Nėra retas atvejis, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir/arba teisme laikosi pozicijos, jog jis yra nekaltas bei sako, kad jį melagingai įskundė. Dažnai tai būna nusikaltėlių gynybinė pozicija, kuriai nepasitvirtinus, jie yra nuteisiami. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai asmuo dėl tam tikrų motyvų (keršto, pavydo, pykčio ir pan.) yra iš tikrųjų melagingai įskundžiamas teisėsaugos institucijoms dėl nusikalstamos veikos padarymo, siekiant teisėsaugos institucijų „rankomis“ su juo susidoroti arba tiesiog jį pagąsdinti.
Melagingas asmens įskundimas padarius nusikalstamą veiką yra pripažįstamas nusikaltimu, už kurį numatyta pakankamai griežta baudžiamoji atsakomybė – net iki laisvės atėmimo.
Objektyvieji požymiai
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnyje nurodyta: „tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, <…> baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.”
Teismų praktikoje pateiktas melagingo įskundimo sąvokos išaiškinimas. Tai žinomai neteisingos tyčia iškreiptos informacijos apie nusikalstamą veiką ir asmenį, tariamai jį padariusį, perdavimas įstaigai ar pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Vienas iš esminių šio nusikaltimo požymių yra tai, kad pranešama žinomai neteisinga informacija apie konkretaus asmens nusikalstamą veiką. Melagingas įskundimas yra padaromas aktyviais veiksmais įvairiomis formomis ir būdais – pranešant žodžiu arba raštu, anonimiškai ar asmeniškai.
Melagingo įskundimo pavyzdys :
R. K., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, pranešė, kad neblaivus sugyventinis trenkė jai į veidą kumščiu, o atvykus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajam tyrėjui M. A., pranešė, kad 2017-05-29, apie 12.00 val., bute, esančiame ( – ), jos sugyventinis S. M. jos atžvilgiu smurtavo, kumščiu trenkė į veidą, dėl ko buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-06 -30 Kauno apylinkės teismo nutartis byloje Nr 1-1603-288/2017).
Iš BK 236 straipsnio formuluotės seka tai, kad asmuo įskundžiamas padarius ne bet kokį pažeidimą, o nusikalstamą veiką, kas reiškia, jog administraciniai pažeidimai, civiliniai deliktai, darbo teisės pažeidimai neįeina į BK 236 str. taikymo sferą. Taip pat asmuo turi būti įskųstas ne bet kam, o asmenims, turintiems kompetenciją pradėti ikiteisminį tyrimą, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūnams (policijai, VSAT, muitinei, FNTT, STT ir kt.) arba prokurorui. Jeigu melagingo įskundimo adresatai yra kiti asmenys arba pranešėjas pasisakė privataus pokalbio metu ar susirašinėdamas socialiniuose tinkluose ir pan., BK 236 str. taikomas negali būti.
Įmonės darbuotojas pranešė įmonės vadovui, kad jo kolega iš kasos vagia įmonės pinigus, norėdamas atsikratyti konkurento ir gauti vietoj jo paaukštinimą. Šiuo atveju darbdavys nėra subjektas, turintis įgaliojimus pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl BK 236 str. netaikomas.”
Atsakomybei pagal BK 236 straipsnį atsirasti yra būtinas melagingai įskųsto asmens persekiojimo pradėjimas. Toks melagingai įskųstas asmuo gali būti apklausiamas įtariamuoju, daromas jo kūno tyrimas, ekspertizė, atliekamas parodymų patikrinimas vietoje ir kiti procesiniai veiksmai, siekiant surinkti jo kaltės įrodymų. Jis gali būti sulaikytas, jam gali būti pritaikomos kardomosios, procesinėms prievartos priemonės, jis gali būti suimtas, gali būti priimtas įpareigojimas neišvykti bei pritaikytos kitos jo teises varžančios procesinės priemonės. Taigi, šiam asmeniui turi būti taikomi kokie nors procesiniai teisių varžymai melagingo įskundimo pagrindu.
Procesinių syvaržymų pavyzdys:
2015 m. lapkričio 27 d. 23.30 val. A. Š. buvo laikinai sulaikytas, 2015 m. spalio 28 d. jam pareikštas įtarimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir jis apklaustas įtariamuoju. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Tuo atveju, jeigu asmuo buvo melagingai įskųstas, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, jis nebuvo persekiojamas, tuomet BK 236 str. netaikytinas. Tas pats galioja ir tuo atveju, jeigu ikiteisminis tyrimas pradėtas buvo, bet melagingai įskųstam asmeniui nebuvo taikomi jokie teisių ribojimai.
Šiuo atveju nors BK 236 str. ir netaikomas, melagingai įskųstas asmuo gali pasinaudoti kitais teisių gynybos būdais – kreiptis dėl šmeižimo baudžiamąja tvarka arba pasinaudoti civilinės teisės priemonėmis dėl garbės ir orumo įžeidimo.
Jeigu ikiteisminis tyrimas buvo padėtas, tačiau melagingai įskųstas asmuo nebuvo pripažintas įtariamuoju, jam nebuvo taikomos procesinės prievartos priemonės, su juo nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai ( pvz. buvo apsiribota pareiškėjo apklausa ar pareiškimo patikslinimu), ko rezultate paaiškėjo įskundimo melagingumas, negalima konstatuoti BK 236 str. numatyto nusikaltimo padarymo.
Subjektyvioji pusė
Melagingas įskundimas yra tyčinė nusikalstama veika. „Melagingas“ suponuoja tik tiesioginės tyčios formą: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką ir nori šiuos melagingus faktus pranešti.
Taigi, įskundžiantis asmuo pirma turi suvokti, kad jo teisėsaugos institucijai pranešama informacija apie kito asmens neva padarytą nusikaltimą yra melaginga, o antra – norėti šiuos faktus pranešti.
Jei asmuo sąžiningai klysta, manydamas, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, kuris tos nusikalstamos veikos nepadarė, ir apie tai praneša teisėsaugos institucijoms, nebus melagingo įskundimo subjektyviosios pusės elemento – tiesioginės tyčios.
Taigi, visais atvejais, kai žmogus yra nepagrįstai įskundžiamas dėl nusikalstamos veikos padarymo, būtina nustatyti tyčios buvimą, o būtent,- ar jis veikė sąmoningai, to norėdamas, ar sąžiningai klydo dėl tam tikrų faktų ir aplinkybių.
Žalos atlyginimas
Žmogus, kurio atžvilgiu buvo pateiktas melagingas pranešimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jį melagingai įskundusio asmens atžvilgiu. Atsiranda klausimas, ar tokio baudžiamojo proceso metu galima kelti reikalavimus atlyginti dėl tokio melagingo įskundimo patirtą žalą, ar tai yra atskiro proceso dalykas?
Yra suprantama ir natūralu, kad nepelnytai nusikalstamos veikos padarymu apkaltintas žmogus patiria stresą, išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą dėl jo atžvilgiu vykstančio baudžiamojo proceso. Gali staiga pasikeisti aplinkinių elgesys jo atžvilgiu, kuris gali tapti smerkiantis, asmuo pradedamas laikyti nusikaltėliu, su juo vengiama bendrauti, gali nutrūkti socialiniai ryšiai. Jeigu asmeniui buvo taikomos kokios nors procesinės arba kardomosios priemonės (suėmimas, namų areštas, sulaikymas), jis neabejotinai patiria išgyvenimus, gali sušlubuoti jo sveikata, darbiniai santykiai, ir pan. Jis gali būti atleistas ar nušalintas nuo darbo, jam nemokamas atlyginimas.
Išgyvenimais, stresu pasireiškia neturtinė žala, o negauta alga, atsiradusiomis išlaidomis sušlubavusiai sveikatai gydyti, advokatui samdyti ir pan. – turtinė žala, kurią gali patirti melagingai įskųstas asmuo.
Į visų šių nuostolių atlyginimą melagingai įskųstas neabejotinai asmuo turi teisę. Ši teisė gali būti realizuojama teikiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje arba atskirai kreipiant į teismą civiline tvarka.
Taigi, melagingas asmens įskundimas padarius nusikalstamą veiką yra nusikaltimas, už kurio padarymą asmuo gali būti ne tik patrauktas baudžiamojon atsakomybės, jam gali būti pritaikytas laisvės atėmimas ir rezultate atsirasti teistumas, o taip pat iš jo gali būti priteistas nukentėjusiojo patirtų nuostolių atlyginimas.
Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.
