiau teikiame konsultacijas per konsultacijų formą arba el. paštu rita@teisevisiems.lt

Rašyti komentarą

Naujausi straipsniai

Žurnalistų atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos skelbimą
2024-02-20
Vaiko gyvenamosios vietos keitimas
2024-01-12
Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsisakymo pagrįstumas, pateisinant jos sudarymo termino pabaiga
2023-11-25