Vekselis kaip vertybinis popierius
Kalbant apie kreditoriaus teisių ir interesų apsaugą, pastarajam praleidus vekselio pateikimo realizuoti terminą, visų pirma, reikėtų apibrėžti vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvoką ir jo juridinę galią.
Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius. Vekselį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą nurodytą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats (paprastasis vekselis) arba įsako tai padaryti kitam asmeniui (įsakomasis vekselis). Iš šio apibrėžimo seka, kad vekselis patvirtina besąlygišką vekselio davėjo mokėjimo pareigą vekselio gavėjui, t.y. vekselio gavėjas suėjus vekselyje numatytam terminui turi neabejotiną teisę reikalauti sumokėti vekselyje nurodytą sumą.
Vekselio turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas
Gera valia neįvykdytą reikalavimą sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą kreditorius gali priverstinai realizuoti, pirma kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, o vėliau – į antstolį dėl priverstinio išieškojimo iš skolininko pagal vykdomąjį dokumentą. Pažymėtina, kad šiuos veiksmus kreditorius gali atlikti tik preciziškai laikydamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) sąlygų ir jame numatytų terminų. Toks reikalavimas tiksliai laikytis ĮPVĮ numatytos tvarkos yra sąlygotas vekselio prigimties- vekselis yra itin patogus ir palankus kreditoriui reikalavimo teisės įgyvendinimo būdas, tai, savo ruožtu, lemia, kad vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti ir su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti ĮPVĮ nustatyti griežti vekselio formalumo reikalavimai dėl vekselio išdavimo bei iš jo kylančių reikalavimo teisių įgyvendinimo tvarkos ir šių reikalavimų nesilaikymo teisiniai padariniai.
Vekselis kaip paprastas skolos raštelis
Vekselis privalo būti pateiktas vykdymui jo davėjui ĮPVĮ numatytais terminais. Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Kitu gi atveju, kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.
Taigi, vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas suponuoja paprastesnės jo priverstinio vykdymo tvarkos taikymo negalimumą, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.
Vekselio nerealizavus įstatymo nustatyta tvarka, jis įgija paprasto skolos raštelio galią
Vekseliui tapus paprastu skolos rašteliu, kyla klasimais: kokiu būdu bei kokiomis procesinėmis priemonėmis kreditorius galėtų ginti savo pažeistas teises, skolininkui negrąžinimus jam vekselio pagrindu perduotų pinigų. Taigi, vekseliui praradus vertybinio popieriaus galią ir tapus paprastu skolos dokumentu, kreditoriui praleidus jo realizavimo terminą, tačiau skolininkui gera valia nevykdant vekselio pagrindu prisiimtos pareigos grąžinti jam perduotą pinigų sumą, šis ginčas anksčiau ar vėliau atsiduria teisme, kur kreditorius vekselio pagrindu reikalauja priteisti iš skolininko vekselyje nurodytą sumą, o skolininkas – ginasi nuo kreditoriaus pareikšto reikalavimo, įrodinėdamas, kad grąžino skolą arba kad paskolos suma iš viso niekada jam nebuvo perduota ar panaudodamas išradingesnius gynybos argumentus.
Vekselio davėjo ir vekselio gavėjo įrodinėtinos aplinkybes
Ginčui dėl įsiskolinimo pagal neapmokėtą vekselį priteisimo atsidūrus teisme, yra reikšminga nustatyti, kokias aplinkybes turi įrodinėti tiek viena, tiek kita bylos šalis, grindžiant savo reikalavimus ar atsikirtimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės iki šiol nebuvo nuosekli – kai kuriose kasacinio teismo nutartyse laikytasi pozicijos, kad ir tais atvejais, kai vekselis nėra realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka, jame įtvirtinta prievolė išlaiko abstraktumo savybę, todėl būtent vekselio turėtojas, pareiškęs reikalavimą teisme, neturi įrodinėti jokių papildomų aplinkybių, skolininkas privalo paneigti jam reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, o jam to nepadarius reikalavimas tenkinamas. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016; 2018 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018). Taigi, būtent skolininkas (vekselio davėjas) pagal anksčiau galiojusią praktiką privalėjo teisme įrodyti kreditoriaus (vekselio gavėjo) reikalavimo nepagrįstumą, o būtent, kad jis (skolininkas) skolą grąžino, jos niekada nebuvo gavęs ar kad jo skolinis įsipareigojimas pasibaigė kokiu nors kitu būdu.
Atsakovui nesugebant paneigti reikalavimų nepagrįstumo, dažnai būdavo tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo, (vekselio gavėjui) nepateikus jokių arba beveik jokių įrodymų, išskyrus patį vekselį. Taigi, vien vekselio turėjimas preziumavo kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą.
Ilgainiui Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokia teismų praktika yra ydinga ir vienoje naujausių savo nutarčių – 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje byloje e3K-7-100-469/2019 suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę analogiškose bylose, nurodęs, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Kitaip tariant, LAT pažymėjo, kad nors vekselis savaime nepraranda juridinės reikšmės, tačiau tokiu atveju kreditorius turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, vadovaudamasis tokiu atveju santykius tarp šalių reglamentuojančiomis teisės normomis.
Vekselio faktinis turėjimas nepatvirtina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo
Esminis pinigų perdavimo fakto konstatavimas
Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje atvejų vekselis yra išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), tarp vekselio davėjo ir vekselio gavėjo susiklostę santykiai vertinami kaip paskoliniai, todėl tokio pobūdžio ginčai vertintini pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
Tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama:
1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan., t.y. ar vekselis atitinka formos reikalavimus );
2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Jeigu nustatyti pirmosios sąlygos buvimą nėra sudėtinga, nes iš paties vekselio formos matyti, ar jis turi būtinus rekvizitus, yra pasirašytas, ar jame nurodyta pinigų suma ir pan., tai sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, svarbu nustatyti, ar pačiame vekselyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (toks kaip, pavyzdžiui, „<…> pinigus gavau <…>“, „<…> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“). Jeigu toks faktas tiesiogiai nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas. Kitaip sakant, įrodinėdamas savo reikalavimo pagrįstumą teisme, kreditorius (vekselio gavėjas) turi pagrįsti, kad perdavė skolininkui vekselyje nurodytą pinigų sumą. Šią aplinkybę yra daug lengviau įrodyti, jeigu šalys apsidrausdamos vekselyje pažymėjo apie pinigų perdavimą. Pinigų perdavimo nepažymėjus, jo įrodinėjimas žymiais pasunkėja.
Kreditorius, turintis vekselį, privalo pagrįsti pinigų perdavimo faktą
Taigi, vekseliui praradus vertybinio popieriaus galią ir tapus paprastu skolos rašteliu, esminę reikšmę įrodinėjimo procese turės aplinkybė, ar vekselio gavėjas (kreditorius) sugebės teisme įrodyti realų pinigų perdavimo tokio vekselio pagrindu faktą. Šis faktas lengviau gali būti įrodytas pačiame vekselyje esant įrašui apie pinigų perdavimą. Tokio įrašo nesant, kreditorius privalės pinigų perdavimo faktą įrodinėti kitokiais įrodymais ir, jam to padaryti nepavykus, jo reikalavimas teisme bus atmestas kaip nepagrįstas o teisės liks neapgintos.
Vadovaujantis naujausia suformuota teismų praktika, yra patartina kreditoriui, perduodant pinigus skolininkui vekselio pagrindu visais atvejais pačiame vekselyje pažymėti, kad pinigai perduoti. Ši apsisaugojimo priemonė gali tepti lemtinga, ginant savo kreditoriaus interesus teisme.
Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.
