Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas.
Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos. Pvz. jeigu sutuoktinis už savo reklaminę veiklą socialiniuose tinkluose („influenceris” Facebook, Instagram ir kt.) gauna pajamų, jos priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise.
Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkytą į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidėjus jos kapitalui. Tad įmonės vertės padidėjimas, prieaugis pripažintinas bendrąja jungtine buvusios individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio (-ės) nuosavybe.
Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Pavyzdžiui, sutuoktinė yra rašytoja ir už išleidžiamas knygas gauna honorarą. Honoraras yra bendroji sutuoktinės ir jos vyro nuosavybė.
Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunomos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.
Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Sutuoktinio darbo užmokestis/honoraras už profesinę veiklą – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.
Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas – jo asmeninis turtas.
Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui. Arba, pavyzdžiui, dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo sutuoktinis buvo sužalotas, ko rezultate jam buvo išmokėta sveikatos draudimo išmoka.
Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.
Tikslinė parama, išmokos, susijusios su sveikatos sužalojimu, darbingumo netikimu, neturtinės žalos atlyginimu, priklauso tik asmeniui, kuriam jos mokamos.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Procesiniai aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, pagal turto prigimtį savaime aišku, kad rūbai, kosmetika priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tačiau kitokio pobūdžio turto, pavyzdžiui, žemės sklypo, prigimtį rekėtų jau įrodinėti rašytiniais įrodymais – sutartimis, pažymomis, raštais, išrašais ir pan.
Sutuoktinio asmeninė teisė į turtą teismo proceso metu įrodinėtina rašytiniais įrodymais.
Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Pavyzdžiui, gaisro metu sudegė namas su visais dokumentais. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.
Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus sesijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 m.).
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą .
LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.
Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015). .
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.
Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.
Turiu keletą klausimų:
1. rašote „asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.” – pavyzdyje nurodyta, kad „notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė.”. O kaip tą norą gauti turtą asmeninėn nuosavybėn išreikšti jei parduodamas kitas turtas, kur nereikia notarinės sutarties (pvz., automobilis arba kitas turtas)? Nejaugi su automobilio pirkėju reikia eiti pas notarą?
2. Ar pagal CK yra galimybė nusipirkti daiktą (butą, namą, automobilį) asmenine nuosavybe esant jau santuokoje? Ar tai įmanoma tik pasirašius santuokos sutartį kurioje numatoma kokie daiktai ir kokios pajamos laikomos asmenine nuosavybe?
Konkretus pavyzdys būtų toks: iki santuokos vyras dirba ir turi asmeninio turto (santaupų grynaisiais, automobilį, vertybinių popierių (akcijų)), o moteris nieko neturi. Dar prieš santuoką akcijos parduodamos ir pinigai laikomi banko sąskaitoje. Tad yra situacija kai turime dalį asmeninių lėšų banke, dalį – grynaisiais, dalį – asmeninės nuosavybės pavidalu (automobilis). Vėliau susituokiama, ir jau esant santuokoje parduodamas automobilis ir už visus pinigus perkamas butas (ar kitas NT). Klausimas – ar įmanoma tokį NT įforminti kaip asmeninę vyro nuosavybę? Jei ne, tai kaip įmanoma apsaugoti vyro interesus šiuo atveju, kai NT įgyjamas jau santuokoje, tačiau už vyro asmenines santaupas arba pinigų, gautų pardavus asmeninius daiktus?
3. Kaip įrodinėti kad santaupos buvo asmeninė nuosavybė, jei jos buvo laikomos grynaisiais namie, o liudininkų kaip ir nėra?
4. Tarkime kažkokiu būdu vyras nusipirko NT savo asmeninėn nuosavybėn. Tačiau kokia yra teismų praktika – kaip skyrybų atveju dalinama, jei butas perkamas su paskola, o tos vyro asmeninės santaupos buvo panaudotos tik pradiniam įnašui (tarkim, 20% NT vertės), o po santuokos NT paskolos įmokos mokamos iš vyro algos? (žmona ir toliau nedirba). Iš straipsnio jau supratau, kad vyro atlyginimas laikomos bendra jungtine nuosavybe, tai padengtoji paskolos dalis kaip ir turėtų būti laikoma bendra jungtine nuosavybe. Ar skyrybų atveju teismai paprasčiausiai dalina turtą lygiomis dalimis, ar užsiima sudėtinga matematika (100% – 20% pradinio įnašo = 80%, kuriuos dalina per pusę – po 40% kiekvienam sutuoktiniui. T.y. mano supratimu gaunasi kad tokiu atveju po skyrybų vyrui turėtų atittekti 60/100 NT dalis, žmonai – 40/100). Ar teisingai? Ar teismai tiesiog laiko kad NT pirkimo metu tos vyro asmeninės santaupos dingo ir visą NT įgytą santuokoje laiko bendra jungtine nuosavybe?
Laba diena, malonu kad skaitote ir dėkojame už komentarą.
1. Sutarties sudarymas pas notarą buvo tik straipsnyje pateiktas pavyzdys, kadangi buvo kalbama apie nekilnojamojo turto įsigijimą, kuriam taikoma notarinė tvarka. Įsigyjant bet kokį kitą turtą, esant sutarčiai (pvz. automobilio) pačioje sutartyje nurodytina, kad perkama už asmenines lėšas. To nenurodžius, galios prezumpcija, kad turtas įgytas bendrąja jungtine nuosavybe, kuri gali būti paneigta, esant ginčui.
2. Jeigu po santuokos parduodamas asmeninės nuosavybės turtas, kaip pateiktame pavyzdyje, – automobilis, už jį gautos pajamos bus asmeninės sutuoktinio pajamos. Jeigu prie šios sumos prisideda kitos asmeninės pajamos (santaupos, pinigai, gauti už akcijų pardavimą ir pan.) ir įsigyjamas nekilnojamas turtas, šis turtas bus laikomas įsigytas už asmenines lėšas. Apie tai reikia nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje, notaras tai pažymės ir taip bus įregistruota Registrų centre. Jeigu tas nebuvo nurodyta, galioja bendros nuosavybės prezumpcija, bet tai nereiškia, kad jos negalima nuginčyti, įrodinėjant turto įsigijimą už asmenines lėšas.
3. Įrodinėti reikėtų dviem aspektais:
Pirma: buvo galimybė sutuoktiniui sutaupyti iki santuokos, pvz. gavo nemažą algą, iš kurios objektyviai galėjo buvo atidėtos piniginės lėšos, galbūt buvo gautos kažkokios dovanos, įvykdyti pelningi sandoriai, atnešę pinigų ir pan. Antra: po santuokos sudarymo tokio dydžio pinigų suma negalėjo būti sutuoktinių sutaupyta objektyviai. Pavyzdžiui, iš algos nebūtų įmanoma tiek atsidėti, sutuoktiniai negavo kažkokių kitų lėšų, iš kurių buvo galima atsidėti ir pan. Reikėtų įvertinti ir šeimos išlaidas.
4. Viskas priklauso pirma, nuo to, ko prašo abi šalys. Jos gali prašyti padalinti butą lygiomis dalimis, plius sutuoktinei nustatoma pareiga sumokėti kompensaciją, lygią pusei pradinio įnašo. Galima dalinti 40/60, bet tada, nelabai faktiškai yra įmanoma nustatyti tas realias buto dalis, jos bus idealios, norint parduoti atskirai tas dalis, reikėtų nustatinėti naudojimosi butu tvarką, registruoti ją Registrų centre. Trečia: esant prašymui butas gali būti priteistas vienam iš sutuoktinių, kitą įpareigojant sumokėti kompensaciją (sutuoktiniui mažiau, atsižvelgiant į įmokėtą pradinį įnašą, sutuoktinei atitinkamai daugiau) Dalinimo būdas priklauso nuo šalių prašymo, bet pakankamai dažnai teismas taiko pirmą variantą.
Laba diena, norėčiau paklausti, santuokoje įsigijome butą, prieš 17 metų išsiskyrėme,turto nepasidalinome,buto savininkai esame abu.Abu mokame mokesčius.Buves sutuoktinis neseniai vedė antrą kartą, bet jam priklausančius mokesčius mokėjo. Dabar jis nori man padovanoti savo buto dalį,kad savininkė būčiau tik aš. Kiek ir kokius mokesčius turėčiau mokėti.Ar turėtų reikšmės,kad esu neįgali? Ačiū.
Sveiki, mokesčių mokėjimo klausimais tikslinga pasikonsultuoti su VMI, ten gausite tikslią informaciją, tačiau akivazidu, kad tektų mokėti NT mokestį bei pardavus dovanotą dalį nepraėjus 10 metų – GPM. GPM = (pardavimo pajamos* – įsigijimo kaina** – privalomi mokėjimai***) x 15 proc.
As suprantu kai turto turi ,o jei susituokem pries metus ir jokio turto nera,praejus 5men is kito miesto pradejo kabit anstole del 93e,surase turta is akies kurio nera,esu invalide gaunu 57.72 invaliduma,po nauju metu su anstoles pagalba buvau paduota i teisma ,mano invaliduma padalino 1/2 jo turto,rasiau skunda bet ,paliko dar jau 313 pasidare ka tokiu atveju daryt ir kaip elgtis
Laba diena,
Jeigu manote, kad Jūsų teisės yra pažeistos, jas galite ginti teisme skundžiant Jūsų manymu neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.
Jeigu Jūsų pajaomos yra mažos, jums gali priklasyti nemokamos teisinės pagalbos teikimas. Tokiu atveju reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su savo turtinę padėtį pgrindžiančiais dokumentais ir norimu skųsti teismo sprendimu.
Laba diena, norėčiau sužinoti ar būtinas sutuoktinio sutikimas parduodant namą, kuris buvo paveldėtas iki santuokos sudarymo?
Laba diena,
Sutuoktinio sutikimo dėl disponavimo asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu notarai dažniausiai reikalauja tada, kai norimas parduoti turtas yra vienintelis šeimos gyvenamasis būstas, kuriame šeima gyvena.
Sveiki. Santuokos metu zmonai jos tevai dovanojo pinigu suma. Pinigai banko saskaitoje. Ar skyrybu metu sutuoktiniui priklausys dalis?.Aciu.
Laba diena,
santuokos metu gautos dovanos yra asmeninė sutuoktinio, kuriam jos padovanotos, nuosavybė ir skyrybų atveju nedalinamos.
Tas pats taikoma ir paveldėtam turtui.
Laba diena,šių metų pradžioje man mama padovanojo namą,šiuo metu namas yra remontuojamas,didžiąją pinigų sumą skiria vyras,noriu paklausti,ar yra galimybė kad namas priklausytų mums abiems lygiomis dalimis
Laba diena,
turto dalinimo atveju (skyrybos, turto padalinimas pas notarą), tuo atveju, jeigu nustatoma, kad asmenine nuosavybe esančiam turtui (kaip šiuo atveju) pagerinti/ padidinti jo vertę buvo naudojamos kito sutuoktinio piniginės lėšos (asmeninės), teismas gali pripažinti, kad turtas lygiomis dalimis priklauso abiems sutuoktiniams (jeigu pagerinimų vertė atitinks padovanoto turto vertę, bet jeigu bus kitoks santykis, gali būti nustatytos kitokios dalys3 0/70; 60/40 ).
Siekiant turtui suteikti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą ir nesant jo padalinimo, galite su sutuoktiniu sudaryti povedybinę sutartį, kurioje numatyti, kad būtent šiam turto objektui taikomas jungtinės nuosavybės teisinis režimas.
Laba diena,
su žmona ir vaikais gyvename jos tėvų name,namus ir aplinką išpuoselėjau iš savo gautų pajamų dirbdamas 2 – 3 darbus,žmona per 25 metus dirbo apie 6 mėnesius,savo asmeninio būsto neturiu,taip pat jam įsigyti,ar man priklausytu namo dalis ar kompensacija ?
Ačiū.
Laba diena, kadangi butas priklauso ne žmonai, o jos tėvams, tai pretenduoti į jo dalį (kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalį negalėtumėte), tačiau galėtumėte pretenduoti į kompensacijos dalį, atsižvelgiant į atliktų pagerinimų vertę.
Labas vakaras,
Žmona su jos vardu registruotu automobiliu, važiuodama apgadino kieme stovintį man priklausantį automobilį. Automibiliai drausti privalomuoju transporto priemonių civiliniu draudimu. Informavus draudimo bendroves, buvo atsakyta jog, draudimo išmoka nepriklauso, vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės attsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. Ir CK 3.88 2 d. Automobilį pirkau už savo lėšas, draudimo sutartyse žynėdavau jog vairuosiu tik aš, vairavimo stažą nurodydavau ir savo, todėl žmonos vairavimo stažas neatitikdavo sudarytos draudiminės sutarties reikalavimų. Ar tokiu atveju įmanoma įrodyti, kad automobilis yra asmeninė nuosavybė? Kokių dokumentų reikia? Ačiū
Laba diena,
LR CK 3.88 str. 2 d. nurodyta, kad preziumuojama, jog nuosavybė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nebent bus įrodyta kitaip. Taigi, Jūs turite teisę ir galite įrodinėti, kad automobilis priklauso jums asmeninės nuosavybės teise, jeigu įsigyjote jį už savo asmenines lėšas (ne darbo užmokestį ar kitas pajamas, kurios bus laikomos bendrosiomis pajamomiis, o, pavyzdžiui, už paveldėtas ar padovanotas lėšas), tačiau tokiu atveju Jums dar teks įrodyti, kad įsigijote automobilį tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, pvz asmeniniam hobiui, individualiai veiklai ir pan. (ne šeimos poreikiams). Išsamiau galima pasisakityti naujame straipsnyje https://www.teisevisiems.lt/seima/kada-asmenine-sutuoktinio-nuosavybe-pripazintina-bendraja-sutuoktiniu-nuosavybe/ kuriame kaip tik ir rašoma apie asmeninės bei bendrosios nuosavybės atskyrimą.
Laba diena,
Visur aiškiai rašoma, kad parduodant bendrą būstą reikalingas sutuoktinio dalyvavimas ar įgaliojimas. O kaip yra perkant būstą (šiuo atveju vienas iš sutuoktinių yra pusės būsto savininkas ir išperka antrą dalį iš bendraturčio)? Ar privalomas antrosios pusės dalyvavimas ar įgaliojimas tai padaryti? Ačiū.
Laba diena,
tuo atveju, jeigu vienas iš sutuoktinių pirktų nekilnojamąjį turtą, ši įgyta nuosavybė būtų pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (daromas įrašas Registrų centre, kad nuosavybė, kurią įsigijo vienas iš sutuoktinių, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Taigi, teisiškai įmanoma įsigyti nekilnojamąjį turtą vienam iš sutuoktinių, tačiau tokiu atveju turtas turėtų bendrosios nuosavybės formą.
Iš praktikos galima pasakyti, kad notarai, kurie tvirtina tokius sandorius, reikalauja kad dalyvautų abudu sutuoktiniai, šiuo atveju abiejų sutuoktinių dalyvavimo būtinumas priklausytų nuo sandorį tvirtinančio notaro.
Sveiki,
Jei norėčiau pirkti butą asmeniškai, kad tai liktų mano nuosavybė, o ne kartu su vyru, nes perku iš savo lėšų, kurias paveldėjau. Kaip galima būtų tai padaryti, kad tarkime skyrybų atveju tas turtas nebūtų dalinamas per pus.
Dėkoju
Laba diena,
turtas, įsigytas už asmenines sutuoktinio lėšas (dovanotas, paveldėtas), nors ir būnant santuokoje, yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Tačiau, tvirtinant pirkimo-pardavimo sandorį, notarui būtinai reikia nurodyti, kad turtas perkamas už asmenines pinigines lėšas, kad notaras pirkimo-pardavimo sutartyje apie tai pažymėtų bei nurodytų, kad turtas įsigijamas asmenine pirkėjo nuosavybe. Pirkimo-pardavimo sutartyje esant minėtai nuostatai, Registrų centre bus įregistruotas asmeninės nuosavybėas faktas.
Laba, prieš 4 metus pirkau butą į lizingą, išsimokėjau jau beveik trečdalį kainos,o šiemet susituokiau.Ar šiš butas yra mano asmeninis turtas?Ačiū.
Laba diena,
turtas, įsigytas iki santuokos yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu butas buvo įregistruotas Jūsų vardu iki santuokos, jis yra Jūsų asmeninė nuosavybė ir po santuokos jis netaps bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau svarbu turėti omenyje tai, kad po santuokos Jūsų gaunamos pajamos tampa bendruoju Jūsų ir sutuoktinės turtu, tad jeigu kreditą mokate iš savo darbinių pajamų, laikoma, kad kreditą mokate kartu su sutuoktine ir ištuokos atveju sutuoktinei iškėlus šį klausimą, gali tekti Jums sutuoktinei sumokėti kompensaciją lygią sumai, kurią ji sumokėjo kredito padengimui (o jeigu mokėjote tik Jūs tai laikoma, kad įmoka sumokėta iš bendrųjų lėšų, pusė iš kurių priklauso sutuoktinei).
Išsamesnę konsultaciją galime suteikti Jums parašius mums per kontaktų formą.
Laba diena. Miręs turto palikėjas (mano tėvas) nebuvo sudaręs testamento, todėl paliktą turtą (butą) paveldėsiu pagal įstatymą, daugiau paveldėtojų nėra. Gyvenu santuokoje. Ar šis butas priklausys man asmeniškai ar yra bendras kartu su sutuoktiniu?
Laba diena,
turtas, paveldėtas santuokoje, yra asmeninė įpėdinio nuosavybė.
Labas rytas, norėčiau paklausti, jei vyras turėjo skolos antstoliams dar iki mūsų santuokos, ar dabar mūms įsigijus nekilnojamą turtą, esant santuokai, gali antstoliai areštuoti ar kitaip reikalauti vyro skolų is manęs ir mūsų bendro turto?
Nekilnojamą turtą perku už savo asmenines, mamos man dovanotas lėšas
Bet norėtųsi, kad būstas būtų bendras šeimos. Bet skolų ir rūpesčių su anstoliais nenoriu, nes tai nėra mano skolos, o vyro senos skolos
Ar visgi pirkdama turtą turėčiau pateikti mano gautos pinigų donanovimo sumos dokumentus?
Busiu dėkinga už informaciją
Pagarbiai
Lidija
Laba diena, Lidija
tuo atveju, jeigu įsigysite nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu, tuomet antstoliai galės nukreipti išieškojimą į minėtą nekilnojamąjį turtą, tiesą ne į visą, o į sutuoktinio dalį (prieš tai antstolis kreipsis į teismą dėl sutuoktinio dalies nustatymo minėtame turte).
Taigi, įsigijus turtą bendrąja nuosavybe egzistuoja grėsmė, kad į turtą bus nukreiptas išieškojimas.
Jeigu įsigysite turtą asmenine nuosavybe, juolab tą padaryti galite, nes perkate iš asmeninių lėšų, tik notarui reikia BŪTINAI NURODYTI, KAD PERKATE ASMENINE NUOSAVYBE, antstolis negalės nukreipti išieškojimo į minėtą turtą, nes jūsų sutuoktinis jokios teisės į jį neturės. Taigi, patariu apsvarstyti, kas jums svarbiau, ar apsaugoti turtą (jo dalį) nuo išieškojimo ar suteikti jam statusą šeimos turto. Manau šioje situacijoje šeimos interesai bus labiau apsaugoti turtą registruojant jūsų vardu, o vėliau kai baigsis išieškojimnas jūs visada galėsite pavyzdžiui padovanoti sutuoktiniui pusę turto ir tokiu būdu jis priklausys jums ir sutuoktiniui bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Sveiki, noriu paklausti. Jeigu prieš susituokiant aš registravau žemės sklypą savo vardu, nors isigijome kartu su būsima sutuoktine . Susituokus ,tame sklype su žmona pasistatėme namą, kurį tik ruošiamės registruoti per pusę. Kaip pasiskirstys nuosavybės teisė ir kokie galimi teisiniai nesklandumai skyrybų arba vieno iš sutuoktinių mirties atveju, dėl sklypo kuris teisiškai yra mano nuosavybė ?
Dėkoju
Laba diena,
pirma pakomentuosiu dėl žemės sklypo padalinimo specifikos santuokos nutraukimo atveju.
Jeigu sklypas įsigytas iki santuokos ir registruotas jūsų vardu (jūs buvote vienas pirkėjas), tai nepaisant to, kad faktiškai galėjo būti sumokėti jūsų bei būsimos sutuoktinės pinigai, nuosavybė teisiškai laikoma jūsų asmenine nuosavybe (tai turėjo būti fiksuota pirkimo-pardavimo sutartyje ir registruota Registrų centre). Ištuokos atveju šis sklypas neturėtų būti dalinamas tarp jūsų abiejų kaip bendrosios nuosavybės objektas (nebent susitarsite kitaip) ir atitektų jums pilnoje apimtyje. Tokia yra pagrindinė taisyklė. Tačiau yra nemažai niuansų, ypač nutraukiant santuoką. Esant ginčui tarp jūsų ir sutuoktinės, ji galėtų ginčyti žemės sklypo priskyrimą jums ir įrodinėti, kad ji irgi jį pirko, tik sutartyje nebuvo nurodyta kaip pirkėja ir prašyti dalinti šį žemės sklypą kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą bei priskirti jai dalį (pusę arba kitą dalį, atitinkančią sumokėtų pinigų proporciją). Tačiau kaip minėta ji turės įrodyti, kad iš jos pinigų sklypas taip pat buvo įsigytas.
Taip pat skyrybų byloje gali būti pareiškiamas prašymas pripažinti žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe bei jį dalinti tarp sutuoktinių, jeigu, pavyzdžiui, žemės sklype buvo pastatytas bendras būstas (kas ir buvo [padaryta), žemės sklypu rūpinosi,gerino, mokėjo mokesčius abudu sutuoktiniai, žemės sklypas buvo naudojamas tenkinant ne jūsų asmeninius, bet šeimos interesus ir pan. Teismai, atsižvelgdami į šias aplinkybes, neretai pripažįsta turto vienetą bendrąja jungtine nuosavybe, tokia linkme krypsta teismų praktika. Tačiau vėlgi sutuoktinis, siekiantis minėto pripažinimo, turi įrodinėti aukščiau nurodytas aplinkybes (t.y. jūsų sutuoktinė), teismai savo iniciatyva to nedaro, nebent yra nepilnamečių vaikų, tuomet dar daugiau niuansų atsiranda.
Jeigu žemės sklypas visgi liks jūsų asmenine nuosavybe, o namas būtų dalinamas pusiau , čia velgi kyla procesinių klausimų, kaip sutuoktinė naudosis jos dalimi namo, kaip ji į ją pateks, jeigu žemės sklypas bus jūsų, tuomet atsiranda servituto nuststymo poreikis, sutuoktinei bus sunku jos dalį parduoti.
Paveldėjimo santykių atveju žemės sklypas būtų paveldimas kaip jūsų asmeninė nuosavybė, nebent būtų inicijuota atskira byla dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine arba daline nuosavybe.
Kas dėl gyvenamojo namo, tai nuosavybė turėtų būti bendroji ir skyrybų atveju namas dalinamas pusiau (nebent vienas iš sutuoktinių investavo savo asmenines lėšas, pagerino savo darbu ir pan., tokiu atveju teismas gali nukrypti nuo lygių turto dalių).
Laba diena,noriu paklausti, santuokoje įsigijome butą, dabar jau 17m. esame išsiskyrę.Skyrybų metu buto nesidalijome. Savininkai iki šiol esame abu. Abu mokėjome mokesčius. Neseniai buvęs sutuoktinis vedė dar kartą. Dabar jis nori savo buto dalį padovanoti man, kad savininkė būčiau tik aš. Mudviejų vaikai,turi savo šeimas,gyvena ne Lietuvoj. Kokių veiksmų turėčiau imtis ir kiek man tai kainuotų? Ar turėtų reikšmės, kad esu onkologinis ligonis ir turiu neįgalumą? Ačiū.
laba diena,
Jeigu turtas dovanojamas asmenims, kurie nepatenka į artimųjų giminaičių ratą, gavėjai, jeigu dovanojamo turto vertė viršija 2500 eurų, nuo viršijamos sumos turi mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Dėl atleidimo nuo mokesčio ar jo mažinimo turite teisę kreiptis į VMI ir prašyti atleisti Jus nuo mokesčio, pateikus sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus.
Laba diena, labai ačiū už atsakymą. Dar norėčiau paklausti,ar gali buvęs sutuoktinis teisiškai tiesiog atsisakyti buto dalies,kito bendraturčio naudai? Ar vis tiek būtinai reikia dovanojimo sutarties? Juk butas tiek mano,tiek jo? Jeigu aš savanoriškai perimu mokesčius,kuriuos mokėjo jis? Gal būtų paprastesnis būdas,be dovanojimo?
Laba diena, nuosavybės dalies perėjimas turi būti atliktas vadovaujantis kokiu nors juridiniu faktu arba sutartimi, t.y. gali būti pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimas, paveldėjimas, renta. Naudotis sutuoktinio dalimi jūs galite neperėmę nuosavybės teisės į buto dalį panaudos, nuomos pagrindu.
Laba diena,
Noreciau pasiklausti ar skirybu atveju dalinamas butu automobilis jeigu automobilio valdytoju taptu vaikas su sunkia negalia?
Aciu
Sveiki. Su vyru virš 20 metų santuokoje, pasistatėme namą. Statėme patys, abu įdėjome nemažai darbo. Pinigus uždirba vyras, aš apie 12 metų nedirbu. Sklypas priklauso mums abiems, bet namą vyras Registrų centre užrašė savo vardu. Kartu nutarėm, kad bus paprasčiau. Maniau, kad namas vistiek laikomas bendra nuosavybe ir tai nieko nepakeis. Bet dabar suabejojau, skyrybų metu, ar nelaimės atveju, ar neliksiu aš be nieko? Kaip tokiu atveju dalinamas/paveldimas nekilnojamas turtas?
Išanksto dėkoju už atsakymą.
Laba diena,
tuo atveju, jeigu turtas įsigyjamas esant santuokoje (pastatomas namas), bet registruojamas vieno iš sutuoktinių vardu, jis priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, išskyrus tam tikras išimtis (vedybų sutarties buvimas, turtas įsigytas iš asmenine nuosavybe priklausančių lėšų ir yra įrašas apie asmeninės nuosavybės teisę). Jūsų atveju nors namas ir registruotas sutuoktinio vardu, jis priklauso jums bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir skyrybų atveju būtų dalinamas.
Sveiki,
Su žmona išsiskyrėme taikiuoju būdu. Turime namą ir sklypą. Pasidalinome visą turtą per pusę. Žmona dar turi butą savo vardu, kuris jai ir liko po skirybų. Noriu paklausti ar žmona be mano sutikimo gali parduoti savo pusę namo? Ar turi gauti mano sutikimą? Aš nenoriu parduoti savo pusės, nes neturiu kur gyventi, o žmona gyvena savo bute.
Dėkui.
Laba diena,
jeigu buto dalys atidalintos, parduoti gali savo dalį be kito bendrasavininko sutikimo. Jeigu dalys tik idealiosios, nenustatant konkrečiai kuri dalis priklauso kuriam, tuomet parduoti be kito bendrasavininko sutikimo neišeis.
Laba diena su žmona išsiskyrėme turim įsigyja butą dviejų kambarių su paskola, paskola dar liko ne išmokėta norime parduoti butą ar turiu pirmas teisia jos dalį įsigyti ir nusipirkti? Ir kas turi įvertinti ta dalį?
Laba diena, ar skyrybų procese esate pasidalinę butą? jei butas padalintas, turite pirmenybės teisę išpirkti žmonos dalį, tačiau bet kuriuo atveju bankas turi duoti sutikimą tokiam sandoriui.
Laba diena. Ar gali vyras dovanoti zmonai savo dali nekilnojamo turto, siuo atveju namo, su salyga, kad turi teise gyventi. Namas isigytas santuokoje. Abiems antra santuoka. Vyro noras dovanoti savo dali zmonai susijes su jo vaikais, nenori, kad jie turetu teisiu i turta. O gal yra kitu variantu be testamento, juk testamenta jo vaikai gali uzgincyti. Aciu. Pagarbiai Lora.
Sveiki, dovanoti galima ir su sąlyga, svarbu, kad sąlyga neprieštarautų įstatymui. Šiuo atveju taip, galima sudaryti dovanojimo sutartį tačiau jeigu ji sudaroma, siekiant atimti iš vaikų teisę paveldėti arba turėti gyvenamąją vietą, tokią sutartį galima skųsti, kaip pažeidžiančią nepilnamečių vaikų interesus.
Laba diena, esu santuokoje 20 m. dukra pilnametė, šiuo metu gyvename mano tėvų namuose. Tėtis man nori padovanoti pinigų už kuriuos galėčiau pasistatyti ar nusipirkti namą. Kaip teisingai viską įforminti, kad namas būtų pripažintas mano asmenine nuosavybe tiek namą perkant, tiek statant. Ir kaip būtų tuo atveju jei dovanotų pinigų pilnai neužtektų namą užbaigti. Dėkoju.
Laba diena, perkant namą būtinai notarui nurodykite, kad perkaite iš savo asmeninių lėšų, kad pažymėtų tai pirkimo-pardavimo sutartyje. Jei namą statysitės, statybos leidime turi būti nurodyta, kad statytoja esate jūs ir statote namą iš savo asmeninių lėšų.
Kai įsigysite turtą, jūsų sutuoktiniui finansiškai prisidėjus prie remonto, turtas liks jūsų asmenine nuosavybe, tik skyrybų atveju sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos jo sumokėtų lėšų sumos dydžio.
ačiū labai
Laba diena, klausimas dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo.
Turime prieš daug metų santuokoje įgytą sodybą bei butą. Sodyba registruota tik vyro vardu, butas – abiejų vardu. Nuo šių metų (2021) mūsų turimo bendro nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra vos mažesnė už 300 000 €, t.y. mums dar neatsiranda prievolė mokėti NT mokestį. Tačiau Registrų centras vieno asmens vardu registruotą NT traktuoja kaip jam vienam „priskirtą” turtą, t.y. vyro vardu registruota visa sodyba ir pusė mūsų buto vertės jau viršija vienam asmeniui nustatytą 150 000 € neapmokestinamą NT ribą ir taip vyrui atsiranda prievolė mokėti šį mokestį. Registrų centras leidžia pataisyti įrašą dabar įregistruojant sodybos nuosavybę abiejų sutuoktinių vardu, ir taip ištaisyti mokesčių skaičiavimo „klaidą” , bet tik nuo prašymo įregistruoti jungtinę nuosavybę pateikimo datos, o ne nuo sodybos pirkimo datos. Ar galime ginčytis su Registrų centru ir VMĮ dėl tokio NT mokesčio skaičiavimo metodikos? Juk pagal teisės normas šis turtas nuo pat pradžių, t.y. nuo jo pirkimo dienos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nepaisant, kad buvo registruotas tik vyro vardu.
Laba diena, Virgilijau,
Vadovaujantis LR civilinio kodekso 3.88 straipsnio „Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė” 1 d. 1 p., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Tačiau vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, esminis dalykas, kokia sodybos nuosavybės forma buvo nurodyta RC, net ir esant nurodytam vienam savininkui? Bet kuriuo atveju rekomenduoju bandyti įrodinėti, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nuo jo įsigijimo, vadovaujants nurodytų teisės normų analize. Jei reikia atstovavimo paslaugų, kreipkites rita@teisevisiems.lt
Laba diena. Jei vienas iš sutuoktinių turi iki santuokos dovanotą butą, ar abu sutuoktiniai bendru sutarimu gali įregistruoti tą buta bendra sutuoktinių nuosavybe?
Laba diena, sutuoktiniai gali įregistruoti vienam iš sutuoktinių priklausantį turtą bendrąja jungtine nuosavybe, jei pakeičia turto teisinį režimą povedybine sutartimi arba kitas variantas gali būti – vienas iš sutuoktinių dovanoja kitam pusę buto, tada turtas bus bendroji dalinė nuosavybė.
Laba diena, sutuoktiniai gali įregistruoti vienam iš sutuoktinių priklausantį turtą bendrąja jungtine nuosavybe, jei pakeičia turto teisinį režimą povedybine sutartimi arba kitas variantas gali būti – vienas iš sutuoktinių dovanoja kitam pusę buto, tada turtas bus bendroji dalinė nuosavybė.
Dėl išsamesnės konsultacijos rašykite kintaktų formoje arba tiesiogiai rita@teisevisiems.lt
Sveiki, santuoka nutraukta pries 22 metus , bet turto nepasidalijom . Ar yra senaties laikas? Ar gali buvusi sutuoktine persirasyti savo vardu?
Laba diena, turto padalinimo senaties termino nėra, turtas šiuo metu yra bendroji nuosavybė ir negali būti vieno iš buvusių sutuoktinių persirašytas vieno vardu. Turto dalinimas gali būti atliktas pas notarą.
Laba diena, gal padėtumėte nepasiklysti turto paveldėjimo labirintuose?
Mano močiutė buvo ištekėjusi už našlio vyro. Jam buvo antra santuoka. Kartu gyveno, vedė bendrą namų ūkį, tačiau su vyru bendro nekilnojamo turto neįsigijo, bendrų vaikų neturėjo. Vyras turėjo tik su pirmąja žmona įsigytą nekilnojamąjį turtą kuriame ir gyveno iki pat mirties. Vyras numirė, testamento nėra, eilėje į paveldimą nekilnojamą turtą tik anūkė bei dukterėčia. Visi kiti artimi vyro asmenys: vaikai, broliai seserys yra išmirę. Kokios procentaliai nuosavybės paveldėjimo teisės į turtą žmonos iš antrosios santuokos bei anūkės? Ačiū už atsakymą
Laba diena, šiuo atveju žmona iš antros santuokos paveldi pusę turto: Ck 5.13 str: Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Laba diena,
nestandartinė situacija: išsiskyrėme su vyru ir teismo nutartimi pasidalinome turtą. Vyro asmeniniai daiktai liko man priteistame bute. Tie daiktai užima vietą ir kelia įvairių rūpesčių. Nežiūrint į tai, kad ne kartą raginau vyrą pasiimti asmeninius daiktus, jis to nedaro. Kaip galima būtų teisiškai teisingai „atsikratyti” tų daiktų, kad vėliau netektų dėl to atsakyti teisme?
p.s. atsiprašau, prieš tai nurodžiau neteisingą savo el. paštą
Laba diena, jeigu norite atsikratyti daiktų, informuokite buvusį sutuoktinį raštu, kad paimtų juos, antraip būsite priversta juos atiduoti pasaugai o išlaidas turės atlyginti sutuoktinis arba turėsite parduoti arba utilizuoti.
Laba diena,
Esame santuokoje, turime vieną būtą pirkta santuokoje (tai yra mūsų abiejų gyvenamoji vieta). Nusprendėme, jog žmona pirks antrą butą ir jį nuomos. Abu norime, jog butas priklausytų tik žmonai. Žmona perka iš savo darbo užmokesčio santaupų įgytų santuokos metu.
1. Ar užtenka tik kad notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymėtų, jog turtas įsigijamas asmenine pirkėjo nuosavybe ir vėliau įregistruojamas Registrų centre? Ar reikia kažokių dar papildomų sutikimų, nes jei gerai supratau, žmonos uždirbtos santaupos kaip ir nepriskiriamos prie asmenine nuosavybe, nes įgytos santuokos metu?
2. Kaip keistusi sitaucija, jei žmona savo vardu paims paskolą buto pirkimui, pradini įnašą mokės savo darbo užmokesčio santaupomis?
Ar imant paskolą galima analogiškas sutarties pažymėjimas, jog tik žmona priisima visą atsakokybę susijuse su paskolą? Vėliau taip pat notaras pažymėtų asmenine nuosavybe pirkimo-pardavimo sutartyje.
Ar jau šitoje situacijoje būtina po vedybinė sutartis?
Išanksto Ačiū už atsakymą
Laba diena, asmeninės nuosavybės teise turtas įsigijamas iš asmeninių lėšų arba esant povedybinei sutarčiai. Kadangi Jūsų pavyzdyje įsigijama iš santuokos metu gauto darbo užmokesčio, tai šios lėšos laikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir toks įsigijamas turtas negali būti registruojamas kaip įgijamas ameninės nuosavybės teise, tačiau Jums reikia pasitikslinti dar pas sandorį sudarantį notarą, kokių dokumentų jam reikės (jei reikės), pagrindžiant lėšų kilmę.
Dėl paskolos, tai čia Jums atsakys geriausiai paskolos davėjas, t.y. bankas, nes jie turi savo rizikų vertinimo metodikas bei tvarkas, dažniausiai kiek žinau iš praktikos, jei imama paskolas būnant santuokoje, tai abudu sutuoktiniai laikomi skolininkais, nors nuosavybė gali būti įgijama pvz vieno sutuoktinio vardu, taip bankai apsidraudžia.
Laba diena, turime sudėtingą situaciją. Mano mama jau seniai yra išsiskyrusi su tėčiu, turtas padalintas pusiau: pusė namo ir žemės priklauso jai. Dabar ji negyvena Lietuvoje jau virš 10 metų, serga įvairiomis ligomis įskaitant alkoholizmą. Šalia jos atsirado žmogus, kuris galbūt turi negerų tikslų, nori ją vesti. Pažystami neilgai. Kas nutiktų su jos turtu, kurį įgijo po skyrybų, jei po jų santuokos sudarymo (kuri tikriausiai būtų fiktyvi) ji numirtų? Turtas Lietuvoje. Turėjau įgaliojimą, kad galėčiau už jį mokėti mokesčius. Galiojimas baigėsi. Ar galėtų šis vyras pretenduoti į jos turtą?
Sveiki, taip, sutuoktinis turi teisę į paveldėjimą.
Jei manote, kad santuoka pažeis mamos interesus, patarčiau su ja pasikalbėti dėl testamento parašymo, tai galima padaryti ambasadoje.
Laba diena, ačiū už atsakymą. O kodėl kitais atvejais, turtas, kuris buvo įgytas prieš santuoką nedalinamas skyrybų atveju, nes tai asmeninė nuosavybė, o kitais atvejais, kaip šiuo, turtas būtų dalinamas, t.y. sutuoktinis turėtų teisę į jį? Ačiū.
Jei turtas įgytas iki santuokos, jis yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė ir skyrybų ateveju nedalinamas tarp sutuoktnių, tačiau jei turtas įgytas jau būnant santuokoje ir jis nėra registruotas kaip asmeninė nuosavybė, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė ir dalintinas.
Laba diena,
Butas, kuriame gyvena sutuoktiniai, įgytas santuokos metu ir yra bendra sutuoktinių nuosavybė, pasidalinimo nėra. Ar gali vienas iš sutuoktinių padovanoti pusę buto (savo dalį) be kito sutuoktinio žinios bet kam (pvz. vienam iš vaikų/anūkų)?
Laba diena, ne, negali, kol nėra atidalinta nuosavybė.
Laba diena, turime tik vieną automobilį šeimoje, kuris įsigytas už mano pajamas, tačiau registruotas vyro vardu. Ar gali būti automobilis konfiskuotas už padarytą nusikaltimą (girto vairavimas)?
Laba diena, jeigu jį vairavo išdėręs asmuo, taip taip.
Nebent įrodysite, kad automobilis priklauso jums, tuomet turi priteisti automobilio vertę pinigais iš vyro.
Laba diena, namas nusipirktas santuokoje, bet registruotas vieno sutuoktinio vardu. Taigi – bendra jungtinė nuosavybė. Kaip VMI skaičiuoja mokestį už NT? Visa turto vertė vienam sutuoktiniui ar visa turto vertė dalinama perpus?
Laba diena.
Su vyru nesame išsituokę, tačiau kartu negyvename apie 20 metų. Viena užauginau vaikus, kurie jau pilnamečiai. Aš gyvenu bute, kurį įsigijome santuokos metu, vyras – bute, kurį nusipirkęs apiformino motinos vardu. Po tėvų mirties paveldėjo tą savo butą, įgytą motinos vardu, tėvų butą ir sodybą tėvų vardu. Paveldėtą tėvų butą nuomoja, o sodybą naudoja savo reikmėms. Kaip būtų dalijamas NK turtas nutraukus santuoką? Vyras man aiškina, kad nepretenduotų į mano gyvenamą butą, o pasak jo, abu jo turimi butai ir sodyba priklauso tik jam. Siūliau nuomoją butą perrašyti sūnui, kuris gyvena su manimi, bet jis nesutinka. Kaip skyrybų metu būtų padalintas turtas ir koks geriausias kartu įgyto buto, perleidžiant man, įforminimas?
Laba diena, vieno iš sutuoktinių paveldėtas turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir tarp sutuoktinių nėra dalinamas. Kitas nepadalintas turtas dalintinas pusiau, dažniausiai vienam iš sutuoktinių pritesiant kompensaciją, o kitam paliekant turtą (žiūrima į vaikų interesus, ar yra kitas turtas, kur galima gyventi ir pan.)
laba diena. Santuokoje pasistatytas 2’jų aukštų namas. Ar gali sutuoktiniai padovanoti po vieną aukštą savo pasirinktiems asmenims? Tam sutuoktinių sutarimas būtų. Ar tam reikia turto atidalinimo santuokoje procedūros prieš tai? Ar turi įtakos, kad tai yra vienintelis gyvenamas jų būstas ? Ar galima įrašyti sąlygą dovanojant, kad nauji savininkai leistų gyventi, kiek reiks ?
Laba diena, atliekant dovanojimą, reikia arba dalis arba nusistatyti nadojimosi tvarką namu, tai atlieka notaras.
jeigu tai yra vienintelis turtas ir yra pvz vaikai nepilnamečiai, tai gal reikėti teismo leidimo. Sąlyga, leidžianti gyventi name, gali būti numatyta, numatant uzufruktą.
Sveiki,
Mano mirusio tėvo buvusi žmona prašo mano sutikimo parduoti jų santuokoje pirktą garažą. Ar aš, kaip paveldėtoja, turiu teisę į pusę garažo?
Ar aš turiu teisę sutikimo neduoti?
Ačiū už atsakymą.
Laba diena, Jūs kaip paveldėtoja turite teisę į paveldėtą turtą, kuris nuosavybės teisė priklausė Jūsų tėvui. Jeigu jūsų tėvas su buvusia žmona nepasidalino garažo, jo neatidalino, tai pusė priklauso buvusiai žmonai, o jums priėmus palikimą, pusė priklausys jums (jeigu Jūs vienintelė įpėdinė). Pirma priimkite palikimą, tegul notaras nustato, kokia dalis Jums priklauso, išsitraukite išrašą iš Registro ir jeigu matysis, kad pusė priklauso buvusiai žmonai, tuomet ji turi teisę prašyti duoti sutikimą pardavimui, taiau Jūs tokios pareigos neturėsite, galite atsisakyti, tuomet duoti sutikimą gali būti prašoma per teismą.
Sveiki. Noriu pirkti mašina savo vardu, tačiau vyras turi skolu antstoliams, ar nusipirkus ji būtų areštuojama? O jei perku iš savo pinigu, tarkim dovanojo brolis?
Laba diena, santuokos metu įsigytas turtas laikomas bandrąja sutuoktinių nuosavybe. Taigi, pusė automobilio bus vyro, todėl antstolis galės jį areštuoti. Jeigu įsigysite automobilį asmeninės nuosavybės teise, antstolis automobilio areštuoti negalės, tačiau būtinai turi būti įrašas, kad automobilį įsigyjate asmenine nuosavybės teise.
Dar neissikyrem oficialiai, as pirkau nama kurio ji mielai atsisakytu ar dovanotu, kad liktu tik mano vardu registruotas, kokia lengviausia procedura?
Dekuj
Laba diena, santuokos nutraukimo procese galima priskirti namą jums arba iki santuokos nutraukimo gali Jums padovanoti, tačiau reikia žiūrėti, ar nenukentės vaikų interesai (jeigu yra), kreditoriai ir pan.
Plačiau galime pakonsultuoti el.paštu
Laba diena,
Butas, kuriame gyvenu po skyrybų su nepilnamete dukra, buvo įgytas santuokos metu,bendra sutuoktinių nuosavybė, po skyrybų padalintas po 1/2, atsidalinimo nėra. Ar gali bendrasavininkas parduoti savo dalį be mano sutikimo svetimam, jei yra nepilnametis vaikas? Ačiū
Laba diena,
nenustačius buto naudojimosi tvarkos, parduoti buto be kito sutuoktinio sutikimo negalima. Juolab jeigu vaiko gyv. vieta nustatyta su jumis tame bute, tai buvusio sutuoktinio daliai nustatytas uzufruktas, kuris seka paskui daiktą, todėl mažai tikėtina, kad kažkas pirkt tokią dalį, kuria naudojasi kiti asmenys (Jūs su dukra). Išsamiau el.paštu
Sveiki, skyriausi su vyru ir dalijomės turtą bendru sutartimu. Teismui buvo pateikta RC pažyma apie valdomą turtą. Teismas priėme pareiškimą rugpjūčio 10dieną. Rugpjūčio 28dieną įsigijau savo lėšomis turto, su vyru negyvenome 3 metus, jis gyveno užsienyje, bendro ūkio nevedėme. Visada maniau, kad pastarasis turtas yra tik mano. Teismo sprendimas dėl ištuokos buvo priimtas rugsėjo mėn.
Ar proceso metu įsigytas turtas gali būti traktuojamas, kaip bendras turtas? Vaikų neturime.
Laba diena, Virginija, būtinai reikia prašyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes (pvz. turto nuosavybės formą) taikyti nuo gyvenimo skyriumi pradžios, nes pvz ir skolos iki ištuokos teoriškai yra solidarios, tad būtina prašyti nustatyti turto režimo taikymo datą.
Išsamiau galiu pakonsultuoti el.paštu
Sveiki,gal kas nors galį atsiusti pavyzdi,kaip surašyti sutikimą dėl turto dalies nustatymo.
Mano turtas tik atlyginimas,vyras dabar bedarbis,jokio kito turto nėra.
Ačiū.
laba diena, planuojamas pirkti NT nesantuokoje, banko paskola imama ant vieno asmens, tačiau pradinis įnašas bus pervedamas lygiomis dalimis su antra puse. Ar yra koks nors dokumentas, kuriame būtų nurodama, kad turtas, kuris bus nusipirktas ir oficiailiai nurodytas tik vienas savininkas, pasirašius kažkokį dokumentą, priklausytų abiem šalims lygiomis dalimis? jei taip- kur turėčiau kreiptis?
Laba diena, tokio dokumento nėra.
Tačiau jeigu įnešėte savo pinigų, paskolą mokėsite abu, tuomet galite pirkti bendrąja daline nuosavybė per puse, niekas Jums to nedraudžia, tiesiog notarui nurodykite, kad perkate po pusę kaip bendrąją dalinę nuosavybę.
Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės el.paštu
Sveiki, turime nama kaip bendrasavaninkai, su atskirais registrais, atskiros paskolos tai daliai isigyti. Jeigu skyrybu atveju vienas nenori parduoti namo, nori likti savo dalyje, kitas nori parduoti ir nelikti tame name. Ar imanoma issireikalauti parduoti nama, nes parduoti tik dali bus neimanoma arba vertė bud zymiai mazesne uz paskola? Arba gal teisiskai imanoma issireikalauti kompensacijos uz savo dali? Vaiku nera.
Laba diena, įpareigoti parduoti namo negalite, nes įstatymas saugo savininko nuosavybės teises bei nustato sutarties laisvės proncipą. Šiuo atveju parduoti galėtumėte, nusisitatę naudojimosi namu tvarką, galbūt padarę atskirą įėjimą.
Dėl kompensacijos, tai galite savininkui pasiūlyti nupirkti Jūsų dalį namo, tačiau šiuo atveju vėlgi, negalite priverstinai įpareigoti sumokėti kopensaciją Jums. Taip pat būtų variantas Jums išsipirkti kito savininko dalį, pasiūlius savo kainą.
Taip pat galite savo dalį bandyti išnuomoti, tai gal kiek paspartins procesą dėl pardavimo.
Iš pirmos santuokos turiu sūnų, vyras iš pirmos 2 dukras, bendroje santuokoje kuri mums abiem antroji turime sūnų.
Santuokoje įsigijome namą ar vaikams ir pirmų santuokų priklauso namas? iš pirmų santuokų visi pilnamečiai vaikai jau.
Mūsų bendras vaikas nepilnametis.
Laba diena, namas priklauso Jums, ne vaikams. Jeigu klausimas yra, ar vaikai iš pirmos santuokos paveldės namą, tai taip dalį, jūsų vaikai paveldės jūsų dalį, sutuoktinio – jo dalį, o bendras vaikas – tiek jūsų, tiek sutuoktinio dalį.
Sveiki,
Iki santuokus su vyru įsigijome žemės sklypą kaip bendrasavininkiai lygiomis dalimis, dabar susitikuokėme ir planuojame pradėti statyti namą. Sakykite ar įmanoma pakeisti sklypo nuosavybę į bendrą jungtinę santuokos nuosavybę, ar skirtumo nėra ir nelaimės ar skyrybų atveju būsimas namas būtų dalijamas pusiau?
Laba diena, taip, įmanoma pakeisti žemės sklypo teisinį režimą, sudarant povedybinę sutartį.
Nesudarius povedybinės sutarties, žemės sklypas liks Jūsų bendrąja daline nuosavybe, o statomas namas įgis bendrosios jungtinės nuosavybės statusą. Skyrybų atveju namas būtų dalinamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
Keli metai prieš santuoką nusipirkau sklypą (S1) ir jame pradėjau statyti namą (N1).Su statybų bendrove buvo sudaryta sutartis namui statyti. Dalį pinigų šiai statybų bendrovei sumokėjo būsima sutuoktinė (sumokėjo savo vardu). Neužilgo buvo padaryti namo kadastriniai matavimai (baigtumas >63proc) ir paimta paskola iš banko šio namo apdailai, paskola imta mano vieno vardu įkeičiant patį namą ir sklypą.
Po meų įsikelta gyventi į šį namą, dar po 2 metų pabaigti vidaus apdailos darbai. Neužilgo buvo susituokta ir padaryti šio namo kadastriniai matavimai (baigtumas 100proc) ir gautas namo pridavimo aktas. Visuose dokumentuose susiėjusiuose su šiuo namu (RC, leidimai ir pan.) minimas tik mano vieno vardas. Būnant santuokoje nuspręsta įsigyti kitą sklypą ir statyti namą (N2), tam buvo paimta paskola iš banko. Namas N1 ir sklypas S1 buvo parduoti ir persikelta į nama N2 gyventi. Parduodant namą N1 ir sklypą S1 buvo padengta didžioji dalis paskolos. Parduodant namą N1 ir sklypą S1 notarė nurodė, kad sklypas mano asmeninė nuosavybė, o namas N1 – jungtinė nuosavybė. Ar vykstant skyryboms galima užginčyti, kad namas N1 buvo mano asmeninė nuosavybė, o ne bendroji? Notarė aiškina, kad namo N1 pridavimo aktas buvo pasirašytas jau būnant santuokoje, kas ir reiškia, kad yra bendroji nuosavybė.
Jūsų situacijoje notaras taikė bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą, registruodamas namą jūsų bendrąja jungtine nuosavybe,. Tačiau kaip ir kiekviena prezumpcija , ši prezumpcija gali būti nuginčyta/paneigta. Jūsų atveju yra įmanoma ją ginčyti, įrodinėjant, kad namas realiai pastatytas iki santuokos iš jūsų lėšų ir tik paskutinis formalumas atliktas santuokoje (tokiu atveju žinoma reikės kompensuoti sutuoktinei jos sumokėtas lėšas, taip pat jei įmokos kad ir pagal jūsų paskolos sutartį buvo atliekamos santuokoje, skaitosi kad mokėjote iš bendrų ir gali tekti pusę įmokų taip pat sumokėti sutuoktinei, tačiau kaip supratome, tai būtų nežymi dalis ar jos nebūtų..)taip pat kaip alternatyva jeigu visgi palikti bendrąją jungtinę nuosavybę kalba eitų apie kompensacijos Jums sumokėjimą tų lėšų, kurias sumokėjote iki santuokos (čia kaip suprantu didžioji dalis, tad visgi racionaliau prašyti pripažinti nuosavybę asmenine).Bet klausimas netgi ne čia. Svarbu pripažinti, kad nuosavybė buvo jūsų asmeninė dėl to, jog tokiu atveju lėšos, gautos už sklypo ir namo pardavimą taip pat bus laikomos jūsų asmeninėmis, o tai reiškia, kad didžiąją dalį naujo turto įsigijote iš savo asmeninių lėšų, kurių kompensacijos galite reikalauti skyrybų metu, nes santuokos nutraukimo procese dalintinas naujas turtas ir būtent kilus klausimui dėl kompensacijos ir bus sprendžiamas klausimas dėl anksčiau jums priklaususio namo nuosavybės formos.
Įrodyti, kad senasis namas priklausė jums asmeninės nuosavybės teise yra tikrai realu, bet yra niuansų, ne tik dėl kompensacijos sutuoktinei, bet taip pat ji gali sakyti, kad nuo to laiko kai apsigyvenote kartu, namų ūkį vedėte bendrai, jūs mokėjote paskolą o ji pvz pirko maistą, kitaip tą turtą prižiūrėjo (valė, tvarkė, gamino), tad tokiu atveju jei ji žinos tokią naujausią teismų praktiką ji taip pat gali prašyti kompensuoti namų priežiūros išlaidas ir pan.
Laba diena,
Su vyru santuokoje esam įsigyję du butus, abu jie yra jungtinės nuosavybės. Ar gali vyras vieno buto savo dalį padovanoti žmonai, o žmona kito buto savo dalį padovanoti vyrui, t.y, kad kiekvienas butas taptų asmenine vieno iš jų nuosavybe. Viskas santuokoje, skirtis neplanuojam.
Dėkoju.
Laba diena, taip, galima atlikti dovanojimą tačiau tokiu atveju reikia nusistatyti sutuoktiniams priklausančias turto dalis objektuose.
Sveiki,
Gyvename kartu su vyru, neišsiskyrę, tačiau vyra pradėjo lošti ir įklimpo į labai dideles skolas. Bijodama, kad ateityje antstoliai gali atkeliauti iki bendro turto – šiuo atveju mūsų buto – įtikinau vyrą, kad padovanotų savo buto dalį man. Klausimas būtų toks, ar vyro skolos ir antstoliai gali atkeliauti iki manęs ir buto, kurio teises vyras perrašė man? Kokia būtų situacija po vyro mirties? Ar aš galiu perrašyti butą mūsų sūnui? Ar jo nepasieks antstoliai netgi mūsų abiejų mirties atveju? Labai dėkoju už atsakymą.
Laba diena, taip, antstolis gali nukreipti išieškojimą į jūsų turtą, nes kol kas neįrodyta, kad sutuoktinio skolos – asmeninės. Tad nesant bendrojo turto ir asmeninio sutuoktinio turto pakankamai išieškojimas gali būti nukreiptas ir į jūsų turtą nepaisant to, kad vyras savo dalį padovanojo Jums, išeitis – skyrybos bei prašyti teisines pasekmes taikyti nuo tam tikros datos (kai pradėjo lošti)ir byloje įrodinėti, kad prisiimti įsiskolinimai nebuvo skirti bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Prašius butą sūnui ir Jums gali būti kitas veiksmas taikomas – ieškinys Actio Pauliana.