Fotografų autorinių teisių gynimas (II dalis)

Straipsnyje „Fotografų autorinės teisės ir jų pažeidimai (I dalis)“ išanalizavau fotografų turimas autorines teises bei galimus jų pažeidimus. Toliau pravartu būtų pakalbėti apie pažeistų autorinių teisių gynybą bei autoriui padarytos žalos atlyginimą.

Laiko taupymo bei proceso išlaidų išvengimo sumetimais autoriui patartina pirma geranoriškai bandyti išspręsti ginčą – kreiptis į pažeidėją su keliamais reikalavimais, o jam jų nepatenkinus – į teismą

Procesiniai autorių teisių gynimo aspektai

Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo (toliau – ATGTĮ) 73 str. numatyta, kad autorių teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios ATGTĮ ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės. Pažeidus teises, autorius turi teisę imtis ATGTĮ numatytų teisių gynybos būdų.
Pastebėjus autorių teisių pažeidimą (pvz. elektroninėje erdvėje yra neteisėtai atgaminta ir patalpinta nuotrauka, kurios atgaminimui fotografas nebuvo davęs leidimo), autorius gali naudotis procesiniais teisių gynimo instrumentais, numatytais ATGTĮ bei Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK).
Visgi pirma autoriui patartina bandyti išspręsti ginčą geruoju, kreipianti į pažeidėją su prašymu/reikalavimu nutraukti neteisėtus veiksmus ir/ar atlyginti padarytą žalą, tokiu būdu taupant laiką ir išvengiant procesinių išlaidų. Tokius reikalavimus patartina reikšti rašytine formą, kad ginčui patekus į teismą, būtų palengvintas įrodinėjimo procesas. Jeigu pažeidėjas sutinka su pažeidimu ir įvykdo fotografo reikalavimus, t.y. išima neteisėtai atgamintą nuotrauką iš internetinio puslapio, atlygina fotografui žalą, ginčas laikomas išspręstu ir tolimesni procesiniai veiksmai yra nereikalingi. Tačiau tuo atveju, jeigu pažeidėjas piktybiškai nevykdo autoriaus reikalavimų, su jais nesutinka arba įvykdo tik jų dalį arba iš viso ignoruoja autoriaus kreipimąsi, ko rezultate fotografo teisės lieka neapgintos, o reikalavimai – nepatenkinti, fotografas turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių gynybos su ieškiniu.

Atsakovu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo – interneto puslapio, tinklalapio administratorius (valdytojas)

Atsakovas ir teismas

Vadovaujantis CPK 29 str., bylose dėl autorių teisių pažeidimo galioja bendro teismingumo taisyklė. Fotografas turėtų kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovo (pažeidėjo) gyvenamąją vietą arba pagal juridinio asmens registruotos buveinės vietą. Tuo atveju, jeigu nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, ieškinys pagal ieškovo pasirinkimą gali būti reiškiamas pagal atsakovo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.
Jeigu ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo arba kompensacijos mokėjimo viršija 40 000 eurų dydžio sumą, toks ieškinys reiškiamas apygardos teismui pagal bendrą teismingumą. Apygardos teismui turi būti teikiamas ieškinys ir dėl fotografo neturtinių teisių gynimo, nepaisant ieškinio sumos (CPK 27 str. 2 p.).

Teismui pateikiamas ieškinys ir jį pagrindžiantys įrodymai

kompiuteris-nuotrauka-irodymas.jpg
www.pixabay.com

Taigi, jeigu pažeidimas yra padarytas elektroninėje erdvėje, interneto puslapyje, socialinių tinklų anketoje, paskyroje ir pan., juose neteisėtai patalpinus nuotraukas, atsakovu yra tinklapio administratorius/valdytojai (tai gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo), anketos socialiniame tinkle valdytojas. Jeigu fotografo nuotrauka neteisėtai patalpinta žurnale, buklete, laikraštyje atsakovu yra žurnalas, laikraštis kaip juridinis asmuo, bukleto užsakovas. Jeigu fotografo nuotrauka puikuojasi ant viešojo transporto, stendo, ekrano, atsakovu bus tokios paslaugos užsakovas. Pavyzdžiui, kelionės agentūra užsakė nuotraukos, kurios naudojimui fotografas nebuvo davęs leidimo, patalpinimo ant reklaminio stendo paslaugas. Įmonė, užsiimanti reklamos talpinimu, tokią nuotrauką patalpino tam skirtame stende. Šiuo atveju atsakovu bus kelionių agentūra, užsakiusi minėtą paslaugą, nes ji pirma turėjo gauti fotografo sutikimą dėl jo nuotraukos naudojimo.

Procesiniai dokumentai

parasas-dokumentas-fotografas.jpg
www.pixabay.com

Kreipiantis į teismą dėl autorinių teisių pažeidimo, teiktinas CPK 135 str. numatytus reikalavimus atitinkantis ieškinys. Be bendrų procesiniam dokumentams taikomų reikalavimų (CPK 111 str.), ieškinyje papildomai turi būti nurodyta:
• ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;
• aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);
• įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą;
• ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);
• ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas;
• informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas;
• ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti.
Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas.

Įrodymais gali būti kietieji diskai, atminties kortelės, informacijos laikmenos, CD diskai, nešiojamieji kompiuteriai, mobilieji telefonai, fotoaparatai ir kt. informacijos nešėjai

Taigi, ieškinyje ieškovas turi aiškiai nurodyti savo pažeidėjui keliamus reikalavimus (nutraukti neteisėtus veiksmus, atlyginti padarytą žalą, sumokėti kompensaciją, nurodant tikslią sumą, išleisti pranešimą dėl paneigimo ir pan.) bei nurodyti, kuo jis grindžia savo reikalavimus, t.y. jis turi pažymėti aplinkybes, pagrindžiančias padarytą pažeidimą bei keliamus reikalavimus. Ieškovas taip pat turi pateikti pažeidimą pagrindžiančius įrodymus.

Įrodymai

fotoaparatas-atminties-kortele-laikmena.jpg
www.pixabay.com

Įrodymais gali būti bet kokie duomenys, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Tai gali būti rašytiniai, elektroniniai dokumentai (išrašai, sutartys, raštai, Screen shotai, nuotraukos), įvairiausi daiktai (fotoaparatas, nešiojamas kompiuteris, hard diskas), CD diskai, atminties kortelės, kurie gali padėti nustatyti pažeidimo padarymo faktą. Ieškovui yra būtina įrodyti, kad nuotraukos priklauso jam, t.y. kad nuotraukos yra jo veiklos rezultatas ir jis turi autorines teises į jas. Šias aplinkybes gali įrodyti atminties kortelės, hard diskai ir kitokios laikmenos, informacijos nešikliai, kompiuteriai, fotografo tinklapio, socialinių tinklų anketos screen shotai, paslaugų reklaminiai bukletai ir pan. Pažeidimo faktą gali įrodyti pažeidimo fiksavimo priemonės, pvz. pažeidėjo tinklalapio screen shotai, nuotraukos, stendo su neteisėtai patalpinta reklama nuotrauka, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, įsigytas laikraštis, žurnalas, CD diskas, kurių pagalba neteisėtai platinamos svetimos nuotraukos.
Įrodymais yra ir liudytojų parodymai, tad fotografas gali ieškinyje nurodyti liudytojus, kurie gali patvirtinti tam tikras aplinkybes (tai gali būti fotografo klientai, kuriems buvo daryta fotosesija, asmenys, kurie matė pažeidimą, kai pvz, iki teisminio nagrinėjimo pažeidėjas neteisėtai išėmę neteisėtai atgamintas nuotraukas iš tinklapio) ir pan. ir prašyti juos apklausti teisme.

Ieškinio dalyką gali sudaryti vienas arba keli tiek turtiniai, tiek neturtiniai reikalavimai

Jeigu fotografas negali pateikti kokių nors įrodymų dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, (pvz. jis negali pateikti screen shot‘o iš pažeidėjo tinklapio, kuriame neteisėtai demonstruojamos jo nuotraukos, nes pažeidėjas užblokavo fotografo prieigą prie tinklapio, siekdamas nuslėpti pažeidimą), fotografas gali prašyti teismo išreikalauti šiuos įrodymus, nurodydamas priežastis, kodėl jis jų negali pateikti ir kokias aplinkybes šie įrodymai gali patvirtinti.

Fotografo reikalavimai (ieškinio dalykas)

ATGTĮ 77 str. nurodyta, kad autorių teisių subjektas, gindamas savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:
1) pripažinti teises;
2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;
4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);
5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;
6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o ATGTĮ 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;
7) sumokėti kompensaciją;
8) taikyti kitus kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
Pažymėtina, kad ieškinyje gali būti ir dažniai yra reiškiami keli reikalavimai, kurie gali būti tiek neturtiniai (reikalavimas nutraukti neteisėtus veiksmus, pripažinti teises), tiek turtiniai (atlyginti padarytą žalą, sumokėti kompensaciją).

pinigai-zala-kompensacija-.jpg
www.pixabay.com

Išanalizuokime eilinę situaciją. Interneto puslapyje neteisėtai yra publikuojama svetima vestuvių fotosesijos nuotrauka, reklamuojant vestuvių organizavimo paslaugas, nenurodant nuotraukų autoriaus arba nurodant, kad nuotraukos padarytos į vestuvių organizavimo paketą įeinančio fotografo. Esant tokiam pažeidimui, kreipdamasis į teismą fotografas galėtų prašyti (vienas iš įmanomų variantų):
• pripažinti jo teises (autorystę) į nuotraukas (jeigu autorystė yra ginčijama, pažeidėjui nurodant, kad tai yra jo nuotrauka);
• reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, publikuojant nuotrauką;
• paskelbti tinklapyje, kad buvo neteisėtai patalpintos nuotraukos, nurodant tikrąjį jų autorių;
• sumokėti kompensaciją.

Kompensacija ir žalos atlyginimas

Mano nuomone, verta plačiau pakalbėti apie kompensaciją bei fotografo patirtos žalos atlyginimą, pažeidus jo autorines teises.
Pirma, fotografas gali reikalauti priteisti pinigų sumą kaip atlygi už jo nuotraukos panaudojimą (publikavimą), atsižvelgiant į fotografo įkainius ir kitokias aplinkybes (kiek laiko nuotrauka buvo publikuota ir pan.). Taigi, šiuo atveju reikia nustatyti, dėl kokios sumos (fotografo honoraras) susitartų fotografas ir klientas, jeigu būtų pasiektas susitarimas dėl teisėto nuotraukos publikavimo.

Fotografas vietoj žalos atlyginimo gali reikalauti sumokėti jam kompensaciją

pinigai-kompensacija-teismo-sprendimas.jpg
www.pixabay.com

Antra, fotografas taip pat iš pažeidėjo gali reikalauti atlyginti jam tiek jo faktiškai patirtus nuostolius, tiek ir negautas pajamas.
ATGTĮ 83 str. 2 d. numatyta, kad nustatydamas faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi, jeigu demonstruodamas svetimą nuotrauką pažeidėjas gauna turtinės naudos, ji fotografo prašymu gali būti pripažinta jo negautomis pajamomis.
Negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
Trečia, ATGTĮ autoriui yra numatyta galimybė vietoj faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažeidėjo gauta nauda gali būti pripažinta fotografo negautomis pajamomis ir būti priteista teismo sprendimu

Taigi, įstatymas suteikia teisę autoriui rinktis, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises. Ieškinyje fotografas turi nurodyti, ar jis reikalauja žalos atlyginimo, ar kompensacijos mokėjimo. Jeigu ieškovas pasirenka ne nuostolių atlyginimo būdą, o kompensaciją, teismas nevertina aplinkybių dėl faktiškai ieškovo patirtų nuostolių, o sprendžia dėl priteistino kompensacijos dydžio.

Teismų praktika

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), kalbėdamas apie kompensaciją, pažymėjo, jog kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Taigi vienas iš esminių dalykų, kalbant apie kompensaciją, – ji taikoma, kai neįmanoma nustatyti tikslaus žalos dydžio. LAT taip pat akcentavo, jog kompensacija yra specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017).

Jeigu ieškovas pasirenka kompensacijos mokėjimą, teismas nenustato faktiškai patirtų nuostolių, o sprendžia dėl kompensacijos dydžio

fotografas-fotoaparatas-nuotrauka-peizazas.jpeg
www.pixabay.com

Įstatyme yra nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, t.y. iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tačiau kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.
Nuo ko priklauso konkretus priteistinos kompensacijos dydis?
LAT eilėje savo bylų išaiškino, kad sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, pirma, vertinama pažeidėjo turtinė padėtis – ar kaltas asmuo gali padengti žalą. Priteistos kompensacijos tikslas yra pinigais jam atlyginti nuostolius, o ne finansiškai sužlugdyti asmenį ar įmonę arba iš esmės jį paveikti taip, kad asmuo taptų nemokus ar nepajėgus įvykdyti finansinių įsipareigojimų. Nepaisant to, sprendžiant dėl asmens turtinės padėties, pažymėtina, kad atlyginimas negali būti toks mažas, jog nepadengtų kreditoriaus minimalių nuostolių arba iš esmės reikštų asmens atleidimą nuo žalos atlyginimo, arba būtų pernelyg didelis, kad jis būtų asmeniui finansiškai nepakeliamas ir iš viso neįgyvendinamas iš jo turto. (2016-11-29 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-1147-823/2016). Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad, priteisus kompensaciją, nereiškia, jog ta suma turi būti padengiama iš trumpo laikotarpio asmens pajamų dalies ar iš karto. Kompensacijos suma turi būti nukreipiama į kreditoriaus praradimų atlyginimą, nebūtinai iš karto atlyginamo dydžio, bet įmanomo padengti skolininko turtu, turimomis arba būsimomis lėšomis ar kitokiu turtu, pvz., ji gali būti išdėstoma vykdymo procese ilgesniam laikui, tačiau svarbu, kad asmuo būtų pajėgus įvykdyti šį įpareigojimą.
Antra, nustatant kompensacijos dydį, reikšmės turi pažeidimo trukmė ir padariniai – kokį laikotarpį ir kiek laiko kasdien tęsėsi pažeidimas ir kokie dėl to atsirado nuostoliai, nereikalaujant jų tiksliai įrodyti. Bet kuriuo atveju turi būti užtikrinamas principas, kad iš neteisėtų veiksmų asmuo neturėtų naudos.
Trečia, teismų praktikoje išaiškinta, kad vienu iš kriterijų nustatant kompensacijos dydį, gali būti kreditoriaus, t.y. autorinių teisių subjekto (fotografo) veiksmai, kurie susiję su pažeidimu ir jo padariniais. Tai gali būti kreditoriaus veiksmai ar kaltė – ar jis, nustatęs pažeidimus, elgėsi rūpestingai ir ekonomiškai, t. y. be didelių delsimų ėmėsi priemonių, kad neteisėti veiksmai būtų nutraukti ir toliau nedaroma, nedidinama žala. Kitu atveju yra pagrindas vertinti, kad kreditoriaus veiksmai sudarė sąlygas arba buvo nuostolių padidėjimo priežastis ir dėl to kompensacija gali būti mažesnė.
Taigi, pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau teismas, vertindamas bylos aplinkybes, turi nustatyti pakankamą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai ar jos daliai atsirasti. Dėl to teismas turi tirti ir vertinti tiek pažeidėjo veiksmus, tiek kitas bylos aplinkybes.

Priteistinos kompensacijos dydis priklauso ir nuo ieškovo veiksmų, o būtent, kaip greitai jis sureagavo į pažeidimą, ar kreipėsi į pažeidėją, ar bandė sumažinti žalos dydį ir pan.

Taigi, svarbu akcentuoti tai, kad kompensacijos dydis taip pat gali priklausyti ir nuo fotografo konkrečių veiksmų ar neveikimo, nuo to, kokių priemonių jis ėmėsi, kad būtų sumažinta žala, kaip skubiai jis kreipėsi į pažeidėją su reikalavimu nutraukti pažeidimą. Pavyzdžiui, jeigu fotografas yra pastebėjęs kad jo nuotrauka yra atgaminta ir skelbiama kitame tinklapyje, tačiau į pažeidėją nesikreipė, jokių pretenzijų jam nereiškė, o už kelių mėnesių nusprendė kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti kompensaciją už visą neteisėto paskelbimo laikotarpį, teismas, atsižvelgdamas į jo elgesį, o tiksliau į neveikimą, išsiaiškinęs tokio neveikimo priežastis, gali žymiai sumažinti reikalaujamos priteisti kompensacijos dydį.

Taigi, kaip matyti, fotografas turi labai platų savo pažeistų teisių gynimo priemonių diapazoną, tad konkrečioje byloje fotografas pirma turi apsispręsti, kokiu teisių gynimo būdu naudosis bei atsižvelgiant į tai formuluoti ieškinio reikalavimus.

Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.

Panašūs įrašai

Rašyti komentarą

Naujausi straipsniai

Žurnalistų atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos skelbimą
2024-02-20
Vaiko gyvenamosios vietos keitimas
2024-01-12
Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsisakymo pagrįstumas, pateisinant jos sudarymo termino pabaiga
2023-11-25