Santuokos nutraukimo procese be kitų klausimų sprendžiamas sutuoktinių turto bei jų turimų įsipareigojimų padalinimo klausimas. Pagal bendrąją taisyklę santuokos metu įgytas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir santuokos nutraukimo metu dalinamas lygiomis dalimis tarp sutuoktinių. Ta pati bendroji taisyklė taikoma ir dalinant įsipareigojimus kreditoriams. Tačiau teismams santuokos nutraukimo procese neretai tenka vertinti, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms.
Pavyzdžiui, vykstant santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimui, vienas iš sutuoktinių prisiėmė turtinių įsipareigojimų ir teigia, kad, kadangi santuokos nutraukimo byla nėra baigta, o sutuoktiniai yra dar susituokę, todėl vieno iš sutuoktinių prisiimti skoliniai įsipareigojimai dalintini tarp sutuoktinių. Gali būti ir tokių atvejų, kad santuokos nutraukimo metu vienas iš sutuoktinių įsigijo turto, o kitas sutuoktinis nurodo, kad jam priklauso to turto dalis, nes turtas yra įgytas santuokoje, todėl turtui galioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas
Šiuo atveju yra aktualu nustatyti, nuo kurio momento santuokos nutraukimas turi įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms – nuo ieškinio pateikimo, nuo sprendimo byloje priėmimo ar įsiteisėjimo, o gal anksčiau?
Pagal bendrąją Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 d. tvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento. Šiuo atveju aktualu nustatyti, kas laikoma santuokos nutraukimo bylos iškėlimu. Bylos iškėlimo momentu laikoma diena, kada ieškinys teisėjo rezoliucija buvo priimtas. Tai aktualu, nes nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo priėmimo gali praeiti kelios dienos arba net savaitės, ieškiniui turint trūkumų, tad teisinės santuokos nutraukimo pasekmės būtent turtinėms sutuoktinių teisėms atsiras ieškinio priėmimo, bet ne jo pateikimo dieną.
Tačiau gali susiklostyti tokia gyvenimiška situacija, kad sutuoktiniai kurį laiką kartu nebegyvena, atskirai tenkina savo interesus, nors formaliai nėra išsiskyrę. Jų įsigytas turtas ar prisiimti įsipareigojimai skirti ne šeimos, bet jų individualių poreikių tenkinimui. Todėl dalinti tokį turtą/įsipareigojimus būtų neteisinga. Todėl CK 3.67 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Tad sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose dar nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir jų gyvenimas tame pačiame būste nereiškia, kad jie gali nebetvarkyti bendro ūkio.
Kas yra laikoma bendro ūkio tvarkymu?
Paprastai bendro ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita (LAT Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus.
Nepaisant teismui suteiktos teisės paankstinti santuokos nutraukimo teisinių padarinių atsiradimo momentą, pažymėtina, jog prašymas taikyti CK 3.67 str. 2 d. nuostatas ir paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms negali būti savitikslis, t. y. šalys turi nurodyti kokių konkrečiai padarinių jos siekia. Paprastai taikant 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Būtent šias priežastis ir reikia teismui nurodyti, prašant taikyti ankstesnį santuokos nutraukimo teisinių padarinių turtiniams santykiams momentą.
Bendrojo ūkio vedimo nutraukimo momento nustatymas neretai kelia ir tam tikrų sunkumų. Neretai reikia aiškintis, ar šalies nurodomu laiku sutuoktiniai tikrai nustojo tvarkyti bendrą ūkį. Kartais būna tokių situacijų, kad sutuoktiniai, nors ir gyvena viename būste, tačiau veda atskirus ūkius, tai ypač aiškiai gali pasireikšti, sutuoktiniams neturint bendrų vaikų. Kartais būna ir priešinga situacija – sutuoktiniai negyvena viename būste, tačiau atlieka veiksmus, identifikuojančius bendro ūkio vedimą, kas, vadovaujantis teismų praktika, gali būti nuoseklus šalių susirašinėjimas bendro gyvenimo klausimais, tarpusavio santykių aiškinimasis, lūkesčių išsakymas, bendravimas einamaisiais gyvenamojo namo įrengimo klausimais ir kt.
Tad santuokos nutraukimo bylose gali tekti įrodinėti, kada sutuoktiniai nustojo vesti bendrą ūkį, kas nebūtinai priklauso nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyriumi pradžios.
